versija spausdinimui
(0)
Rinkos analitikai prognozuoja, jog Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį po pietų vyksiančiame susirinkime priims sprendimą nekeisti bazinės palūkanų normos. Tokio paties sprendimo laukiama ir iš Anglijos centrinio banko, kuris posėdį rengia taip pat ketvirtadienį.
Tačiau labiausiai visiems rūpi kokios pozicijos laikysis bankai netolimoje ateityje, kuomet gali pradėti „lįsti“ kreditų krizės padariniai, nors visi šneka apie blogiausiųjų laikų praeitį. Paskutiniais makroekonominiai duomenimis, Euro zona kreditų krizė turėjo pakankamai reikšmingos neigiamos įtakos. Rugsėjo mėnesį paslaugų sektorius augimas sulėtėjo iki dviejų metų žemumų, o paslaugų vadybinikų pirkimo indeksas smuko 3,8 proc. punkto. Paslaugų sektorių smukdė finansų paslaugų segmentas. Kai kurių analitikų nuomone, Euro zono ekonominis augimas jau prieš krizę rodė lėtėjimo ženklus, tą ypač įtakojo stiprėjantis euras. Kai kuriose šalyse namų kainos krito, skolinimasis sugriežtėjo, o tas įtakoja ekonominį augimą. Tad galimas ne tik kad ne nedidinimas, o net palūkanų mažinimas.
Už palūkanų nedidinimą ir mažinimą kaip visuomet pasisako Prancūzija, jai taip pat pritaria Italija. Šių šalių skaičiavimais dėl itin sustiprėjusio euro šalies eksportuotojai susiduria su vis didesniais sunkumais. JAV yra viena pagrindinių šių šalių tiekiamų prabangos prekių rinka.
Tačiau aukštos maisto bei kuro kainos toliau palaiko infliacijos lygį aukščiau ECB iškeltos 2 proc. kartelės. Skolinimasis nors ir sugriežtėjo, tačiau išlieka didelis, o tas skatina vartojimą.
Rinkos dalyviai belaukdami ECB vadovo komentarų jau pradeda analizuoti ir jo kalbėseną. Anksčiau Jean-Claude Trichet pranešė, jog nebenaudos senųjų frazių, tačiau ekonomistai mano, kad vadovas naudos naują „kodą“. Žodžių „nežinomybė“ arba „neapibrėžtumas“ reikš palūkanų normos nejudinimą.
Tuo tarpu Anglijos bankas šie metu nustatęs palūkanų normą ties 5,75 proc. riba raginamas jas mažinti. Tačiau analitikų nuomone šį kartą palūkanos liks nepajudintos.
Tačiau labiausiai visiems rūpi kokios pozicijos laikysis bankai netolimoje ateityje, kuomet gali pradėti „lįsti“ kreditų krizės padariniai, nors visi šneka apie blogiausiųjų laikų praeitį. Paskutiniais makroekonominiai duomenimis, Euro zona kreditų krizė turėjo pakankamai reikšmingos neigiamos įtakos. Rugsėjo mėnesį paslaugų sektorius augimas sulėtėjo iki dviejų metų žemumų, o paslaugų vadybinikų pirkimo indeksas smuko 3,8 proc. punkto. Paslaugų sektorių smukdė finansų paslaugų segmentas. Kai kurių analitikų nuomone, Euro zono ekonominis augimas jau prieš krizę rodė lėtėjimo ženklus, tą ypač įtakojo stiprėjantis euras. Kai kuriose šalyse namų kainos krito, skolinimasis sugriežtėjo, o tas įtakoja ekonominį augimą. Tad galimas ne tik kad ne nedidinimas, o net palūkanų mažinimas.
Už palūkanų nedidinimą ir mažinimą kaip visuomet pasisako Prancūzija, jai taip pat pritaria Italija. Šių šalių skaičiavimais dėl itin sustiprėjusio euro šalies eksportuotojai susiduria su vis didesniais sunkumais. JAV yra viena pagrindinių šių šalių tiekiamų prabangos prekių rinka.
Tačiau aukštos maisto bei kuro kainos toliau palaiko infliacijos lygį aukščiau ECB iškeltos 2 proc. kartelės. Skolinimasis nors ir sugriežtėjo, tačiau išlieka didelis, o tas skatina vartojimą.
Rinkos dalyviai belaukdami ECB vadovo komentarų jau pradeda analizuoti ir jo kalbėseną. Anksčiau Jean-Claude Trichet pranešė, jog nebenaudos senųjų frazių, tačiau ekonomistai mano, kad vadovas naudos naują „kodą“. Žodžių „nežinomybė“ arba „neapibrėžtumas“ reikš palūkanų normos nejudinimą.
Tuo tarpu Anglijos bankas šie metu nustatęs palūkanų normą ties 5,75 proc. riba raginamas jas mažinti. Tačiau analitikų nuomone šį kartą palūkanos liks nepajudintos.