versija spausdinimui
(2)
Pastarosiomis savaitėmis pasaulinės akcijų kainos nuo balandžio viduryje pasiektų aukštumų krito 15 proc. Nepaisant to, kelios paskutinės dienos buvo gerokai ramesnės, o ketvirtadienį akcijų kursai gerokai išaugo. „Didžioji dalis kaltės dėl rinkų susilpnėjimo tenka jau visiems žinomam faktui – euro zonos valstybių (Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos) skolos problemoms. Kita vertus, paskutiniu metu sąrašą papildė keli papildomi veiksniai, tai pat susiję su skolomis.
Tai fiskalinės politikos sugriežtinimas ir jo poveikis ekonomikos augimui, problemos Ispanijos bankininkystės sektoriuje ir atsinaujinusi įtampa Europos tarpbankinėse rinkose. Galiausiai, kilo ir geopolitinių klausimų, Šiaurės Korėjai davus nurodymą savo daliniams būti karinėje parengtyje, po Pietų Korėjos karinio laivo nuskandinimo“, - akcijų rinkų situaciją komentuoja Vaidas Paukštys, „Swedbank“ finansų rinkų ekspertas.
Ar griežtos taupymo priemonės sustabdys pasaulinį atsigavimą?
Krizės metu fiskalinio skatinimo priemonės veikiausiai ir išgelbėjo pasaulinę ekonomiką nuo kritimo į dar gilesnę duobę. Tačiau dabar rinkose jaučiamas nerimas dėl fiskalinės naštos, kurią sąlygojo skatinimo priemonės, ir jos pasekmių ilgalaikiam vyriausybinių mokumui. Tai privertė „problemines“ euro zonos valstybes imtis priemonių deficitui mažinti ir atstatyti valstybės finansų gyvybingumą bei kitas šalis imtis prevencinių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galimo rinkų pasitikėjimo praradimo. Visai neseniai Italija, Vokietija ir JK pranešė apie priemones fiskaliniam deficitui mažinti. Rinkos nerimauja, kaip biudžeto deficito mažinimo programos neigiamai atsilieps ekonomikos augimui.
Remiantis ankstesne patirtimi ir ekonomikos teorija, biudžeto apkarpymų poveikis augimui nėra vienareikšmiškai aiškus. Jei ekonomikos nuosmukio metu ekspansinės fiskalinės priemonės dažniausiai teigiamai veikia augimą, nes vyriausybės parama kompensuoja sumažėjusį privataus sektoriaus vartojimą ir investicijas, tai ekonominio pakilimo metu padidintos vyriausybės paramos poveikis gali būti gerokai mažesnis ir kai kuriais atvejais netgi neigiamas, ypač tada, jei biudžeto deficitas ir skolos bei BVP santykis yra dideli. Labiau tikėtina, kad atsigaunant ekonomikai privatus sektorius kompensuos sumažėjusias vyriausybės išlaidas ir, jei mažinant išlaidas bus įgyvendinamos fiskalinio balanso gerinimo priemonės, kils išorinis ekonomikos konkurencingumas, turėsiantis paskatinti eksportą.
Nesenai paskelbtame „Goldman Sachs“ straipsnyje ekonomikos tema buvo nagrinėta fiskalinio reguliavimo patirtis 24-iose EBPO narėse nuo 1975 m. Pastebėta, kad fiskalinės konsolidacijos, kai labiausiai pasikliaujama išlaidų apkarpymu, išties skatina augimą, kai tuo tarpu mokesčių didinimas dažniausiai kenkia augimui. Graikijos pirminis planas atkurti fiskalinę gerovę daugiausia rėmėsi mokesčių didinimu ir dėl tos priežasties nebuvo palankiai sutiktas kapitalo rinkose. Dabartiniai Ispanijos, Italijos ir Graikijos planai, nekalbant apie Airiją, paremti išlaidų mažinimu, todėl, vadovaujantis ankstesne patirtimi, turi daugiau galimybių būti sėkmingai įgyvendinti. Nors biudžeto konsolidacijas vykdančiose šalyse poveikis ekonomikos augimui gali būti išties didesnis nei šiuo metu tikimasi rinkose, gali jaustis tam tikras nepastovumas, nes sąnaudas mažinančių priemonių įgyvendinimas gali nevykti sklandžiai politine ir socialine prasme.
Ar įtampa tarpbankinėse rinkose dar labiau padidės?
Finansinėse rinkose nerimą sėja išaugusios LIBOR vienos nakties indėlių palūkanos, o tai rodo bankų nenorą skolinti vieni kitiems ir atsinaujinusios įtampos fondų rinkose požymius. Nerimaujama, kad bankai gali sugriežtinti skolinimo sąlygas - tai neigiamai atsilieptų ekonomikos augimui. Nors palūkanos išties truputį pakilo, jos toli gražu nepasiekė lygio, kuriame buvo atsidūrusios „Lehman Brothers“ griūties išvakarėse. Mažai tikėtina, kad įtampa dar labiau sustiprės, nes ECB greitai reagavo į situaciją, padidinusi bankinės sistemos likvidumą, taip pat sudarė papildomų galimybių EUR / USD apsikeitimo sandoriuose, siekiant sušvelninti lėšų JAV doleriais problemą, su kuria, regis, susidūrė Europos bankai. Be to, euro zonos 750 mlrd. eurų paramos programa išties yra vertintina labai teigiamai, nes suteikia euro zonos periferinėms valstybės laiko susitvarkyti savo fiskalinius reikalus.
Ar rimtos Ispanijos bankininkystės sektoriaus problemos?
Sunkumus bankininkystės sektoriuje išryškino nedidelio Ispanijos taupomojo banko „CajaSur“ perėmimas šį savaitgalį. Nors šis bankas sudaro vos 0,6 proc. visų Ispanijos bankinių aktyvų, investuotojų dėmesys vėl buvo atkreiptas į viso Ispanijos bankų sektoriaus mokumą. Remiantis oficialia statistika, Ispanijos bankų sektorius turėtų likti mokus, o laiku negrąžinama iki 5,3 proc. nuo 97,5 mlrd. eurų suteiktų paskolų. Ispanijos bankų pagrindinės veiklos pelnas 2009 m. siekė 61 mlrd. eurų, o atidėjiniai blogų paskolų nuostoliams padengti 2010 m. kovą sudarė 66 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad esamų rezervų pakanka nuostoliams padengti. Tačiau rinkos abejoja laiku negrąžinamų paskolų statistika, nes oficialūs nekilnojamojo turto kainų kritimo įverčiai neatrodo adekvatūs. Antra vertus, netgi privačių investicinių įmonių atlikti bakinio sektoriaus vertinimai „blogiausiomis sąlygomis“, atlikti numatant kraštutinius nuostolius Ispanijos bankams, rodo, kad Ispanijos bankų sektorius, kaip visuma, yra pakankamai geros būklės. Žinoma, negalima atmesti pavienių institucijų žlugimo, tačiau siekiant to išvengti Ispanijos Centrinis Bankas įsteigė specialų FROB fondas, turintį galimybę pasiskolinti 90 mlrd. eurų ir galintį perimti problemų turinčias institucijas, kurių kapitalas sudaro 9 mlrd. eurų. Informacijai: Ispanijos BVP 2009 m. siekė 1051 mlrd. eurų.
Ar pablogės geopolitinė situacija Korėjos pusiasalyje?
Iš visų neigiamų veiksnių, pasėjusių nerimą rinkose, šis yra turbūt sudėtingiausiai vertinamas, nes neaišku, kiek racionalūs bus Šiaurės Korėjos lyderių priimti sprendimai. Kita vertus, dauguma analitikų nemano, kad situacija dar labiau pablogės, po neseniai įvykusio incidento, kurio metu Šiaurės Korėja nuskandinto Pietų Korėjos laivą. Išties, juk paskutinis karinio jūrų laivyno incidentas įvyko vos praėjusių metų pabaigoje. Analitikai nemano, kad galima visiškai atmesti tiesioginių karinių veiksmų protrūkio tarp kaimyninių valstybių tikimybę.
Ankstesni karinio jūrų laivyno incidentai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos:
2009 m. lapkritis: Pietų Korėja nepatyrė nuostolių, apgadintas Šiaurės Korėjos patrulinis laivas.
2002 m. birželis: žuvo 4, sužeista 19 Pietų Korėjos jūreivių; manoma, kad žuvo 13 Šiaurės Korėjos jūreivių.
1999 m. birželis: susidūrus nuskendo Šiaurės Korėjos laivas, kuriame manoma buvus 20 žmonių komandą.
1996 m. rugsėjis: Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prasiskverbia į Pietų Korėją; prasideda gaudynės. 24 šiaurės korėjiečiai nušauti, 11 nusižudė, 1 dingo.
1987 m. lapkritis: susprogdinta bomba Pietų Korėjos civilinių oro linijų lėktuve, žuvo visi 115 keleivių.
1983 m. spalis: Šiaurės Korėja susprogdina bombą per Pietų Korėjos valstybės atstovų vizitą į Burmą. Žuvo 4 ministrai ir dar 16 asmenų.
Šaltinis: „Telegraph“, „Deutsche Bank“
Koks mūsų požiūris į rinkas?
Mes ir toliau laikomės pozicijos, kad šiuo momentu vertėtų investuoti daugiau į akcijas nei strateginiame portfelio paskirstyme. Akcijų vertinimai, lyginant su ilgalaikėmis vyriausybės obligacijomis, tapo gerokai palankesni, nes obligacijų pelningumai smarkiai sumažėjo, kai tuo tarpu absoliutūs akcijų vertinimai tapo dar patrauklesni, kritus jų kainoms. Nepaisant neigiamų tendencijų, dominavusių rinkose pastaruoju metu, labai tikėtina, kad palankus ekonomikos ciklas duos teigiamą postūmį akcijų rinkoms ilgesniame laikotarpyje. Ekonomikos augimą toliau skatina ekspansinė monetarinė politika (mažos bazinės palūkanų normos), fiskalinės priemonės (net ir Europoje jos išlieka skatinančios ekonomikos augimą) bei įmonių veiksmai, toliau didinant atsargų lygius. Tuo pačiu metu išlieka rizika dėl didesnių rinkos svyravimų šiuo metu, kurie gali tęstis, nes vis dar gali pasireikšti ilgalaikio mokumo problemos euro zonos periferinėse valstybėse, ypač jei bus manoma, kad jos susiduria su sunkumais, įgyvendindamos biudžeto konsolidavimo programas.
Tai fiskalinės politikos sugriežtinimas ir jo poveikis ekonomikos augimui, problemos Ispanijos bankininkystės sektoriuje ir atsinaujinusi įtampa Europos tarpbankinėse rinkose. Galiausiai, kilo ir geopolitinių klausimų, Šiaurės Korėjai davus nurodymą savo daliniams būti karinėje parengtyje, po Pietų Korėjos karinio laivo nuskandinimo“, - akcijų rinkų situaciją komentuoja Vaidas Paukštys, „Swedbank“ finansų rinkų ekspertas.
Ar griežtos taupymo priemonės sustabdys pasaulinį atsigavimą?
Krizės metu fiskalinio skatinimo priemonės veikiausiai ir išgelbėjo pasaulinę ekonomiką nuo kritimo į dar gilesnę duobę. Tačiau dabar rinkose jaučiamas nerimas dėl fiskalinės naštos, kurią sąlygojo skatinimo priemonės, ir jos pasekmių ilgalaikiam vyriausybinių mokumui. Tai privertė „problemines“ euro zonos valstybes imtis priemonių deficitui mažinti ir atstatyti valstybės finansų gyvybingumą bei kitas šalis imtis prevencinių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galimo rinkų pasitikėjimo praradimo. Visai neseniai Italija, Vokietija ir JK pranešė apie priemones fiskaliniam deficitui mažinti. Rinkos nerimauja, kaip biudžeto deficito mažinimo programos neigiamai atsilieps ekonomikos augimui.
Remiantis ankstesne patirtimi ir ekonomikos teorija, biudžeto apkarpymų poveikis augimui nėra vienareikšmiškai aiškus. Jei ekonomikos nuosmukio metu ekspansinės fiskalinės priemonės dažniausiai teigiamai veikia augimą, nes vyriausybės parama kompensuoja sumažėjusį privataus sektoriaus vartojimą ir investicijas, tai ekonominio pakilimo metu padidintos vyriausybės paramos poveikis gali būti gerokai mažesnis ir kai kuriais atvejais netgi neigiamas, ypač tada, jei biudžeto deficitas ir skolos bei BVP santykis yra dideli. Labiau tikėtina, kad atsigaunant ekonomikai privatus sektorius kompensuos sumažėjusias vyriausybės išlaidas ir, jei mažinant išlaidas bus įgyvendinamos fiskalinio balanso gerinimo priemonės, kils išorinis ekonomikos konkurencingumas, turėsiantis paskatinti eksportą.
Nesenai paskelbtame „Goldman Sachs“ straipsnyje ekonomikos tema buvo nagrinėta fiskalinio reguliavimo patirtis 24-iose EBPO narėse nuo 1975 m. Pastebėta, kad fiskalinės konsolidacijos, kai labiausiai pasikliaujama išlaidų apkarpymu, išties skatina augimą, kai tuo tarpu mokesčių didinimas dažniausiai kenkia augimui. Graikijos pirminis planas atkurti fiskalinę gerovę daugiausia rėmėsi mokesčių didinimu ir dėl tos priežasties nebuvo palankiai sutiktas kapitalo rinkose. Dabartiniai Ispanijos, Italijos ir Graikijos planai, nekalbant apie Airiją, paremti išlaidų mažinimu, todėl, vadovaujantis ankstesne patirtimi, turi daugiau galimybių būti sėkmingai įgyvendinti. Nors biudžeto konsolidacijas vykdančiose šalyse poveikis ekonomikos augimui gali būti išties didesnis nei šiuo metu tikimasi rinkose, gali jaustis tam tikras nepastovumas, nes sąnaudas mažinančių priemonių įgyvendinimas gali nevykti sklandžiai politine ir socialine prasme.
Ar įtampa tarpbankinėse rinkose dar labiau padidės?
Finansinėse rinkose nerimą sėja išaugusios LIBOR vienos nakties indėlių palūkanos, o tai rodo bankų nenorą skolinti vieni kitiems ir atsinaujinusios įtampos fondų rinkose požymius. Nerimaujama, kad bankai gali sugriežtinti skolinimo sąlygas - tai neigiamai atsilieptų ekonomikos augimui. Nors palūkanos išties truputį pakilo, jos toli gražu nepasiekė lygio, kuriame buvo atsidūrusios „Lehman Brothers“ griūties išvakarėse. Mažai tikėtina, kad įtampa dar labiau sustiprės, nes ECB greitai reagavo į situaciją, padidinusi bankinės sistemos likvidumą, taip pat sudarė papildomų galimybių EUR / USD apsikeitimo sandoriuose, siekiant sušvelninti lėšų JAV doleriais problemą, su kuria, regis, susidūrė Europos bankai. Be to, euro zonos 750 mlrd. eurų paramos programa išties yra vertintina labai teigiamai, nes suteikia euro zonos periferinėms valstybės laiko susitvarkyti savo fiskalinius reikalus.
Ar rimtos Ispanijos bankininkystės sektoriaus problemos?
Sunkumus bankininkystės sektoriuje išryškino nedidelio Ispanijos taupomojo banko „CajaSur“ perėmimas šį savaitgalį. Nors šis bankas sudaro vos 0,6 proc. visų Ispanijos bankinių aktyvų, investuotojų dėmesys vėl buvo atkreiptas į viso Ispanijos bankų sektoriaus mokumą. Remiantis oficialia statistika, Ispanijos bankų sektorius turėtų likti mokus, o laiku negrąžinama iki 5,3 proc. nuo 97,5 mlrd. eurų suteiktų paskolų. Ispanijos bankų pagrindinės veiklos pelnas 2009 m. siekė 61 mlrd. eurų, o atidėjiniai blogų paskolų nuostoliams padengti 2010 m. kovą sudarė 66 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad esamų rezervų pakanka nuostoliams padengti. Tačiau rinkos abejoja laiku negrąžinamų paskolų statistika, nes oficialūs nekilnojamojo turto kainų kritimo įverčiai neatrodo adekvatūs. Antra vertus, netgi privačių investicinių įmonių atlikti bakinio sektoriaus vertinimai „blogiausiomis sąlygomis“, atlikti numatant kraštutinius nuostolius Ispanijos bankams, rodo, kad Ispanijos bankų sektorius, kaip visuma, yra pakankamai geros būklės. Žinoma, negalima atmesti pavienių institucijų žlugimo, tačiau siekiant to išvengti Ispanijos Centrinis Bankas įsteigė specialų FROB fondas, turintį galimybę pasiskolinti 90 mlrd. eurų ir galintį perimti problemų turinčias institucijas, kurių kapitalas sudaro 9 mlrd. eurų. Informacijai: Ispanijos BVP 2009 m. siekė 1051 mlrd. eurų.
Ar pablogės geopolitinė situacija Korėjos pusiasalyje?
Iš visų neigiamų veiksnių, pasėjusių nerimą rinkose, šis yra turbūt sudėtingiausiai vertinamas, nes neaišku, kiek racionalūs bus Šiaurės Korėjos lyderių priimti sprendimai. Kita vertus, dauguma analitikų nemano, kad situacija dar labiau pablogės, po neseniai įvykusio incidento, kurio metu Šiaurės Korėja nuskandinto Pietų Korėjos laivą. Išties, juk paskutinis karinio jūrų laivyno incidentas įvyko vos praėjusių metų pabaigoje. Analitikai nemano, kad galima visiškai atmesti tiesioginių karinių veiksmų protrūkio tarp kaimyninių valstybių tikimybę.
Ankstesni karinio jūrų laivyno incidentai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos:
2009 m. lapkritis: Pietų Korėja nepatyrė nuostolių, apgadintas Šiaurės Korėjos patrulinis laivas.
2002 m. birželis: žuvo 4, sužeista 19 Pietų Korėjos jūreivių; manoma, kad žuvo 13 Šiaurės Korėjos jūreivių.
1999 m. birželis: susidūrus nuskendo Šiaurės Korėjos laivas, kuriame manoma buvus 20 žmonių komandą.
1996 m. rugsėjis: Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prasiskverbia į Pietų Korėją; prasideda gaudynės. 24 šiaurės korėjiečiai nušauti, 11 nusižudė, 1 dingo.
1987 m. lapkritis: susprogdinta bomba Pietų Korėjos civilinių oro linijų lėktuve, žuvo visi 115 keleivių.
1983 m. spalis: Šiaurės Korėja susprogdina bombą per Pietų Korėjos valstybės atstovų vizitą į Burmą. Žuvo 4 ministrai ir dar 16 asmenų.
Šaltinis: „Telegraph“, „Deutsche Bank“
Koks mūsų požiūris į rinkas?
Mes ir toliau laikomės pozicijos, kad šiuo momentu vertėtų investuoti daugiau į akcijas nei strateginiame portfelio paskirstyme. Akcijų vertinimai, lyginant su ilgalaikėmis vyriausybės obligacijomis, tapo gerokai palankesni, nes obligacijų pelningumai smarkiai sumažėjo, kai tuo tarpu absoliutūs akcijų vertinimai tapo dar patrauklesni, kritus jų kainoms. Nepaisant neigiamų tendencijų, dominavusių rinkose pastaruoju metu, labai tikėtina, kad palankus ekonomikos ciklas duos teigiamą postūmį akcijų rinkoms ilgesniame laikotarpyje. Ekonomikos augimą toliau skatina ekspansinė monetarinė politika (mažos bazinės palūkanų normos), fiskalinės priemonės (net ir Europoje jos išlieka skatinančios ekonomikos augimą) bei įmonių veiksmai, toliau didinant atsargų lygius. Tuo pačiu metu išlieka rizika dėl didesnių rinkos svyravimų šiuo metu, kurie gali tęstis, nes vis dar gali pasireikšti ilgalaikio mokumo problemos euro zonos periferinėse valstybėse, ypač jei bus manoma, kad jos susiduria su sunkumais, įgyvendindamos biudžeto konsolidavimo programas.
