versija spausdinimui
(3)
Į pirmąjį šiais metais posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai, kaip ir buvo laukta rinkoje, pratęsė savo vykdomos monetarinės politikos švelninimą. ECB vadovė pakartojo, jog sprendimai dėl pinigų politikos pokyčių bus ir toliau priimami per kiekvieną posėdį atskirai atsižvelgiant į naujausius duomenis ir jų tendenciją bei ji yra įsitikinusi, kad bitkoinai netaps Centrinių bankų rezervų dalimi.
Palūkanų normos vėl, t.y. penktą kartą iš eilės nurėžtos 25 baziniais punktais, tad bendrai nuo buvusio piko birželį jos jau sumažinos 1,25 procento.
Kaip skelbiama, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.
Taigi, nuo vasario penktos dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe mažėja iki 2,75 procento, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma - iki 2,90 procento, o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe krenta iki 3,15 procento.
„Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacija ir toliau iš esmės kito taip, kaip buvo numatyta ekspertų prognozėse, ir dar šiais metais turėtų grįžti į Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tikslinį 2 procentų lygį. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties tiksliniu lygiu. Vidaus infliacija tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Tačiau darbo užmokesčio augimas mažėja, kaip numatyta, o pelnas iš dalies švelnina poveikį infliacijai“ - skelbiama Europos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog pastaruoju metu Valdančiajai tarybai mažinant palūkanų normas, nuosekliai pinga naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Vis dėlto finansavimo sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdoma ribojamoji pinigų politika, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos – kai kurių paskolų likusiai termino daliai taikomos didesnės palūkanų normos. Ekonomika vis dar susiduria su sunkumais, tačiau didėjančios realiosios pajamos ir pamažu silpstantis ribojamosios pinigų politikos poveikis ilgainiui turėtų paskatinti paklausos didėjimą.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentu lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - rašoma ECB komunikate.
Tuo pačiu euro zonos Centrinis bankas informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Be to, 2024 metų gruodžio 18 dieną bankai pabaigė grąžinti visas per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas ir taip užbaigė šią balanso normalizavimo proceso dalį.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuojama ECB pranešime.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad šiandieninis sprendimas priimtas vieningai bei nebuvo diskutuota apie didesnį, t.y. 0,5 procento palūkanų mažinimą. Ji teigė, kad monetarinės politikos vykdytojai yra įsitikinę, jog pavyks pasiekti nustatytą metinės infliacijos tikslinį lygį.
Paklausta apie galimus bitkoinus Centrinių bankų rezervuose, Christine Lagarde pabrėžė, jog tarp valdančiosios tarybos narių yra bendras sutarimas, kad aktyvai esantys atsarguose turi pasižymėti šiomis savybėmis, t.y. visų pirma likvidumu, patikimumu, saugumu bei neturi būti susiję su kriminaline veikla. Tad atsižvelgus į tai, ji yra įsitikinusi, jog bitkoinai netaps ES Centrinių bankų valdomų rezervų dalimi.
ECB vadovė pakartojo, jog sprendimai dėl pinigų politikos pokyčių bus ir toliau priimami per kiekvieną posėdį atskirai atsižvelgiant į naujausius duomenis ir jų tendenciją. Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad euro zonos ekonomika artimiausiu metu išliks silpna.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas kovo 5 - 6 dienomis.
Palūkanų normos vėl, t.y. penktą kartą iš eilės nurėžtos 25 baziniais punktais, tad bendrai nuo buvusio piko birželį jos jau sumažinos 1,25 procento.
Kaip skelbiama, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.
Taigi, nuo vasario penktos dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe mažėja iki 2,75 procento, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma - iki 2,90 procento, o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe krenta iki 3,15 procento.
„Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacija ir toliau iš esmės kito taip, kaip buvo numatyta ekspertų prognozėse, ir dar šiais metais turėtų grįžti į Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tikslinį 2 procentų lygį. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties tiksliniu lygiu. Vidaus infliacija tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Tačiau darbo užmokesčio augimas mažėja, kaip numatyta, o pelnas iš dalies švelnina poveikį infliacijai“ - skelbiama Europos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog pastaruoju metu Valdančiajai tarybai mažinant palūkanų normas, nuosekliai pinga naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Vis dėlto finansavimo sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdoma ribojamoji pinigų politika, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos – kai kurių paskolų likusiai termino daliai taikomos didesnės palūkanų normos. Ekonomika vis dar susiduria su sunkumais, tačiau didėjančios realiosios pajamos ir pamažu silpstantis ribojamosios pinigų politikos poveikis ilgainiui turėtų paskatinti paklausos didėjimą.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentu lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - rašoma ECB komunikate.
Tuo pačiu euro zonos Centrinis bankas informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Be to, 2024 metų gruodžio 18 dieną bankai pabaigė grąžinti visas per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas ir taip užbaigė šią balanso normalizavimo proceso dalį.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuojama ECB pranešime.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad šiandieninis sprendimas priimtas vieningai bei nebuvo diskutuota apie didesnį, t.y. 0,5 procento palūkanų mažinimą. Ji teigė, kad monetarinės politikos vykdytojai yra įsitikinę, jog pavyks pasiekti nustatytą metinės infliacijos tikslinį lygį.
Paklausta apie galimus bitkoinus Centrinių bankų rezervuose, Christine Lagarde pabrėžė, jog tarp valdančiosios tarybos narių yra bendras sutarimas, kad aktyvai esantys atsarguose turi pasižymėti šiomis savybėmis, t.y. visų pirma likvidumu, patikimumu, saugumu bei neturi būti susiję su kriminaline veikla. Tad atsižvelgus į tai, ji yra įsitikinusi, jog bitkoinai netaps ES Centrinių bankų valdomų rezervų dalimi.
ECB vadovė pakartojo, jog sprendimai dėl pinigų politikos pokyčių bus ir toliau priimami per kiekvieną posėdį atskirai atsižvelgiant į naujausius duomenis ir jų tendenciją. Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad euro zonos ekonomika artimiausiu metu išliks silpna.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas kovo 5 - 6 dienomis.
