![](datas/img/press/9690.jpg)
Analitikai bei investuotojai vis rimčiau pradeda svarstyti, kad viena iš didžiausia pasaulyje bei Europoje integruota naftos sektoriaus atstovė iš Britanijos BP gali galiausiai bankrutuoti.
Remiantis Credit Suisse banko paskaičiavimais, BP kompanijai teks išleisti iki 23 mlrd. dolerių lėšų siekiant išvalyti Meksikos įlanką nuo naftos išsiliejimo.
Amerikos laikraštis New York Times skelbia, kad minima Britų kompanija turės Meksikos įlankos žvejų ir turizmo sektoriaus atstovų kompensacijoms iš viso išleisti iki 14 mlrd. dolerių.
Šiuo metu naftos sektoriaus atstovė BP savo sąskaitose ir trumpalaikių investicijų pavidalu yra sukaupusi bendrai 12 mlrd. dolerių, tačiau nemaža dalis šių pinigų turėjo būti paskirta dividendams išmokėti. Per praėjusius metus savo akcininkams BP iš viso išmokėjo 10 mlrd. dolerių vertės dividendus. Pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad kompanija šiais metais turėtų savo akcininkams mokėti kur kas mažesnius dividendus, arba iš viso jų nemokėti, tačiau žinoma dėl dividendų galiausiai apsispręs patys šios kompanijos akcininkai.
Šiuo metu BP kompanija iš viso turi 24.9 mlrd. dolerių vertės skolų. Per šiuos metus ji turi grąžinti 1.32 mlrd. dolerių vertės paskolas, na o dar kitais metais - 5.96 mlrd. dolerių lėšų.
Žinoma, minima Britų naftos sektoriaus atstovė gali parduoti dalį savo turto bei pasiskolinti lėšas, tačiau skolinimosi kaštai taip pat dabar bus gerokai didesni.
Blogiausia, kas dar gali laukti BP, tai žiuri verdiktas, kuris šiai kompanijai dar gali papildomai kainuoti šimtus milijardų dolerių, rašo Times leidinys. Ir tai galiausiai galėtų privesti kompaniją prie bankroto.
Bet kokiu atveju šiuo metu BP ateitis atrodo gana niūri.
„Net jeigu kompanijai pavyks išvengti bankroto, jos prekės ženklas ir vardas bus gerokai nukentėjęs. Tačiau nemanau, kad ši kompanija bankrutuos“ – pareiškė Manhattan Institute atstovas Robert Bryce.
„Tačiau artimiausius dešimtmečius BP kompanija bus įklimpusį į daugelį bylų prieš ją, sieks pašalinti naftos nutekėjimo pasekmes bei bandys pagerinti nepataisomai sugadintą savo reputaciją, kartu gerindama gerokai susilpnėjusią savo finansų padėtį“ – pridėjo jis.
Priminsime, kad nuo balandžio dvidešimtos dienos, kuomet iš BP naftos telkinio Meksikos įlankoje įsiliejo nafta, ir ją net kelis kartus nepavyko sustabdyti, šios kompanijos akcijos jau nuvertėjo 43 procentais iki žemiausio lygio per pastaruosius trylika metų.
Remiantis Credit Suisse banko paskaičiavimais, BP kompanijai teks išleisti iki 23 mlrd. dolerių lėšų siekiant išvalyti Meksikos įlanką nuo naftos išsiliejimo.
Amerikos laikraštis New York Times skelbia, kad minima Britų kompanija turės Meksikos įlankos žvejų ir turizmo sektoriaus atstovų kompensacijoms iš viso išleisti iki 14 mlrd. dolerių.
![](datas/users/375-bp 10-06-10.gif)
Šiuo metu BP kompanija iš viso turi 24.9 mlrd. dolerių vertės skolų. Per šiuos metus ji turi grąžinti 1.32 mlrd. dolerių vertės paskolas, na o dar kitais metais - 5.96 mlrd. dolerių lėšų.
Žinoma, minima Britų naftos sektoriaus atstovė gali parduoti dalį savo turto bei pasiskolinti lėšas, tačiau skolinimosi kaštai taip pat dabar bus gerokai didesni.
Blogiausia, kas dar gali laukti BP, tai žiuri verdiktas, kuris šiai kompanijai dar gali papildomai kainuoti šimtus milijardų dolerių, rašo Times leidinys. Ir tai galiausiai galėtų privesti kompaniją prie bankroto.
Bet kokiu atveju šiuo metu BP ateitis atrodo gana niūri.
„Net jeigu kompanijai pavyks išvengti bankroto, jos prekės ženklas ir vardas bus gerokai nukentėjęs. Tačiau nemanau, kad ši kompanija bankrutuos“ – pareiškė Manhattan Institute atstovas Robert Bryce.
„Tačiau artimiausius dešimtmečius BP kompanija bus įklimpusį į daugelį bylų prieš ją, sieks pašalinti naftos nutekėjimo pasekmes bei bandys pagerinti nepataisomai sugadintą savo reputaciją, kartu gerindama gerokai susilpnėjusią savo finansų padėtį“ – pridėjo jis.
Priminsime, kad nuo balandžio dvidešimtos dienos, kuomet iš BP naftos telkinio Meksikos įlankoje įsiliejo nafta, ir ją net kelis kartus nepavyko sustabdyti, šios kompanijos akcijos jau nuvertėjo 43 procentais iki žemiausio lygio per pastaruosius trylika metų.