versija spausdinimui
(0)
Vakarų kompanijos uždirbo milijardus eurų, parduodant senus, surūdijusius tanklaivius vadinamiesiems šešėliniams laivynams, gabenantiems Rusijos naftą. Taip apeinamos Vakarų sankcijos ir finansuojamas Rusijos karas Ukrainoje, rodo Nyderlandų tinklalapio Follow the Money tyrimas.
Surūdijęs tanklaivis Roterdamo uoste prisišvartavo 2023 metų spalio 27 dieną. 184 metrų ilgio laivas vadinosi Chemtrans Uranus ir plaukiojo su Vokietijos vėliava. Šiame judriame Nyderlandų uoste kasdien naftos produktus krauna ir iškrauna dešimtys panašių laivų, rašoma minimo portalo paskelbtame pranešime.
Po kelių dienų tanklaivis išplaukė iš Roterdamo, tik kitu pavadinimu – Coast Buster, o prie jo laivagalio plevėsavo ne Vokietijos, o mėlyna, balta ir raudona Afrikos valstybės Liberijos vėliava. Coast Buster nustatė kryptį į Murmansko uostą Rusijoje.
Netrukus po to tame pačiame uoste panašią transformaciją patyrė ir kiti du vokiečių savininkų tanklaiviai. Atvykus į Roterdamą visus juos valdė Hamburgo laivybos kompanija Chemikalien Seetransport. Kai vėliau jie nustatė kryptį į Rusiją, jie jau priklausė Rhine Marine Services. Nors pavadinimas skamba vokiškai, įmonės būstinė yra Bombėjuje, Indijoje.
Už tris tanklaivius buvo sumokėta 54 mln. dolerių. Europos Sąjunga uždraudė tiesioginį laivų pardavimą Rusijos įmonėms, todėl juos perka kompanijos, registruotos tokiose šalyse kaip Indija, Seišeliai, Honkongas ir Vietnamas. Šiuo atveju tai yra teisėta.
Kaip portalui sakė Kijevo ekonomikos mokyklos (KSE) tyrimų instituto vyriausiasis ekonomistas Benjaminas Hilgenstockas, nors laivai nepriklauso Rusijai ar šios šalies įmonėms, galima neabejoti, kas slypi už paslaptingų pirkėjų iš trečiųjų šalių.
Pasak Follow the Money žurnalistų, trys tanklaiviai šiuo metu yra tik labai nedidelė Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalis. Iš viso tai daugiau nei 600 laivų, registruotų viso pasaulio šalyse, kurie gabena Rusijos žalią naftą per neskaidrias nuosavybės struktūras ir neturi tinkamo draudimo nuo ekologinių nelaimių.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiau nei trečdalis šešėlinio laivyno (230 laivų), daugiausia senų ir susidėvėjusių tanklaivių, anksčiau priklausė Vakarų laivybos kompanijoms. Savininkai juos pardavė už išskirtinai dideles kainas. Laivai, kurie kitu atveju būtų parduoti į metalo laužą, nuo 2022 metų, kai prasidėjo karas Ukrainoje, iki šiol jau sugeneravo daugiau nei 6 mlrd. dolerių pelną.
Nors pastaruoju metu šiai prekybai taikomos sankcijos buvo išplėstos, praeityje mažai kas buvo nuveikta siekiant užkirsti kelią senų tanklaivių pardavimui šešėliniam laivynui. Europa dabar skina karčius šios situacijos vaisius: karas tęsiasi, pasenę laivai naudojami šnipinėjimui ir sabotažui, gresia ekologinės nelaimės, reziumuojama minimame tinklapyje.
Surūdijęs tanklaivis Roterdamo uoste prisišvartavo 2023 metų spalio 27 dieną. 184 metrų ilgio laivas vadinosi Chemtrans Uranus ir plaukiojo su Vokietijos vėliava. Šiame judriame Nyderlandų uoste kasdien naftos produktus krauna ir iškrauna dešimtys panašių laivų, rašoma minimo portalo paskelbtame pranešime.
Po kelių dienų tanklaivis išplaukė iš Roterdamo, tik kitu pavadinimu – Coast Buster, o prie jo laivagalio plevėsavo ne Vokietijos, o mėlyna, balta ir raudona Afrikos valstybės Liberijos vėliava. Coast Buster nustatė kryptį į Murmansko uostą Rusijoje.
Netrukus po to tame pačiame uoste panašią transformaciją patyrė ir kiti du vokiečių savininkų tanklaiviai. Atvykus į Roterdamą visus juos valdė Hamburgo laivybos kompanija Chemikalien Seetransport. Kai vėliau jie nustatė kryptį į Rusiją, jie jau priklausė Rhine Marine Services. Nors pavadinimas skamba vokiškai, įmonės būstinė yra Bombėjuje, Indijoje.
Už tris tanklaivius buvo sumokėta 54 mln. dolerių. Europos Sąjunga uždraudė tiesioginį laivų pardavimą Rusijos įmonėms, todėl juos perka kompanijos, registruotos tokiose šalyse kaip Indija, Seišeliai, Honkongas ir Vietnamas. Šiuo atveju tai yra teisėta.
Kaip portalui sakė Kijevo ekonomikos mokyklos (KSE) tyrimų instituto vyriausiasis ekonomistas Benjaminas Hilgenstockas, nors laivai nepriklauso Rusijai ar šios šalies įmonėms, galima neabejoti, kas slypi už paslaptingų pirkėjų iš trečiųjų šalių.
Pasak Follow the Money žurnalistų, trys tanklaiviai šiuo metu yra tik labai nedidelė Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalis. Iš viso tai daugiau nei 600 laivų, registruotų viso pasaulio šalyse, kurie gabena Rusijos žalią naftą per neskaidrias nuosavybės struktūras ir neturi tinkamo draudimo nuo ekologinių nelaimių.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiau nei trečdalis šešėlinio laivyno (230 laivų), daugiausia senų ir susidėvėjusių tanklaivių, anksčiau priklausė Vakarų laivybos kompanijoms. Savininkai juos pardavė už išskirtinai dideles kainas. Laivai, kurie kitu atveju būtų parduoti į metalo laužą, nuo 2022 metų, kai prasidėjo karas Ukrainoje, iki šiol jau sugeneravo daugiau nei 6 mlrd. dolerių pelną.
Nors pastaruoju metu šiai prekybai taikomos sankcijos buvo išplėstos, praeityje mažai kas buvo nuveikta siekiant užkirsti kelią senų tanklaivių pardavimui šešėliniam laivynui. Europa dabar skina karčius šios situacijos vaisius: karas tęsiasi, pasenę laivai naudojami šnipinėjimui ir sabotažui, gresia ekologinės nelaimės, reziumuojama minimame tinklapyje.