versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijos pigo, o indeksai S&P ir Dow Jones pasiekė septynių mėnesių žemiausią tašką. Euro kursas dolerio atžvilgiu smuko iki naujų ketverių metų žemumų. Prekybos sesijos pradžioje akcijos dar kiek svyravo, nes investuotojams optimizmo suteikė žinia, kad „BP“ pavyko sulaikyti dalį tekančios naftos. Tačiau vėliau optimizmas išblėso ir akcijų kainos „pasuko žemyn“. Rinkos dalyvių nerimą didina neužtikrintumas dėl šalies ir pasaulio ekonomikos, Europos skolų, taip pat euro svyravimas ir artėjantys rinkimai JAV.
„BP“ pranešė, kad jos planas stengiantis sustabdyti naftos išsiliejimą veikia, ir šeštadienį bendrovei jau pavyko surinkti 10,5 tūkst. barelių naftos, plius dar 16,6 tūkst. nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Šiuo metu iš telkinio išsilieja ne mažiau kaip 19 tūkst. barelių per dieną. Brangstant „BP“ akcijoms brango ir kitos energetikos bendrovės, o tai suteikė optimizmo rinkai prekybos pradžioje.
Per pirmas dvi šios savaitės dienas akcijų indeksai smuko daugiausia nuo 2009 m. kovo. Tarp labiausiai pigusių vakar buvo „Google“ ir „Apple“ akcijos. „Google“ neteko 2,7 proc. vertės Konektikutui pareikalavus informacijos apie duomenų rinkimą. „Apple“ akcijos atpigo, kai investuotojais teigiamai neįvertino naujo rinkai pristatyto „Apple“ telefono įtakos įmonės pajamoms. „Goldman Sachs“ akcijos irgi prarado dalį savo vertės, nes įmonė laiku nepateikė dokumentų tyrėjams.
Šiuo metu rinkoms trūksta teigiamų naujienų, į kurias investuotojai galėtų reaguoti, o neigiamų pakanka. Vangesnę prekybą lemia ir vasaros sezonas.
Iždo obligacijų kainos augo, o pajamingumas mažėjo – to ir galima tikėtis brangstant akcijoms.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos rinkose vėl viršų ėmė nuogąstavimai dėl viešųjų finansų stabilumo. Prieš porą dienų Vengrijos ministras pirmininkas užsiminė apie sudėtingą šalies fiskalinę padėtį. Nors vėliau jis suskubo neigti, kad šalies padėtis panaši į Graikijos ir artima bankrotui, o euro zonos atstovai teigė, kad šalis nėra pinigų sąjungos narė, tad tai neturėtų pakenkti eurui, investuotojai suskubo trauktis iš rizikingų aktyvų.
Vis dėl to imtis taupymo priemonių ir atstatyti pasitikėjimą rinkose jau taps būtinybe artimiausiu metu. Europos sąjungos finansų ministrai pasisakė už tai, kad šalims su biudžeto deficitais būtų taikomos griežtesnės sąlygos. Iki šiol valstybei nuobaudos grėsė, jei deficitas viršijo 3 proc. BVP, dabar norima sankcijas taikyti šaliai dar nepasiekus šios ribos, tačiau akivaizdžiai prie jos artėjant. Tiesa, kol kas per 11 metų euro zonos gyvavimo istoriją jokia šalis taip ir nesulaukė baudos už per didelį biudžeto deficitą.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kabinetas patvirtino projektą kuriuo numatoma per ateinančius ketverius metus Vokietijos biudžetą sumažinti 80 mlrd. eurų. Tai bus daroma tiek keliant mokesčius, tiek karpant išlaidas neaplenkiant ir su socialine gerove susijusių sričių. Taip Vokietija nori ne tik stabilizuoti savo viešuosius finansus, bet ir deklaravo norą parodyti kitoms valstybėms teigiamą pavyzdį bei sustiprinti Europos valiutą.
Skolų euro zonoje sukeltas euro nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu turėjo ir teigiamų padarinių. Kaip parodė balandžio mėnesio statistika, Vokietijos gamyklų užsakymai per mėnesį pašoko 2,8 proc. kai buvo prognozuojamas 0,4 proc. sumažėjimas. Palyginti su praėjusiais metais gamyklų užsakymų skaičius buvo net 29,6 proc. didesnis.
Azija
Japonijos einamosios sąskaitos perteklius balandį paaugo 88 proc. iki 1,242 mlrd. jenų. Nors „Bloomberg News“ apklausti ekonomistai tikėjosi didesnio pertekliaus, 1,3 mlrd. jenų, pasak Japonijos banko, šalies atsigavimas darosi tvaresnis. Vistik šiandien darbus pradedantis naujasis Japonijos premjeras Naoto Kan paveldi daug problemų: defliacijos apimtą ekonomiką, silpną vidaus paklausą, augančią šalies skolą bei senstančią visuomenę..
Baltijos šalys
Euro zonos finansų ministrai toliau reiškia savo paramą Estija tapti pinigų sąjungos nare. Kiek anksčiau Europos centrinis bankas buvo išreiškęs nuogąstavimus dėl galimai per didelės infliacijos, kuri gali kilti Estijos ekonomikai besiplečiant greičiau nei likusi euro zona.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos pramonės produkcijos apimtys balandį išaugo 10,9 proc., lyginant su praėjusiais metais. Kovą augimas buvo kiek kuklesnis – 10,2 proc. Daugiausia augo automobilių gamyba, o gėrimų gamintojams sekėsi prasčiau. Čekijos ekonomika atvira – priklauso nuo eksporto, todėl atsigaunant Vokietijos ir kitoms eksporto rinkoms atsigauna ir Čekijos ekonomika. Pirmąjį ketvirtį realus atlyginimų augimas Čekijoje siekė 1,5 proc. Nepaisant šio augimo mažmeninės prekybos apimtys smuko 4,5 proc., daugiausia dėl mažesnių išlaidų perkant automobilius.
Vengrijos vyriausybė šiandien skelbs biudžeto projektą. Pasak analitikų, bus siekiama išsaugoti visiems palankią situaciją, tačiau vargu ar tai bus įmanoma padaryti. Vengrija yra įsipareigojusi išlaikyti biudžeto deficitą, siekiantį 3,8 proc. nuo BVP. Tuo pačiu, bet koks mokesčių didinimas gali labai skaudžiai atsiliepti naujajai vyriausybei, prisimenant 2006 metų riaušes, kai panašių žingsnių ėmėsi tuometinė vyriausybė, taip pat siekdama mažinti biudžeto deficitą. Beje, tuometiniams protestams, reikalaudamas ministro pirmininko atsistatydinimo vadovavo dabartinis premjeras Viktoras Organas.
Žaliavos
Pirmadienį šviesiosios „WTI“ žaliavinės naftos ateities sandorių kaina šiek tiek smuko. Reiktų pastebėti, kad didžiausias kritimas buvo stebimas vakar ryte, o vėliau nuotaikos rinkoje kiek pagerėjo ir naftos kaina ėmė atsitiesti. Šiandien vakare Amerikos naftos institutas skelbs naftos atsargų pokyčių duomenis JAV, tad artimiausių dienų naftos kainos kryptis priklausys nuo to, kaip praėjusią savaitę pasikeitė naftos atsargos. Jeigu žaliavinės naftos ir benzino atsargos bus kritusios, tai gali tapti vienu iš svarbiausiu kainą palaikančiu veiksniu šią savaitę. Beje, vakar Saudo Arabijos naftos pramonės ministras dar pakartojo, kad naftos kaina nuo 70 iki 80 JAV dolerių už barelį yra palanki tiek naftos išgavėjams, tiek ir vartotojams. Irako atstovas patvirtino taip pat patvirtino, kad dabartinė kaina OPEC valstybėms leidžia daryti pakankamas investicijas į naftos gavybos infrastruktūrą, tad nėra jokio pagrindo imtis tokių veiksmų kaip naftos gavybos kvotų mažinimo.
Kinijos akcijų indekso CSI 300 pokytis šįryt svyravo ties nuliu, tai pakildamas aukščiau, tai nusileisdamas žemiau jo. Beje, nuo metu pradžios šis indeksas jau yra praradęs beveik 25 proc. savo vertės. Tokį akcijų kainų kritimą daugiausia lemia nerimas, susijęs su tolimesniu pasaulio ekonomikos vystimusi bei Kinijos viduje priimamais sprendimais, tokiais kaip bandymai stabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą. Patys Kinijos valdžios atstovai prognozuoja, kad ekonomikos augimas 2010 m. II ketv. turėjo sulėtėti iki 10-11 proc. metinio pokyčio, kai dar praėjusį ketv. sudarė 11,9 proc.
„BP“ pranešė, kad jos planas stengiantis sustabdyti naftos išsiliejimą veikia, ir šeštadienį bendrovei jau pavyko surinkti 10,5 tūkst. barelių naftos, plius dar 16,6 tūkst. nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Šiuo metu iš telkinio išsilieja ne mažiau kaip 19 tūkst. barelių per dieną. Brangstant „BP“ akcijoms brango ir kitos energetikos bendrovės, o tai suteikė optimizmo rinkai prekybos pradžioje.
Per pirmas dvi šios savaitės dienas akcijų indeksai smuko daugiausia nuo 2009 m. kovo. Tarp labiausiai pigusių vakar buvo „Google“ ir „Apple“ akcijos. „Google“ neteko 2,7 proc. vertės Konektikutui pareikalavus informacijos apie duomenų rinkimą. „Apple“ akcijos atpigo, kai investuotojais teigiamai neįvertino naujo rinkai pristatyto „Apple“ telefono įtakos įmonės pajamoms. „Goldman Sachs“ akcijos irgi prarado dalį savo vertės, nes įmonė laiku nepateikė dokumentų tyrėjams.
Šiuo metu rinkoms trūksta teigiamų naujienų, į kurias investuotojai galėtų reaguoti, o neigiamų pakanka. Vangesnę prekybą lemia ir vasaros sezonas.
Iždo obligacijų kainos augo, o pajamingumas mažėjo – to ir galima tikėtis brangstant akcijoms.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos rinkose vėl viršų ėmė nuogąstavimai dėl viešųjų finansų stabilumo. Prieš porą dienų Vengrijos ministras pirmininkas užsiminė apie sudėtingą šalies fiskalinę padėtį. Nors vėliau jis suskubo neigti, kad šalies padėtis panaši į Graikijos ir artima bankrotui, o euro zonos atstovai teigė, kad šalis nėra pinigų sąjungos narė, tad tai neturėtų pakenkti eurui, investuotojai suskubo trauktis iš rizikingų aktyvų.
Vis dėl to imtis taupymo priemonių ir atstatyti pasitikėjimą rinkose jau taps būtinybe artimiausiu metu. Europos sąjungos finansų ministrai pasisakė už tai, kad šalims su biudžeto deficitais būtų taikomos griežtesnės sąlygos. Iki šiol valstybei nuobaudos grėsė, jei deficitas viršijo 3 proc. BVP, dabar norima sankcijas taikyti šaliai dar nepasiekus šios ribos, tačiau akivaizdžiai prie jos artėjant. Tiesa, kol kas per 11 metų euro zonos gyvavimo istoriją jokia šalis taip ir nesulaukė baudos už per didelį biudžeto deficitą.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kabinetas patvirtino projektą kuriuo numatoma per ateinančius ketverius metus Vokietijos biudžetą sumažinti 80 mlrd. eurų. Tai bus daroma tiek keliant mokesčius, tiek karpant išlaidas neaplenkiant ir su socialine gerove susijusių sričių. Taip Vokietija nori ne tik stabilizuoti savo viešuosius finansus, bet ir deklaravo norą parodyti kitoms valstybėms teigiamą pavyzdį bei sustiprinti Europos valiutą.
Skolų euro zonoje sukeltas euro nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu turėjo ir teigiamų padarinių. Kaip parodė balandžio mėnesio statistika, Vokietijos gamyklų užsakymai per mėnesį pašoko 2,8 proc. kai buvo prognozuojamas 0,4 proc. sumažėjimas. Palyginti su praėjusiais metais gamyklų užsakymų skaičius buvo net 29,6 proc. didesnis.
Azija
Japonijos einamosios sąskaitos perteklius balandį paaugo 88 proc. iki 1,242 mlrd. jenų. Nors „Bloomberg News“ apklausti ekonomistai tikėjosi didesnio pertekliaus, 1,3 mlrd. jenų, pasak Japonijos banko, šalies atsigavimas darosi tvaresnis. Vistik šiandien darbus pradedantis naujasis Japonijos premjeras Naoto Kan paveldi daug problemų: defliacijos apimtą ekonomiką, silpną vidaus paklausą, augančią šalies skolą bei senstančią visuomenę..
Baltijos šalys
Euro zonos finansų ministrai toliau reiškia savo paramą Estija tapti pinigų sąjungos nare. Kiek anksčiau Europos centrinis bankas buvo išreiškęs nuogąstavimus dėl galimai per didelės infliacijos, kuri gali kilti Estijos ekonomikai besiplečiant greičiau nei likusi euro zona.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos pramonės produkcijos apimtys balandį išaugo 10,9 proc., lyginant su praėjusiais metais. Kovą augimas buvo kiek kuklesnis – 10,2 proc. Daugiausia augo automobilių gamyba, o gėrimų gamintojams sekėsi prasčiau. Čekijos ekonomika atvira – priklauso nuo eksporto, todėl atsigaunant Vokietijos ir kitoms eksporto rinkoms atsigauna ir Čekijos ekonomika. Pirmąjį ketvirtį realus atlyginimų augimas Čekijoje siekė 1,5 proc. Nepaisant šio augimo mažmeninės prekybos apimtys smuko 4,5 proc., daugiausia dėl mažesnių išlaidų perkant automobilius.
Vengrijos vyriausybė šiandien skelbs biudžeto projektą. Pasak analitikų, bus siekiama išsaugoti visiems palankią situaciją, tačiau vargu ar tai bus įmanoma padaryti. Vengrija yra įsipareigojusi išlaikyti biudžeto deficitą, siekiantį 3,8 proc. nuo BVP. Tuo pačiu, bet koks mokesčių didinimas gali labai skaudžiai atsiliepti naujajai vyriausybei, prisimenant 2006 metų riaušes, kai panašių žingsnių ėmėsi tuometinė vyriausybė, taip pat siekdama mažinti biudžeto deficitą. Beje, tuometiniams protestams, reikalaudamas ministro pirmininko atsistatydinimo vadovavo dabartinis premjeras Viktoras Organas.
Žaliavos
Pirmadienį šviesiosios „WTI“ žaliavinės naftos ateities sandorių kaina šiek tiek smuko. Reiktų pastebėti, kad didžiausias kritimas buvo stebimas vakar ryte, o vėliau nuotaikos rinkoje kiek pagerėjo ir naftos kaina ėmė atsitiesti. Šiandien vakare Amerikos naftos institutas skelbs naftos atsargų pokyčių duomenis JAV, tad artimiausių dienų naftos kainos kryptis priklausys nuo to, kaip praėjusią savaitę pasikeitė naftos atsargos. Jeigu žaliavinės naftos ir benzino atsargos bus kritusios, tai gali tapti vienu iš svarbiausiu kainą palaikančiu veiksniu šią savaitę. Beje, vakar Saudo Arabijos naftos pramonės ministras dar pakartojo, kad naftos kaina nuo 70 iki 80 JAV dolerių už barelį yra palanki tiek naftos išgavėjams, tiek ir vartotojams. Irako atstovas patvirtino taip pat patvirtino, kad dabartinė kaina OPEC valstybėms leidžia daryti pakankamas investicijas į naftos gavybos infrastruktūrą, tad nėra jokio pagrindo imtis tokių veiksmų kaip naftos gavybos kvotų mažinimo.
Kinijos akcijų indekso CSI 300 pokytis šįryt svyravo ties nuliu, tai pakildamas aukščiau, tai nusileisdamas žemiau jo. Beje, nuo metu pradžios šis indeksas jau yra praradęs beveik 25 proc. savo vertės. Tokį akcijų kainų kritimą daugiausia lemia nerimas, susijęs su tolimesniu pasaulio ekonomikos vystimusi bei Kinijos viduje priimamais sprendimais, tokiais kaip bandymai stabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą. Patys Kinijos valdžios atstovai prognozuoja, kad ekonomikos augimas 2010 m. II ketv. turėjo sulėtėti iki 10-11 proc. metinio pokyčio, kai dar praėjusį ketv. sudarė 11,9 proc.