versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį JAV akcijos stipriai brango, daugiausia antroje prekybos sesijos dalyje, kai Kinija pranešė apie stiprų eksporto apimčių augimą ir sustiprėjo euras. Pastarojo stiprėjimą vakar lėmė ir Europos centrinio banko užtikrinimas dėl pinigų politikos tęstinumo.
Prie vieno iš pagrindinių JAV indeksų S&P augimo prisidėjo ir žaliavų sektoriaus bendrovių akcijų brangimas. Būtent šio sektoriaus akcijos vakar labiausiai „tempė“ indeksus žemyn. Prie labiausiai brangusių galima priskirti „Anadarko Petroleum“ ir „Baker Hughes“ įmones.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius JAV praėjusią savaitę sumažėjo 3 tūkst. iki 456 tūkst., nors buvo laukiama kiek didesnio mažėjimo – iki 450 tūkst. jau esamų bedarbių skaičius sumažėjo iki 255 tūkst., ir tai mažiausias skaičius nuo 2008 m. gruodžio.
Prekybos deficitas balandį išaugo iki 40,3 bln. JAV dolerių (palyginus su 40 bln. ankstesnį mėnesį).
„BP“ ketvirtadienį pakomentavo nežinanti jokios priežasties, kodėl jos akcijos ankstesnę prekybos sesiją galėjo pigti 16 proc., o investuotojai į tai reagavo 13 proc. padidindami įmonės akcijos kainą.
Brango ir finansų sektoriaus akcijos, išskyrus „Goldman Sachs“ – pastarosios pigo priežiūros institucijoms ėmus tirti dar 2006 m. sukurtą ir parduotą finansinį instrumentą, susietą su nekilnojamojo turto paskolomis.
JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija patvirtino naujas taisykles, remiantis kuriomis visose JAV biržose penkioms minutėms bus stabdoma prekyba akcijomis, per ankstesnes penkias minutes susvyravusiomis daugiau nei 10 proc. Tai turėtų padėti išvengti praėjusį mėnesį matyto staigaus akcijų indeksų nuosmukio.
Brangstant akcijoms, iždo obligacijų kainos smuko, kaip ir turėtų būti.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį kilo į viršų. Ispanija vakar sėkmingai išplatino trijų metų 3,9 mlrd. dydžio skolos vertybinių popierių emisiją. Pasak „Reuters“, paklausa buvo itin stipri, o tokios nuotaikos pakėlė pasitikėjimą rinkose – daugiau nei 5 proc. brango tokie bankai kaip „Santander“ ir „BBVA“. Prie augimo savo ruožtu prisidėjo kalnakasybos bendrovės, kurių akcijos kainos kilo, kai Australijos vyriausybė pranešė pergalvosianti savo ketinimus padidinti mokesčius kalnakasybai.
Vakar posėdžiavę Europos centrinis bankas (ECB) ir Anglijos bankas kaip ir tikėtasi visų laikų žemumose paliko bazines palūkanų normas. Anglijos bankas nepakeitė obligacijų supirkimo programos dydžio, jos vertė liko 200 mlrd. svarų sterlingų.
Dėl euro zonos skolos krizės ECB teko imtis platesnio pinigų politikos priemonių spektro idant būtų sumažinta įtampa rinkoje. ECB numato surikti skolos vertybinius popierius, tačiau vakar vykusios spaudos konferencijos metu nebuvo atskleistos detalės, kaip konkrečiai tai bus daroma.
Anglijos banko pinigų politikos krypčiai grėsmę kelia bekylanti infliacija – balandį kainos augo 3,7 proc. metiniu tempu. Anglijos banko tikslas yra 3 proc. infliacija, tačiau centrinio banko atstovai pareiškė, kad pastarasis kainų šoktelėjimas yra laikinas.
Kainos Vokietijoje per gegužę paaugo 0,1 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pat mėnesiu – 1,2 proc. Nors vidaus paklausą kol kas varžo porecesinė atmosfera, tačiau kainas aukštyn dar kilsteli brangesnė nei prieš metus nafta bei pastaruoju metu gerokai nusilpęs euras, dėl ko pabrango importuojamos prekės.
Azija
Japonijos centrinis bankas mėgins tobulinti planą skirtą skatinti skolinimą privačioms kompanijoms. Anksčiau priimtas planas rodosi esąs nepakankamas kovoti su defliacija ir skatinti ekonomikos augimą. Naujasis premjeras Naoto Kanas jau anksčiau yra raginęs centrinį banką dėti daugiau pastangų
Didėjant Japonijos obligacijų pajamingumui, jų kainos krito labiausiai per pastarąsias dvi savaites. Taip pat, sekdamos ekonomikos atsigavimo ženklus, brango akcijos. Nikkei 225 Stock Average indeksas sesijos metu buvo ūgtelėjęs 1,8 proc.
Šįryt Kinijoje paskelbta daug svarbių makroekonominių naujienų. Vartojimo kainų indeksas gegužę. buvo 3,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai rodo, kad infliacijos lygis praėjusį mėnesį buvo didžiausias per paskutinius 19 mėnesių. Tad panašu, kad baimės dėl augančių kainų šioje šalyje yra pagrįstos ir Kinija bus toliau priversta imtis griežtų veiksmų infliacijai mažinti. Vienas iš jų – kreditavimo apimčių mažinimas. Naujų paskolų gegužės mėn. šalyje buvo išduota 17,4 proc. mažiau nei balandžio mėn. Taip pat paskelbta, kad pramonės gamybos apimtys Kinijoje praėjusį mėn. buvo 16,5 proc. didesnės nei prieš metus. Šis augimo tempas buvo mažesnis nei tikėjosi dauguma ekonomistų. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad augimo tempų kritimą lemia ir nykstantis žemos palyginamosios bazės efektas.
Baltijos šalys
Reitingų agentūra „Standard & Poor’s” vakar pakėlė Estijos skolinimosi reitingą nuo A- iki A su stabilia perspektyva. Reitingas buvo pagerintas dėl laukiamo šalies priėmimo į euro zoną jau 2011 metais. Estija ekonomikos krizės laikotarpiu sugebėjo suvaldyti savo biudžeto deficitą, jis 2009 metais tesiekė 1,7 proc. BVP. Taip pat Estija tebeturi mažą, 10 proc. BVP nesiekiančią valdžios skolą. Kai euro zonoje vyrauja baimės dėl viešųjų finansų stabilumo, Estija iš ties atrodo išskirtinė.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos finansų ministerija gerina biudžeto deficito prognozę šiems metams. Prognozuoja, kad šiais metais biudžeto deficito santykis su BVP sumažės nuo 6,8 proc. iki 5,4 proc. Dėl biudžeto deficito mažėjimo Rusijos rezerviniame fonde metų gali liks apie 304 mlrd. rublių, teigia finansų ministras Aleksej Kudrin. Naujiena vertintina teigiamai, nes šiais metais buvo planuojama panaudoti visą šalies rezervinį fondą. Rezervinio fondo likutis bus skirtas 2011 m. biudžeto deficitui mažinti.
Nacionalinio statistikos instituto paskelbtais duomenimis, metinė infliacija Rumunijoje gegužės mėnesį pasiekė 4,4 proc. Palyginimui, balandį jos lygis buvo 4,3 proc. Pasak instituto, didžiausios įtakos tam turėjo silpnėjanti Rumunijos valiuta.
Ukraina ketina išleisti euroobligacijų emisiją. Pasak Ukrainos valdžios atstovų, tai viena iš priemonių, kurių imasi Ukrainos vyriausybė siekdama kovoti su biudžeto deficitu siekančiu 5,3 proc. Ukraina taip pat tikisi gauti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo.
Žaliavos
Vakar prekyba šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje pirmą kartą nuo gegužės mėn. vidurio pasibaigė naftos kainai pakilus aukščiau 75 JAV dolerių už barelį. Prie naftos kainos išaugimo labiausiai prisidėjo teigiamos nuotaikos finansų rinkose bei pagerinta Tarptautinės energetikos agentūros prognozė dėl 2010 m. naftos paklausos pasaulyje. Naftos suvartojimo prognozė šiems metams pakelta 70 tūkst. barelių iki 86,44 mln. barelių per dieną. Daugiausiai prie prognozių pakoregavimo prisidėjo didesnis nei laukta naftos suvartojimas JAV bei Kinijoje. Beje, Kinijoje naftos importo augimo apimtys gegužę stipriai sulėtėjo ir metinis pokytis praėjusį mėnesį siekė 4,3 proc. arba mažiausiai per paskutinius 13 mėnesių. Baiminamasi, kad Kinijos rinka gali būti perpildyta žaliavinės naftos atsargomis, todėl artimiausiu metu jos importo skaičiai bus mažesni.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje padidėjo trečią dieną iš eilės. Dabartinį kainos kilimą lemia po stipraus kainos nuosmukio vėl atsiradęs pirkėjų susidomėjimas variu. Nuo savo aukščiausio šių metų kainos taško, varis vis dar yra atpigęs 20 proc. Vakar paskelbta, kad vario importas į Kiniją gegužės mėn. smuko ir siekė 396,7 tūkst. t. Tai yra 9,1 proc. mažiau nei balandį ir 6,1 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau tokios importo apimtys vis vien dar išlieka istoriškai didelės. Artimiausiais mėn. jos turėtų mažėti, nes Kinijos rinka išlieka aprūpinta variu pakankamai gerai, o lėtėjant pramonės augimui metalo paklausa turėtų nustoti stipriai augusi. Beje, anot naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos rinkos ekspertų apklausos, kitą savaitę 56 proc. apklaustųjų laukia vario kainos augimo.
Prie vieno iš pagrindinių JAV indeksų S&P augimo prisidėjo ir žaliavų sektoriaus bendrovių akcijų brangimas. Būtent šio sektoriaus akcijos vakar labiausiai „tempė“ indeksus žemyn. Prie labiausiai brangusių galima priskirti „Anadarko Petroleum“ ir „Baker Hughes“ įmones.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius JAV praėjusią savaitę sumažėjo 3 tūkst. iki 456 tūkst., nors buvo laukiama kiek didesnio mažėjimo – iki 450 tūkst. jau esamų bedarbių skaičius sumažėjo iki 255 tūkst., ir tai mažiausias skaičius nuo 2008 m. gruodžio.
Prekybos deficitas balandį išaugo iki 40,3 bln. JAV dolerių (palyginus su 40 bln. ankstesnį mėnesį).
„BP“ ketvirtadienį pakomentavo nežinanti jokios priežasties, kodėl jos akcijos ankstesnę prekybos sesiją galėjo pigti 16 proc., o investuotojai į tai reagavo 13 proc. padidindami įmonės akcijos kainą.
Brango ir finansų sektoriaus akcijos, išskyrus „Goldman Sachs“ – pastarosios pigo priežiūros institucijoms ėmus tirti dar 2006 m. sukurtą ir parduotą finansinį instrumentą, susietą su nekilnojamojo turto paskolomis.
JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija patvirtino naujas taisykles, remiantis kuriomis visose JAV biržose penkioms minutėms bus stabdoma prekyba akcijomis, per ankstesnes penkias minutes susvyravusiomis daugiau nei 10 proc. Tai turėtų padėti išvengti praėjusį mėnesį matyto staigaus akcijų indeksų nuosmukio.
Brangstant akcijoms, iždo obligacijų kainos smuko, kaip ir turėtų būti.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį kilo į viršų. Ispanija vakar sėkmingai išplatino trijų metų 3,9 mlrd. dydžio skolos vertybinių popierių emisiją. Pasak „Reuters“, paklausa buvo itin stipri, o tokios nuotaikos pakėlė pasitikėjimą rinkose – daugiau nei 5 proc. brango tokie bankai kaip „Santander“ ir „BBVA“. Prie augimo savo ruožtu prisidėjo kalnakasybos bendrovės, kurių akcijos kainos kilo, kai Australijos vyriausybė pranešė pergalvosianti savo ketinimus padidinti mokesčius kalnakasybai.
Vakar posėdžiavę Europos centrinis bankas (ECB) ir Anglijos bankas kaip ir tikėtasi visų laikų žemumose paliko bazines palūkanų normas. Anglijos bankas nepakeitė obligacijų supirkimo programos dydžio, jos vertė liko 200 mlrd. svarų sterlingų.
Dėl euro zonos skolos krizės ECB teko imtis platesnio pinigų politikos priemonių spektro idant būtų sumažinta įtampa rinkoje. ECB numato surikti skolos vertybinius popierius, tačiau vakar vykusios spaudos konferencijos metu nebuvo atskleistos detalės, kaip konkrečiai tai bus daroma.
Anglijos banko pinigų politikos krypčiai grėsmę kelia bekylanti infliacija – balandį kainos augo 3,7 proc. metiniu tempu. Anglijos banko tikslas yra 3 proc. infliacija, tačiau centrinio banko atstovai pareiškė, kad pastarasis kainų šoktelėjimas yra laikinas.
Kainos Vokietijoje per gegužę paaugo 0,1 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pat mėnesiu – 1,2 proc. Nors vidaus paklausą kol kas varžo porecesinė atmosfera, tačiau kainas aukštyn dar kilsteli brangesnė nei prieš metus nafta bei pastaruoju metu gerokai nusilpęs euras, dėl ko pabrango importuojamos prekės.
Azija
Japonijos centrinis bankas mėgins tobulinti planą skirtą skatinti skolinimą privačioms kompanijoms. Anksčiau priimtas planas rodosi esąs nepakankamas kovoti su defliacija ir skatinti ekonomikos augimą. Naujasis premjeras Naoto Kanas jau anksčiau yra raginęs centrinį banką dėti daugiau pastangų
Didėjant Japonijos obligacijų pajamingumui, jų kainos krito labiausiai per pastarąsias dvi savaites. Taip pat, sekdamos ekonomikos atsigavimo ženklus, brango akcijos. Nikkei 225 Stock Average indeksas sesijos metu buvo ūgtelėjęs 1,8 proc.
Šįryt Kinijoje paskelbta daug svarbių makroekonominių naujienų. Vartojimo kainų indeksas gegužę. buvo 3,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai rodo, kad infliacijos lygis praėjusį mėnesį buvo didžiausias per paskutinius 19 mėnesių. Tad panašu, kad baimės dėl augančių kainų šioje šalyje yra pagrįstos ir Kinija bus toliau priversta imtis griežtų veiksmų infliacijai mažinti. Vienas iš jų – kreditavimo apimčių mažinimas. Naujų paskolų gegužės mėn. šalyje buvo išduota 17,4 proc. mažiau nei balandžio mėn. Taip pat paskelbta, kad pramonės gamybos apimtys Kinijoje praėjusį mėn. buvo 16,5 proc. didesnės nei prieš metus. Šis augimo tempas buvo mažesnis nei tikėjosi dauguma ekonomistų. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad augimo tempų kritimą lemia ir nykstantis žemos palyginamosios bazės efektas.
Baltijos šalys
Reitingų agentūra „Standard & Poor’s” vakar pakėlė Estijos skolinimosi reitingą nuo A- iki A su stabilia perspektyva. Reitingas buvo pagerintas dėl laukiamo šalies priėmimo į euro zoną jau 2011 metais. Estija ekonomikos krizės laikotarpiu sugebėjo suvaldyti savo biudžeto deficitą, jis 2009 metais tesiekė 1,7 proc. BVP. Taip pat Estija tebeturi mažą, 10 proc. BVP nesiekiančią valdžios skolą. Kai euro zonoje vyrauja baimės dėl viešųjų finansų stabilumo, Estija iš ties atrodo išskirtinė.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos finansų ministerija gerina biudžeto deficito prognozę šiems metams. Prognozuoja, kad šiais metais biudžeto deficito santykis su BVP sumažės nuo 6,8 proc. iki 5,4 proc. Dėl biudžeto deficito mažėjimo Rusijos rezerviniame fonde metų gali liks apie 304 mlrd. rublių, teigia finansų ministras Aleksej Kudrin. Naujiena vertintina teigiamai, nes šiais metais buvo planuojama panaudoti visą šalies rezervinį fondą. Rezervinio fondo likutis bus skirtas 2011 m. biudžeto deficitui mažinti.
Nacionalinio statistikos instituto paskelbtais duomenimis, metinė infliacija Rumunijoje gegužės mėnesį pasiekė 4,4 proc. Palyginimui, balandį jos lygis buvo 4,3 proc. Pasak instituto, didžiausios įtakos tam turėjo silpnėjanti Rumunijos valiuta.
Ukraina ketina išleisti euroobligacijų emisiją. Pasak Ukrainos valdžios atstovų, tai viena iš priemonių, kurių imasi Ukrainos vyriausybė siekdama kovoti su biudžeto deficitu siekančiu 5,3 proc. Ukraina taip pat tikisi gauti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo.
Žaliavos
Vakar prekyba šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje pirmą kartą nuo gegužės mėn. vidurio pasibaigė naftos kainai pakilus aukščiau 75 JAV dolerių už barelį. Prie naftos kainos išaugimo labiausiai prisidėjo teigiamos nuotaikos finansų rinkose bei pagerinta Tarptautinės energetikos agentūros prognozė dėl 2010 m. naftos paklausos pasaulyje. Naftos suvartojimo prognozė šiems metams pakelta 70 tūkst. barelių iki 86,44 mln. barelių per dieną. Daugiausiai prie prognozių pakoregavimo prisidėjo didesnis nei laukta naftos suvartojimas JAV bei Kinijoje. Beje, Kinijoje naftos importo augimo apimtys gegužę stipriai sulėtėjo ir metinis pokytis praėjusį mėnesį siekė 4,3 proc. arba mažiausiai per paskutinius 13 mėnesių. Baiminamasi, kad Kinijos rinka gali būti perpildyta žaliavinės naftos atsargomis, todėl artimiausiu metu jos importo skaičiai bus mažesni.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje padidėjo trečią dieną iš eilės. Dabartinį kainos kilimą lemia po stipraus kainos nuosmukio vėl atsiradęs pirkėjų susidomėjimas variu. Nuo savo aukščiausio šių metų kainos taško, varis vis dar yra atpigęs 20 proc. Vakar paskelbta, kad vario importas į Kiniją gegužės mėn. smuko ir siekė 396,7 tūkst. t. Tai yra 9,1 proc. mažiau nei balandį ir 6,1 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau tokios importo apimtys vis vien dar išlieka istoriškai didelės. Artimiausiais mėn. jos turėtų mažėti, nes Kinijos rinka išlieka aprūpinta variu pakankamai gerai, o lėtėjant pramonės augimui metalo paklausa turėtų nustoti stipriai augusi. Beje, anot naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos rinkos ekspertų apklausos, kitą savaitę 56 proc. apklaustųjų laukia vario kainos augimo.