Vienos didžiausių nekilnojamojo turto kompanijų „ŽIA valda real estate“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį išaugus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (NT) pasiūlai visuose Lietuvos miestuose, pardavimo kainos nepasikeitė. Pasiūlos didėjimas susijęs su sezoniškumu – vasara tradiciškai išlieka aktyvių statybų metas, todėl rinkai buvo pasiūlyta daug naujo gyvenamojo ploto. Gyvenamosios paskirties objektų skaičiaus augimą įtakojo atostogų sezonas, kai būsto paieškos buvo nukeltos rudeniui.
„Butų pasiūlos kainos per šių metų trečią ketvirtį didėjo 3 - 5 proc., tačiau butų pardavimo kainos išliko beveik nepakitusios – tik kai kuriuose regionuose didėjo iki 3 proc. – teigė „ŽIA valda real estate“ projektų plėtojimo departamento direktorius Benediktas Laurušonis. – „Šiame segmente spekuliacinis periodas seniai baigėsi, būstas perkamas ne perpardavimui, o nuolatiniam gyvenimui, todėl renkamasi atsakingiau ir ilgiau“.
Pasak jos, būsto rinka stabilizavosi, o kainos yra pagrįstos kaštais ir pasiūlos bei paklausos santykiu. Kol paklausa bus didesnė už pasiūlą, kas yra ir dabar, tikėtinas kainų augimas. Ir nors vasara tradiciškai išlieka vangesnis būsto pirkimo periodas, trečią ketvirtį kainos visuose Lietuvos miestuose nuosaikiai kilo.
Pačios aukščiausios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir toliau išlieka Vilniuje - naujų butų vertė per pastaruosius tris mėnesius vidutiniškai padidėjo 2 - 3 proc., tuo tarpu senuose daugiabučiuose namuose esančių butų vertė nepasikeitė.
Brangiausiai būstas sostinėje parduodamas Senamiestyje ir Centre – vidutiniškai nuo 10- 15.3 tūkst. litų už kv. metrą naujos statybos ir iki 5.5 - 7.65 tūkst. litų už kv. metrą, senuose ir nerekonstruotinuose pastatuose. Naujesniuose sostinės mikrorajonuose vidutinės butų pardavimo kainos buvo iki 8 proc. didesnės nei senesniuose miegamuosiuose mikrorajonuose ir siekė vidutiniškai nuo 5.9- 8.15 tūkst. litų už kv. metrą naujo statybos, 5.2- 6.15 tūkst. litų už kv. metrą senos statybos ir 3.7 - 5.5 tūkst. litų už kv. metrą renovuotinuose pastatuose. Senesniuose miegamuosiuose mikrorajonuose būsto kainos vidutiniškai svyravo nuo 6.3 - 7.8 tūkst. litų už kv. metrą naujos statybos ir iki 5.1 - 6.1 tūkst. litų, senos statybos namuose.
Kaune NT kainos yra pastebimai žemesnės - naujos statybos butai centrinėje miesto dalyje pabrango 3 – 4 proc., kituose mikrorajonuose naujas būstas brango 4 – 8 procento. Senos statybos butai centrinėje miesto dalyje ir kituose mikrorajonuose būstų kainos kilo iki 5 procento.
Brangiausi butai išlieka centrinėje laikinosios sostinės dalyje – Senamiestyje, Centre ir Žaliakalnyje: vidutiniškai nuo 5.1 – 7 tūkst. litų už kv. metrą naujos statybos namuose. Toliau nuo miesto centro būstas penktadaliu pigesnis.
Klaipėdoje tradiciškai NT kainos šiek tiek mažesnės nei Vilniuje, tačiau didesnės negu Kaune. Pagal vidutinę gyventojų perkamąją galią ir mėnesio pajamas uostamiestis yra antrasis Lietuvos miestas, todėl didesnes būsto pardavimo kainas iš dalies įtakoja ir gera miesto ekonominė situacija, didesnės nei Lietuvos vidurkis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, bei nedidelė gyventojų emigracija į užsienio šalis ir kitus Lietuvos miestus.
„ŽIA valda real estate“ duomenimis per paskutiniuosius tris šių metų mėnesius naujos statybos butai centrinėje Klaipėdos miesto dalyje pabrango apie 4 proc., kituose - nuo 4 iki 10 procentų. Naujos statybos butų miesto centre vienas kv. metras kainavo vidutiniškai 8.1- 11.25 tūkst, senos statybos – penktadaliu pigesni ir jų kainos vidutiniškai svyravo nuo 6.75 - 9.1 tūkst. už kv. metrą.
Gyvenamasis būstas ir toliau išlieka ne tik vieta nuolatiniam gyvenimui, bet ir patikima investicija ar „antrieji namai“ vasaros kurorte. Paklausa išaugo populiariausiuose šalies kurortuose Palangoje ir Druskininkuose, juose aktyviai statomi naujos statybos daugiabučiai, skirti nuolatinių poilsiautojų poreikiams, todėl čia būsto pardavimo kainos yra aukštesnės, negu kituose Lietuvos mažesniuose miestuose.
Palangoje būsto kainos per trečiąjį šių metų ketvirtį augo apie 1 proc. ir buvo 40 proc. didesnės nei Druskininkuose. Pastebimai padidėjo NT rinkų aktyvumas Šiauliuose ir Panevėžyje, kur dėl palankios geografinės padėties (tarptautinis greitkelis Via Baltica, geležinkelio magistralės) auga miestų ekonominiai rodikliai.
„Butų pasiūlos kainos per šių metų trečią ketvirtį didėjo 3 - 5 proc., tačiau butų pardavimo kainos išliko beveik nepakitusios – tik kai kuriuose regionuose didėjo iki 3 proc. – teigė „ŽIA valda real estate“ projektų plėtojimo departamento direktorius Benediktas Laurušonis. – „Šiame segmente spekuliacinis periodas seniai baigėsi, būstas perkamas ne perpardavimui, o nuolatiniam gyvenimui, todėl renkamasi atsakingiau ir ilgiau“.
Pasak jos, būsto rinka stabilizavosi, o kainos yra pagrįstos kaštais ir pasiūlos bei paklausos santykiu. Kol paklausa bus didesnė už pasiūlą, kas yra ir dabar, tikėtinas kainų augimas. Ir nors vasara tradiciškai išlieka vangesnis būsto pirkimo periodas, trečią ketvirtį kainos visuose Lietuvos miestuose nuosaikiai kilo.
Pačios aukščiausios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir toliau išlieka Vilniuje - naujų butų vertė per pastaruosius tris mėnesius vidutiniškai padidėjo 2 - 3 proc., tuo tarpu senuose daugiabučiuose namuose esančių butų vertė nepasikeitė.
Brangiausiai būstas sostinėje parduodamas Senamiestyje ir Centre – vidutiniškai nuo 10- 15.3 tūkst. litų už kv. metrą naujos statybos ir iki 5.5 - 7.65 tūkst. litų už kv. metrą, senuose ir nerekonstruotinuose pastatuose. Naujesniuose sostinės mikrorajonuose vidutinės butų pardavimo kainos buvo iki 8 proc. didesnės nei senesniuose miegamuosiuose mikrorajonuose ir siekė vidutiniškai nuo 5.9- 8.15 tūkst. litų už kv. metrą naujo statybos, 5.2- 6.15 tūkst. litų už kv. metrą senos statybos ir 3.7 - 5.5 tūkst. litų už kv. metrą renovuotinuose pastatuose. Senesniuose miegamuosiuose mikrorajonuose būsto kainos vidutiniškai svyravo nuo 6.3 - 7.8 tūkst. litų už kv. metrą naujos statybos ir iki 5.1 - 6.1 tūkst. litų, senos statybos namuose.
Kaune NT kainos yra pastebimai žemesnės - naujos statybos butai centrinėje miesto dalyje pabrango 3 – 4 proc., kituose mikrorajonuose naujas būstas brango 4 – 8 procento. Senos statybos butai centrinėje miesto dalyje ir kituose mikrorajonuose būstų kainos kilo iki 5 procento.
Brangiausi butai išlieka centrinėje laikinosios sostinės dalyje – Senamiestyje, Centre ir Žaliakalnyje: vidutiniškai nuo 5.1 – 7 tūkst. litų už kv. metrą naujos statybos namuose. Toliau nuo miesto centro būstas penktadaliu pigesnis.
Klaipėdoje tradiciškai NT kainos šiek tiek mažesnės nei Vilniuje, tačiau didesnės negu Kaune. Pagal vidutinę gyventojų perkamąją galią ir mėnesio pajamas uostamiestis yra antrasis Lietuvos miestas, todėl didesnes būsto pardavimo kainas iš dalies įtakoja ir gera miesto ekonominė situacija, didesnės nei Lietuvos vidurkis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, bei nedidelė gyventojų emigracija į užsienio šalis ir kitus Lietuvos miestus.
„ŽIA valda real estate“ duomenimis per paskutiniuosius tris šių metų mėnesius naujos statybos butai centrinėje Klaipėdos miesto dalyje pabrango apie 4 proc., kituose - nuo 4 iki 10 procentų. Naujos statybos butų miesto centre vienas kv. metras kainavo vidutiniškai 8.1- 11.25 tūkst, senos statybos – penktadaliu pigesni ir jų kainos vidutiniškai svyravo nuo 6.75 - 9.1 tūkst. už kv. metrą.
Gyvenamasis būstas ir toliau išlieka ne tik vieta nuolatiniam gyvenimui, bet ir patikima investicija ar „antrieji namai“ vasaros kurorte. Paklausa išaugo populiariausiuose šalies kurortuose Palangoje ir Druskininkuose, juose aktyviai statomi naujos statybos daugiabučiai, skirti nuolatinių poilsiautojų poreikiams, todėl čia būsto pardavimo kainos yra aukštesnės, negu kituose Lietuvos mažesniuose miestuose.
Palangoje būsto kainos per trečiąjį šių metų ketvirtį augo apie 1 proc. ir buvo 40 proc. didesnės nei Druskininkuose. Pastebimai padidėjo NT rinkų aktyvumas Šiauliuose ir Panevėžyje, kur dėl palankios geografinės padėties (tarptautinis greitkelis Via Baltica, geležinkelio magistralės) auga miestų ekonominiai rodikliai.