versija spausdinimui
(3)
Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi visos bendrijos narių pensijų sistemomis ir paskelbė pradedanti konsultacijas dėl to, kaip užtikrinti adekvačias, stabilias bei pakankamas pensijas ir kaip Europos Sąjunga (ES) galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.
„Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų, aukštesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau. Į pensiją išėjusių europiečių skaičius palyginus su juos išlaikančiais iki 2060 metų padvigubės – tokia situacija yra nestabili“, - paskelbdamas konsultacijas sakė EK komisaras Laszlo Andor.
Šiuo metu dauguma Europos valstybių jau sprendžią šią problemą kurdamos trijų lygių pensijų sistemą – valstybinę, kaupiamą II pakopos pensijų fonduose ir savanoriškai, iš savo lėšų, kaupiamą pensijas. Ekspertai mano, kad išspręsti senstančios visuomenės problemą galima tik pasiekus, kad pensijas susikauptų patys asmenys, o ne jų mokėjimą palikti vis mažėjančiam jų vaikų skaičiui, kaip yra dabar.
„Šis EK dokumentas signalizuoja Lietuvai, kad visuomenės senėjimas verčia daryti esmines pertvarkas ne tik „Sodros“ valdymo ar mokesčių tarifų lygiu, bet reformuoti patį mąstymą – Lietuvos valdžia ir mes visi turime iš esmės permąstyti, iš ko po 40-50 metų išėję į pensiją gyvens dabartiniai mokiniai ar studentai. Jeigu nesudarysime sąlygų jiems patiems sukaupti senatvėje, mūsų anūkams jų išlaikymas bus per sunki našta“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Tačiau kol kas tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek Seimas nesirūpina tolima perspektyva ir per 2009-2010 metais iš būsimųjų pensininkų jau paėmė daugiau kaip 625 mln. litų, kurie vien palūkanų per tuos pusantrų metų būtų uždirbę dar maždaug 25 mln. litų. Seimo sprendimas ir ateityje palikti įmokas 2 proc. vietoj numatytų 5,5 proc. iš būsimųjų pensininkų kasmet atims dar maždaug po 500-600 mln. litų.
Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę apie 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais, nepaisant pastarojo laikotarpio krizių, papildomai uždirbta apie 150 milijonų litų.
Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
„Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų, aukštesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau. Į pensiją išėjusių europiečių skaičius palyginus su juos išlaikančiais iki 2060 metų padvigubės – tokia situacija yra nestabili“, - paskelbdamas konsultacijas sakė EK komisaras Laszlo Andor.
Šiuo metu dauguma Europos valstybių jau sprendžią šią problemą kurdamos trijų lygių pensijų sistemą – valstybinę, kaupiamą II pakopos pensijų fonduose ir savanoriškai, iš savo lėšų, kaupiamą pensijas. Ekspertai mano, kad išspręsti senstančios visuomenės problemą galima tik pasiekus, kad pensijas susikauptų patys asmenys, o ne jų mokėjimą palikti vis mažėjančiam jų vaikų skaičiui, kaip yra dabar.
„Šis EK dokumentas signalizuoja Lietuvai, kad visuomenės senėjimas verčia daryti esmines pertvarkas ne tik „Sodros“ valdymo ar mokesčių tarifų lygiu, bet reformuoti patį mąstymą – Lietuvos valdžia ir mes visi turime iš esmės permąstyti, iš ko po 40-50 metų išėję į pensiją gyvens dabartiniai mokiniai ar studentai. Jeigu nesudarysime sąlygų jiems patiems sukaupti senatvėje, mūsų anūkams jų išlaikymas bus per sunki našta“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Tačiau kol kas tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek Seimas nesirūpina tolima perspektyva ir per 2009-2010 metais iš būsimųjų pensininkų jau paėmė daugiau kaip 625 mln. litų, kurie vien palūkanų per tuos pusantrų metų būtų uždirbę dar maždaug 25 mln. litų. Seimo sprendimas ir ateityje palikti įmokas 2 proc. vietoj numatytų 5,5 proc. iš būsimųjų pensininkų kasmet atims dar maždaug po 500-600 mln. litų.
Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę apie 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais, nepaisant pastarojo laikotarpio krizių, papildomai uždirbta apie 150 milijonų litų.
Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
...