versija spausdinimui
(0)
Penktadienį investuotojai vėl nerimavo dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo, o du iš trijų JAV indeksų smuko iki kone keturių mėnesių „žemumų“. Paskutinę praėjusios savaitės dieną JAV akcijos pigo ir dėl paskelbtų prastesnių nei tikėtasi JAV darbo rinkos duomenų. Investuotojai suskubo pirkti JAV obligacijas, o euras ir vėl pasiekė ketverių metų žemiausią tašką.
Daug nerimo įliejo žinia, kad Vengrijos skolos problemos yra pakankamai rimtos ir kad šalis gali tapti nemokia. Tai reiškia, kad krizė plečiasi – pastaraisiais mėnesiais kaip turinčios problemų dėl skolų buvo minimos Airija, Italija, Portugalija, Graikija ir Ispanija. Sunkumų dėl skolų galinčių turėti šalių sąrašo ilgėjimas verčia JAV investuotojus vis labiau nerimauti dėl galimos skolos krizės įtakos šalies ir pasaulio ekonomikoms.
„Alcoa“, „Home Depot“ ir „Caterpillar“ bendrovių akcijos pigo po 4,9 proc. ir daugiau investuotojams reaguojant į prastesnius nei laukta darbo rinkos rezultatus. Visų 10 pramonės sektorių, sudarančių S&P indeksą, vertės mažėjo ir taip „nubraukė“ ankstesnius savaitės prieaugius. Tai rodo, kad investuotojai persvarsto ekonomikos augimo perspektyvas. Daugiausia pigo žaliavų gamintojų akcijos, įskaitant ir „Freeport-McMoRan Copper & Gold“ bendrovės. Pastarosios kainos nuosmukį 10 proc. lėmė pranešimas apie Kinijos pradėtas taikyti priemones, galinčias sumažinti vario paklausą.
Šią savaitę investuotojai sulauks naujienų apie darbo rinką, prekybos deficitą, vartotojų pasitikėjimą, mažmeninės prekybos apimtis bei kelių Federalinio rezervo banko vadovo kalbų, įskaitant ir apie ekonomikos būklę. Nuo to, ar skelbiami duomenys atitiks lūkesčius, iš dalies priklausys ir akcijų rinkų kryptis. Tačiau gali būti, kad investuotojai JAV rinkoje ir toliau daugiau dėmesio skirs pasaulinėms, o ne savo šalies ekonomikos naujienoms.
Vakarų Europa
Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją rinkų optimizmas išblėso, kai JAV užimtųjų skaičiaus statistika nuvylė ekonomistus. Visą savaitę dauguma Vakarų Europos biržų indeksų taip pat baigė neigiamais pokyčiais. Rinkose jau kurį laiką matomos konservatyvesnės tendencijos, kurios įgavo pagreitį Graikijos viešųjų finansų nesklandumams iškilus į priešakines linijas. Atrodo, kad rinkos yra plėšomos dvejopų veiksnių – viena vertus, vis daugiau rodiklių byloja apie atsigaunančią ekonomiką, kita vertus, nerimą kelia tai kaip šalims pavyks susitvarkyti su biudžeto deficitais ir išlaikyti (ar grąžinti) skolą tvariame lygyje.
Bankų sektoriuje penktadienį neigiamo atgarsio sulaukta iš „Societe Generale“, kurio akcijos kaina smuko, kai rinkoje pasigirdo gandai apie tai, kad bankas gali patirti nemažų nuostolių dėl išvestinių finansinių priemonių.
Penktadienį buvo patikslintas euro zonos I ketv. BVP. Kaip parodė papildomi duomenys, regiono ekonomika praėjusį ketvirtį paaugo 0,6 proc. metiniu tempu vietoje anksčiau apskaičiuotų 0,5 proc. Kaip ir ankstesnį ketvirtį, euro zonos ekonomikos varikliu išliko eksporto rinkos bei vyriausybės skatinančios priemonės. Tuo tarpu privačios vidaus paklausos elementai – namų ūkių vartojimas ir investicijos – praėjusį ketvirtį dar sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 1,1 proc. Taigi, apie visavertį euro zonos ekonomikos atsigavimą kol kas kalbėti negalime, nes ūkio plėtra neatsiejama nuo jos dalyvių gerovės didėjimo. Nemažai analitikų nuogąstauja dėl to, kaip regionui pavyks susitvarkyti su savo fiskaliniais disbalansas. Be to, prognozuojama, kad euro zonos šių metų BVP pokytis nors ir teigiamas, tačiau nebus itin didelis.
Šią savaitę Vakarų Europos šalys skelbs balandžio mėnesio pramonės produkcijos statistiką. Tai vienas iš rimčiau atsigaunančių ūkio sektorių, nes labiausiai priklauso nuo užsienio paklausos. Pramonės produkcijos statistiką skelbs Vokietija, Prancūzija, Italija ir D. Britanija. Taip pat šią savaitę posėdžiauja Europos centrinis bankas ir Anglijos bankas. Turint omenyje, kad Vakarų Europoje yra nemaži nuogąstavimai dėl fiskalinės politikos poveikio ekonomikos ilgalaikiam stabilumui, centrinių bankų politika bus atsargi, o griežtinimo veiksmai bus nukelti į tolimesnę ateitį.
Azija
Investuotojams reaguojant į prastesnę nei tikėtasi naujų darbo vietų JAV statistiką, smuko Nikkei 225 Stock Average indeksas. Sesijos metu indeksas buvo smukęs 3,7 proc. Prie neigiamų investuotojų nuotaikų prisideda ir jenos atžvilgiu silpstantis euras.
Naujai išrinktas Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan „JPMorgan Chase & Co.“ bei „Deutsche Bank AG“ strategų jau siejamas su tikėtinu ekonominiu augimu bei didesnėmis akcijų kainomis. Tikimasi, kad jis imsis įgyvendinti ir griežtesnę fiskalinę politiką, kuri turėtų nuslopinti investuotojų nerimą dėl milžiniškos valstybės skolos. Prieš tapdamas ministru pirmininku, Naoto Kan penkis mėnesius praleido finansų ministro poste.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos finansų ministro pavaduotojas Dmitrij Pankin teigia, kad Rusijos ekonomikos augimas 2011 m. gali nukentėti, jei Europos skolų krizė užsitęs. Šiuo metu plintanti Europos šalių skolos krizė jau neigiamai paveikė kai kurių Rusijos bendrovių galimybes skolintis tarptautinėje rinkoje, teigia ministro pavaduotojas.
Ukrainos ministras pirmininkas tikisi, kad Tarptautinio valiutos fondo misija Ukrainą aplankys jau šią savaitę. Primename, kad Ukraina siekia susiderėti dėl didesnės, 19 mlrd. JAV dolerių, paskolos vietoj šiuo metu patvirtintos 16,4 mlrd. JAV dolerių sumos. Ministras pirmininkas teigia, kad didžioji paskolos dalis bus nukreipta į centrinio banko rezervus.
Pasak finansinių paslaugų įmonės „ING Groep NV“, Rumunijos ekonomika šiemet tikriausiai trauksis antrus metus iš eilės. Įmonės ekonomistų nuomone, ekonomikos nuosmukis šiemet sieks 1,4 proc., o sekančiais metais ji turėtų augti 0,2 proc. Anksčiau bendrovė buvo prognozavusi 0,9 proc. ekonomikos augimą ir 2010 metais. Prognozės buvo pataisytos dėl numatomų ryškių atlyginimų bei pensijų karpymų. Šalis siekia sumažinti savo biudžeto deficitą iki 6,8 proc. nuo BVP – toks yra Tarptautinio valiutos fondo nustatytas reikalavimas. Pačios vyriausybės bei TVF prognozėmis Rumunijos ekonomika šiemet trauksis 0,5 proc.
Vengrijos vyriausybė praėjusią savaitę skelbusi, kad šaliai gresia problemos panašios į Graikijos, per savaitgalį pakeitė savo nuostatą ir ėmė teigti, kad nėra nemokumo pavojaus. Tačiau vien kalbų gali nepakakti, kad investuotojų nerimas būtų nuslopintas. Pirmąją savaitę valdžioje skaičiuojanti naujoji vyriausybė praėjusią savaitę „apšvietė“ pasaulį pareiškimais, kad buvusioji vyriausybė melavo apie šalies finansų būklę. Žinios nusmukdė forintą ir papildė nerimą dėl Europos skolos problemų.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ žaliavinės naftos ateities sandorių kaina smuko nuo 74 iki 71 JAV dolerių už barelių. Kaip ir kitų aktyvų, taip ir naftos kainos smukimą lėmė dar stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu bei rinkos dalyvius nuvylęs užimtųjų skaičiaus pokytis ne žemės ūkio sektoriuose šalyje gegužės mėn. Investuotojai stengėsi trauktis iš rizikingų aktyvų rinkos, tad žaliavų ateities sandorių išpardavimas buvo labai stiprus. Šią savaitę žemyn naftos kainą greičiausiai stums besitęsiančios neigiamos nuotaikos finansų rinkose, o palaikymą galėtų suteikti palankesni nei laukiama žaliavinės naftos atsargų pokyčiai.
Aukso kaina penktadienį vakare šoktelėjo į viršų po to, kai akcijų bei pramoninių žaliavų kainos staigiai smigo žemyn. Dar kartą galima stebėti, kad auksas tampa viena iš tų investicinių priemonių, į kurią kreipiami pinigai, ieškant saugumo. Tiesa, tuo pačiu kai kurie investuotojai turi būti priversti parduoti auksą, siekdami padengti nuostolius iš kitų aktyvų nuostolių. Kiek netikėtai, „SPDR Gold Trust“ fondo turimas aukso kiekis penktadienį krito.
Daug nerimo įliejo žinia, kad Vengrijos skolos problemos yra pakankamai rimtos ir kad šalis gali tapti nemokia. Tai reiškia, kad krizė plečiasi – pastaraisiais mėnesiais kaip turinčios problemų dėl skolų buvo minimos Airija, Italija, Portugalija, Graikija ir Ispanija. Sunkumų dėl skolų galinčių turėti šalių sąrašo ilgėjimas verčia JAV investuotojus vis labiau nerimauti dėl galimos skolos krizės įtakos šalies ir pasaulio ekonomikoms.
„Alcoa“, „Home Depot“ ir „Caterpillar“ bendrovių akcijos pigo po 4,9 proc. ir daugiau investuotojams reaguojant į prastesnius nei laukta darbo rinkos rezultatus. Visų 10 pramonės sektorių, sudarančių S&P indeksą, vertės mažėjo ir taip „nubraukė“ ankstesnius savaitės prieaugius. Tai rodo, kad investuotojai persvarsto ekonomikos augimo perspektyvas. Daugiausia pigo žaliavų gamintojų akcijos, įskaitant ir „Freeport-McMoRan Copper & Gold“ bendrovės. Pastarosios kainos nuosmukį 10 proc. lėmė pranešimas apie Kinijos pradėtas taikyti priemones, galinčias sumažinti vario paklausą.
Šią savaitę investuotojai sulauks naujienų apie darbo rinką, prekybos deficitą, vartotojų pasitikėjimą, mažmeninės prekybos apimtis bei kelių Federalinio rezervo banko vadovo kalbų, įskaitant ir apie ekonomikos būklę. Nuo to, ar skelbiami duomenys atitiks lūkesčius, iš dalies priklausys ir akcijų rinkų kryptis. Tačiau gali būti, kad investuotojai JAV rinkoje ir toliau daugiau dėmesio skirs pasaulinėms, o ne savo šalies ekonomikos naujienoms.
Vakarų Europa
Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją rinkų optimizmas išblėso, kai JAV užimtųjų skaičiaus statistika nuvylė ekonomistus. Visą savaitę dauguma Vakarų Europos biržų indeksų taip pat baigė neigiamais pokyčiais. Rinkose jau kurį laiką matomos konservatyvesnės tendencijos, kurios įgavo pagreitį Graikijos viešųjų finansų nesklandumams iškilus į priešakines linijas. Atrodo, kad rinkos yra plėšomos dvejopų veiksnių – viena vertus, vis daugiau rodiklių byloja apie atsigaunančią ekonomiką, kita vertus, nerimą kelia tai kaip šalims pavyks susitvarkyti su biudžeto deficitais ir išlaikyti (ar grąžinti) skolą tvariame lygyje.
Bankų sektoriuje penktadienį neigiamo atgarsio sulaukta iš „Societe Generale“, kurio akcijos kaina smuko, kai rinkoje pasigirdo gandai apie tai, kad bankas gali patirti nemažų nuostolių dėl išvestinių finansinių priemonių.
Penktadienį buvo patikslintas euro zonos I ketv. BVP. Kaip parodė papildomi duomenys, regiono ekonomika praėjusį ketvirtį paaugo 0,6 proc. metiniu tempu vietoje anksčiau apskaičiuotų 0,5 proc. Kaip ir ankstesnį ketvirtį, euro zonos ekonomikos varikliu išliko eksporto rinkos bei vyriausybės skatinančios priemonės. Tuo tarpu privačios vidaus paklausos elementai – namų ūkių vartojimas ir investicijos – praėjusį ketvirtį dar sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 1,1 proc. Taigi, apie visavertį euro zonos ekonomikos atsigavimą kol kas kalbėti negalime, nes ūkio plėtra neatsiejama nuo jos dalyvių gerovės didėjimo. Nemažai analitikų nuogąstauja dėl to, kaip regionui pavyks susitvarkyti su savo fiskaliniais disbalansas. Be to, prognozuojama, kad euro zonos šių metų BVP pokytis nors ir teigiamas, tačiau nebus itin didelis.
Šią savaitę Vakarų Europos šalys skelbs balandžio mėnesio pramonės produkcijos statistiką. Tai vienas iš rimčiau atsigaunančių ūkio sektorių, nes labiausiai priklauso nuo užsienio paklausos. Pramonės produkcijos statistiką skelbs Vokietija, Prancūzija, Italija ir D. Britanija. Taip pat šią savaitę posėdžiauja Europos centrinis bankas ir Anglijos bankas. Turint omenyje, kad Vakarų Europoje yra nemaži nuogąstavimai dėl fiskalinės politikos poveikio ekonomikos ilgalaikiam stabilumui, centrinių bankų politika bus atsargi, o griežtinimo veiksmai bus nukelti į tolimesnę ateitį.
Azija
Investuotojams reaguojant į prastesnę nei tikėtasi naujų darbo vietų JAV statistiką, smuko Nikkei 225 Stock Average indeksas. Sesijos metu indeksas buvo smukęs 3,7 proc. Prie neigiamų investuotojų nuotaikų prisideda ir jenos atžvilgiu silpstantis euras.
Naujai išrinktas Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan „JPMorgan Chase & Co.“ bei „Deutsche Bank AG“ strategų jau siejamas su tikėtinu ekonominiu augimu bei didesnėmis akcijų kainomis. Tikimasi, kad jis imsis įgyvendinti ir griežtesnę fiskalinę politiką, kuri turėtų nuslopinti investuotojų nerimą dėl milžiniškos valstybės skolos. Prieš tapdamas ministru pirmininku, Naoto Kan penkis mėnesius praleido finansų ministro poste.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos finansų ministro pavaduotojas Dmitrij Pankin teigia, kad Rusijos ekonomikos augimas 2011 m. gali nukentėti, jei Europos skolų krizė užsitęs. Šiuo metu plintanti Europos šalių skolos krizė jau neigiamai paveikė kai kurių Rusijos bendrovių galimybes skolintis tarptautinėje rinkoje, teigia ministro pavaduotojas.
Ukrainos ministras pirmininkas tikisi, kad Tarptautinio valiutos fondo misija Ukrainą aplankys jau šią savaitę. Primename, kad Ukraina siekia susiderėti dėl didesnės, 19 mlrd. JAV dolerių, paskolos vietoj šiuo metu patvirtintos 16,4 mlrd. JAV dolerių sumos. Ministras pirmininkas teigia, kad didžioji paskolos dalis bus nukreipta į centrinio banko rezervus.
Pasak finansinių paslaugų įmonės „ING Groep NV“, Rumunijos ekonomika šiemet tikriausiai trauksis antrus metus iš eilės. Įmonės ekonomistų nuomone, ekonomikos nuosmukis šiemet sieks 1,4 proc., o sekančiais metais ji turėtų augti 0,2 proc. Anksčiau bendrovė buvo prognozavusi 0,9 proc. ekonomikos augimą ir 2010 metais. Prognozės buvo pataisytos dėl numatomų ryškių atlyginimų bei pensijų karpymų. Šalis siekia sumažinti savo biudžeto deficitą iki 6,8 proc. nuo BVP – toks yra Tarptautinio valiutos fondo nustatytas reikalavimas. Pačios vyriausybės bei TVF prognozėmis Rumunijos ekonomika šiemet trauksis 0,5 proc.
Vengrijos vyriausybė praėjusią savaitę skelbusi, kad šaliai gresia problemos panašios į Graikijos, per savaitgalį pakeitė savo nuostatą ir ėmė teigti, kad nėra nemokumo pavojaus. Tačiau vien kalbų gali nepakakti, kad investuotojų nerimas būtų nuslopintas. Pirmąją savaitę valdžioje skaičiuojanti naujoji vyriausybė praėjusią savaitę „apšvietė“ pasaulį pareiškimais, kad buvusioji vyriausybė melavo apie šalies finansų būklę. Žinios nusmukdė forintą ir papildė nerimą dėl Europos skolos problemų.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ žaliavinės naftos ateities sandorių kaina smuko nuo 74 iki 71 JAV dolerių už barelių. Kaip ir kitų aktyvų, taip ir naftos kainos smukimą lėmė dar stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu bei rinkos dalyvius nuvylęs užimtųjų skaičiaus pokytis ne žemės ūkio sektoriuose šalyje gegužės mėn. Investuotojai stengėsi trauktis iš rizikingų aktyvų rinkos, tad žaliavų ateities sandorių išpardavimas buvo labai stiprus. Šią savaitę žemyn naftos kainą greičiausiai stums besitęsiančios neigiamos nuotaikos finansų rinkose, o palaikymą galėtų suteikti palankesni nei laukiama žaliavinės naftos atsargų pokyčiai.
Aukso kaina penktadienį vakare šoktelėjo į viršų po to, kai akcijų bei pramoninių žaliavų kainos staigiai smigo žemyn. Dar kartą galima stebėti, kad auksas tampa viena iš tų investicinių priemonių, į kurią kreipiami pinigai, ieškant saugumo. Tiesa, tuo pačiu kai kurie investuotojai turi būti priversti parduoti auksą, siekdami padengti nuostolius iš kitų aktyvų nuostolių. Kiek netikėtai, „SPDR Gold Trust“ fondo turimas aukso kiekis penktadienį krito.