versija spausdinimui
(0)
Vienuolika Europos sąjungos šalių bankų, įskaitant Vokietijos Commerzbank ir Italijos Banco Popolare, neišlaikys streso testų, prognozuoja investicinės kompanijos Macquarie Securities direktorius Alessandro Roccati.
„Mes nustatėme tuos bankus, kuriems po streso testo atlikimo reikės pritraukti daugiau kapitalo. Tarp jų yra visi Graikijos bankai, Bankinter, Postbank, Banco Popolare, BCP, Commerzbank ir Sabadell bankai“ – teigiama investicinės kompanijos Macquarie Securities pranešime.
Nors minėtų bankų skaičius, kurie gali susidurti su problemomis, yra sąlyginai nedidelis, tačiau tai nesumažins nuogąstavimų dėl bendros Europos bankinio sektoriaus padėties.
Iš 46 viešai kotiruojamų Europos sąjungos bankų, tik vienuolikai reikės pritraukti papildomo kapitalo, tačiau įvertinus visus šiame streso teste dalyvausiančius bankus, kurių iš viso, įskaitant ir nelistinguojamus bankus, yra 91, probleminių bankų skaičius bus kur kas didesnis, prognozuoja Macquarie Securities direktorius Alessandro Roccati.
„Pagrindinis ir svarbiausias skiriantis veiksnys yra faktiška kredito kaina, o ne pajamų, dėl ekonomikos nuosmukio, sumažėjimas“ – pareiškė jis.
Europos bankams norint išlaikyti streso testus reikės, kad jų pirmo lygio kapitalo rodiklis siektų mažiausiai šešis procentus. Na o Alessandro Roccati atkreipia dėmesį, kad esant dabartiniams reikalavimams, šis rodiklis turi siekti mažiausiai keturis procentus.
Bankai, kurie neišlaikys streso testo, turės tam tikrą laiką papildyti savo kapitalą, nes nėra tikėtina, kad jiems tai reikės padaryti itin skubiai, prognozuoja investicinės kompanijos Macquarie Securities direktorius.
Be to, jo nuomone, jei probleminiai bankai patys nesugebės pritraukti reikiamo kapitalo, arba jiems finansavimo nesuteiks šalies valdžia, tuomet tokie bankai su pagalbos prašymu kreipsis į Europos sąjungos centrinį atsarginį fondą.
Investicinės kompanijos Macquarie Securities pranešime pažymima, kad iš streso teste dalyvaujančių Europos sąjungos bankų, stipriausi ir patikimiausi jos nuomone yra Prancūzų BNP Paribas, Šveicarų UBS, Švedų SEB, Norvegų DnB NOR bei Nordea ir Erste Bank bankai. Tuo tarpu minima investicinė kompanija pataria investuotojams būti atsargiems Graikijos bei Pietų Europos bankų atžvilgiu.
„Mes nustatėme tuos bankus, kuriems po streso testo atlikimo reikės pritraukti daugiau kapitalo. Tarp jų yra visi Graikijos bankai, Bankinter, Postbank, Banco Popolare, BCP, Commerzbank ir Sabadell bankai“ – teigiama investicinės kompanijos Macquarie Securities pranešime.
Nors minėtų bankų skaičius, kurie gali susidurti su problemomis, yra sąlyginai nedidelis, tačiau tai nesumažins nuogąstavimų dėl bendros Europos bankinio sektoriaus padėties.
Iš 46 viešai kotiruojamų Europos sąjungos bankų, tik vienuolikai reikės pritraukti papildomo kapitalo, tačiau įvertinus visus šiame streso teste dalyvausiančius bankus, kurių iš viso, įskaitant ir nelistinguojamus bankus, yra 91, probleminių bankų skaičius bus kur kas didesnis, prognozuoja Macquarie Securities direktorius Alessandro Roccati.
„Pagrindinis ir svarbiausias skiriantis veiksnys yra faktiška kredito kaina, o ne pajamų, dėl ekonomikos nuosmukio, sumažėjimas“ – pareiškė jis.
Europos bankams norint išlaikyti streso testus reikės, kad jų pirmo lygio kapitalo rodiklis siektų mažiausiai šešis procentus. Na o Alessandro Roccati atkreipia dėmesį, kad esant dabartiniams reikalavimams, šis rodiklis turi siekti mažiausiai keturis procentus.
Bankai, kurie neišlaikys streso testo, turės tam tikrą laiką papildyti savo kapitalą, nes nėra tikėtina, kad jiems tai reikės padaryti itin skubiai, prognozuoja investicinės kompanijos Macquarie Securities direktorius.
Be to, jo nuomone, jei probleminiai bankai patys nesugebės pritraukti reikiamo kapitalo, arba jiems finansavimo nesuteiks šalies valdžia, tuomet tokie bankai su pagalbos prašymu kreipsis į Europos sąjungos centrinį atsarginį fondą.
Investicinės kompanijos Macquarie Securities pranešime pažymima, kad iš streso teste dalyvaujančių Europos sąjungos bankų, stipriausi ir patikimiausi jos nuomone yra Prancūzų BNP Paribas, Šveicarų UBS, Švedų SEB, Norvegų DnB NOR bei Nordea ir Erste Bank bankai. Tuo tarpu minima investicinė kompanija pataria investuotojams būti atsargiems Graikijos bei Pietų Europos bankų atžvilgiu.