versija spausdinimui
(0)
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) įspėja, kad pasaulinė finansų rinkų krizė smogs Rytų Europai ir atneš nemažai finansinių problemų labiausiai pažeidžiamoms regiono ekonomikoms ir taip sulėtins ūkio augimą, skelbia „Financial Times“.
Tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analitikas Erikas Berglofas taip pat pridūrė, kad dėl rekordinio ūkio augimo ir dėl į rinką orientuotų reformų dauguma Rytų Europos šalių "krizę finansų rinkose atlaikė labai gerai".
Jo komentaras atspindi praėjusią savaitę išplatintą Pasaulio banko pranešimą, kuriame teigiama, kad krizė iki šiol labai nepalietė naujųjų Europos Sąjungo narių, tačiau krizė gali stipriai paveikti šalis su dideliu einamosios sąskaitos deficitu, skelbia „Financial Times“.
„Esu tikras, kad jog krizė Vakaruose bus rimta ir tęsis dar kurį laiką. Dėl šios priežasties ji turės neigiamos įtakos ir Rytų Europos valstybėms“, - teigė E. Berglofas.
Analitikas išskyrė du galimus scenarijus - trumpalaikes likvidumo problemas ir ilgainiui išaugsiančius skolinimosi kaštus. Svarbesnis krizės efektas turėtų pasirodyti ilgesniuoju laikotarpiu, kai kreditų rinkos bei skolinimosi kaštų problemos sulėtins ekonomikos augimą.
Anot vyriausio ERPB ekonomisto, spaudimas kažkuriuo metu sustiprės penkiose didelį einamosios sąskaitos deficitą turinčiose šalyse - Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Serbijoje.
Didesnis nerimas dėl rizikos gali atnešti naudos, sulėtindamas kai kurių šalių milžiniško skolinimosi skatinamą augimą. "Dalinis atvėsimas gali išeiti į naudą šioms šalims. Jų ūkiai, ypač nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai, augo sparčiai, turbūt per daug sparčiai, o kai kada augimas viršydavo ilgam išlaikomą lygį", - teigė banko analitikas.
Tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analitikas Erikas Berglofas taip pat pridūrė, kad dėl rekordinio ūkio augimo ir dėl į rinką orientuotų reformų dauguma Rytų Europos šalių "krizę finansų rinkose atlaikė labai gerai".
Jo komentaras atspindi praėjusią savaitę išplatintą Pasaulio banko pranešimą, kuriame teigiama, kad krizė iki šiol labai nepalietė naujųjų Europos Sąjungo narių, tačiau krizė gali stipriai paveikti šalis su dideliu einamosios sąskaitos deficitu, skelbia „Financial Times“.
„Esu tikras, kad jog krizė Vakaruose bus rimta ir tęsis dar kurį laiką. Dėl šios priežasties ji turės neigiamos įtakos ir Rytų Europos valstybėms“, - teigė E. Berglofas.
Analitikas išskyrė du galimus scenarijus - trumpalaikes likvidumo problemas ir ilgainiui išaugsiančius skolinimosi kaštus. Svarbesnis krizės efektas turėtų pasirodyti ilgesniuoju laikotarpiu, kai kreditų rinkos bei skolinimosi kaštų problemos sulėtins ekonomikos augimą.
Anot vyriausio ERPB ekonomisto, spaudimas kažkuriuo metu sustiprės penkiose didelį einamosios sąskaitos deficitą turinčiose šalyse - Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Serbijoje.
Didesnis nerimas dėl rizikos gali atnešti naudos, sulėtindamas kai kurių šalių milžiniško skolinimosi skatinamą augimą. "Dalinis atvėsimas gali išeiti į naudą šioms šalims. Jų ūkiai, ypač nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai, augo sparčiai, turbūt per daug sparčiai, o kai kada augimas viršydavo ilgam išlaikomą lygį", - teigė banko analitikas.