versija spausdinimui
(0)
Dabartinė tiek Amerikos Federalinio Rezervų banko, tiek Europos Centrinio banko vykdoma pinigų politika veda pasaulį į chaosą, o ne padeda pasaulio ekonomikai atsigauti, pareiškė Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Joseph Stiglitz.
FED ir ECB paleistas „likvidumo potvynis“ sukelia nestabilumą valiutų rinkoje, ir priverčia tokias šalis kaip Japoniją ir Braziliją ginti savo eksportuotojų interesus, atkreipė dėmesį jis.
„Ironiška yra tai, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas sukuria šį padidintą likvidumą tikėdamasis, jog tai padės atgaivinti šalies ekonomiką. Tačiau tokie veiksmai niekuo nepadeda Amerikos ekonomikai, o tik likusiame pasaulyje sukelia chaosą. Tai yra labai keista politika, kurią jie vykdo“ – pareiškė ekonomistas Joseph Stiglitz.
Nuo šių metų rugsėjo pradžios, kuomet rinkoje pasirodė gandai, kad FED ir vėl ims vykdyti aktyvesnę pinigų politiką ir intervencijas rinkoje, doleris kitų valiutų atžvilgiu jau spėjo nuvertėti daugiau nei šešiais procentais.
Investuotojai pradėjo pardavinėti dolerį ir ėmė ieškoti pelningesnių investicijų. Būtent todėl, dėl gerų ekonomikos augimo perspektyvų, pastebimai ėmė didėti Brazilijos realo vertė, be to investuotojai itin noriai pirko jenas, kurios dolerio atžvilgiu pakilo iki senai matytų aukštumų.
Nobelio premijos laureatas atkreipia dėmesį, kad paskutiniai Brazilijos ir Japonijos valdžių veiksmai, siekiant pristabdyti nacionalinių valiutų stiprėjimą, yra visiškai suprantami.
„Tai natūralu, atsižvelgiant į jų kontekstą pasakyti – mes negalime leisti sustiprėti mūsų valiutoms, nes tokiu būdu bus sunaikintas mūsų eksportas“ – teigė Joseph Stiglitz.
Pirmadienį Brazilijos valdžia nusprendė padvigubinti mokesčius užsienio investicijoms į šalies valstybines obligacijas, tuo tarpu Japonijos Centrinis bankas faktiškai iki nulinio lygio sumažino bazinę palūkanų normą, kuri dabar svyruoja tarp nulio ir 0.1 procento.
Japonijos Centrinis bankas taip pat yra pasiryžęs už penkių trilijonų jenų sumą supirkti aktyvus rinkoje. Tačiau ekonomistas Joseph Stiglitz perspėja, kad papildomas pinigų politikos skatinimas, tikrai neišspręs tas problemas, kurias sukėlė globalios visuminės paklausos trūkumas.
„Palūkanų sumažinimas gali šiek tiek padėti, tačiau šis efektas yra pernelyg mažas, siekiant spręsti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Amerika ir Europa. Mums reikia papildomo fiskalinio paskatinimo“ – reziumavo Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Joseph Stiglitz.
FED ir ECB paleistas „likvidumo potvynis“ sukelia nestabilumą valiutų rinkoje, ir priverčia tokias šalis kaip Japoniją ir Braziliją ginti savo eksportuotojų interesus, atkreipė dėmesį jis.
„Ironiška yra tai, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas sukuria šį padidintą likvidumą tikėdamasis, jog tai padės atgaivinti šalies ekonomiką. Tačiau tokie veiksmai niekuo nepadeda Amerikos ekonomikai, o tik likusiame pasaulyje sukelia chaosą. Tai yra labai keista politika, kurią jie vykdo“ – pareiškė ekonomistas Joseph Stiglitz.
Nuo šių metų rugsėjo pradžios, kuomet rinkoje pasirodė gandai, kad FED ir vėl ims vykdyti aktyvesnę pinigų politiką ir intervencijas rinkoje, doleris kitų valiutų atžvilgiu jau spėjo nuvertėti daugiau nei šešiais procentais.
Investuotojai pradėjo pardavinėti dolerį ir ėmė ieškoti pelningesnių investicijų. Būtent todėl, dėl gerų ekonomikos augimo perspektyvų, pastebimai ėmė didėti Brazilijos realo vertė, be to investuotojai itin noriai pirko jenas, kurios dolerio atžvilgiu pakilo iki senai matytų aukštumų.
Nobelio premijos laureatas atkreipia dėmesį, kad paskutiniai Brazilijos ir Japonijos valdžių veiksmai, siekiant pristabdyti nacionalinių valiutų stiprėjimą, yra visiškai suprantami.
„Tai natūralu, atsižvelgiant į jų kontekstą pasakyti – mes negalime leisti sustiprėti mūsų valiutoms, nes tokiu būdu bus sunaikintas mūsų eksportas“ – teigė Joseph Stiglitz.
Pirmadienį Brazilijos valdžia nusprendė padvigubinti mokesčius užsienio investicijoms į šalies valstybines obligacijas, tuo tarpu Japonijos Centrinis bankas faktiškai iki nulinio lygio sumažino bazinę palūkanų normą, kuri dabar svyruoja tarp nulio ir 0.1 procento.
Japonijos Centrinis bankas taip pat yra pasiryžęs už penkių trilijonų jenų sumą supirkti aktyvus rinkoje. Tačiau ekonomistas Joseph Stiglitz perspėja, kad papildomas pinigų politikos skatinimas, tikrai neišspręs tas problemas, kurias sukėlė globalios visuminės paklausos trūkumas.
„Palūkanų sumažinimas gali šiek tiek padėti, tačiau šis efektas yra pernelyg mažas, siekiant spręsti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Amerika ir Europa. Mums reikia papildomo fiskalinio paskatinimo“ – reziumavo Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Joseph Stiglitz.