versija spausdinimui
(0)
Kilusi skolų krizė Europoje visiškai nesibaigia ir toliau turėtų plėstis, visų pirma į Japoniją, po to į Ameriką, teigia Harvardo universiteto profesorius Niall Ferguson.
„Ateityje bus naujos skolų krizės, galiausiai taip pat ir Japonijoje bei Amerikoje. Ir šios krizės iš tiesų bus didelės“ – perspėja jis.
Jo nuomone, valstybių skolų burbulų sprogimai neišvengiamai sukels defliacinius arba infliacinius laikotarpius.
„Tai priklauso tik nuo to, ar buvo skolinamasi vietine valiuta, ar užsienio valiuta. Pirmuoju atveju gali kilti infliacija, na o antruoju - defliacija“ – pareiškė ekonomikos istorijos žinovas.
Niall Ferguson yra įsitikinęs, kad tolesnis Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdomos pinigų politikos švelninimas nepadės Amerikos ekonomikai, nes yra labai mažai tikėtina, kad į rinką įlietos naujos pinigų sumos ilgai išliks šalyje.
„Visas šis papildomas likvidumas nesukurs to, ką turėtų sukurti, t.y. stebuklingai nebus sukurtos naujos darbo vietos Mičigane. Tai tikrai neįvyks. Visą tai kitame pasaulio gale lems tik žaliavų kainų kilimą, ir tai savo ruoštų sukels daug nenumatytų padarinių“ – pastebi Harvardo universiteto profesorius.
Niall Ferguson teigia, kad Amerika neturėtų kaltinti Kinijos, dėl šios šalies vykdomos silpno juanio politikos. Jo nuomone, iš santykiniai silpno juanio amerikiečiai irgi turi naudos.
„Tuo metu kai doleris silpnėja, juanis išlieka daugiau ar mažiau susijęs su juo. Šį reiškinį vadinu Amerikos ir Kinijos bendras darbas. Kinija ir Amerika iš tiesų vykdo politiką, kuri yra naudinga abejoms šalims. Tuo tarpu kitos šalys atsiduria sudėtingoje padėtyje“ – atkreipia dėmesį Niall Ferguson.
Tokiu būdu, tokia Amerikos ir Kinijos koordinuota politika, lemia kitų šalių valiutų stiprėjimą, ir dėl to gan nemažai nukenčia Brazilija, Pietų Korėja ir kitos šalys.
„Ateityje bus naujos skolų krizės, galiausiai taip pat ir Japonijoje bei Amerikoje. Ir šios krizės iš tiesų bus didelės“ – perspėja jis.
Jo nuomone, valstybių skolų burbulų sprogimai neišvengiamai sukels defliacinius arba infliacinius laikotarpius.
„Tai priklauso tik nuo to, ar buvo skolinamasi vietine valiuta, ar užsienio valiuta. Pirmuoju atveju gali kilti infliacija, na o antruoju - defliacija“ – pareiškė ekonomikos istorijos žinovas.
Niall Ferguson yra įsitikinęs, kad tolesnis Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdomos pinigų politikos švelninimas nepadės Amerikos ekonomikai, nes yra labai mažai tikėtina, kad į rinką įlietos naujos pinigų sumos ilgai išliks šalyje.
„Visas šis papildomas likvidumas nesukurs to, ką turėtų sukurti, t.y. stebuklingai nebus sukurtos naujos darbo vietos Mičigane. Tai tikrai neįvyks. Visą tai kitame pasaulio gale lems tik žaliavų kainų kilimą, ir tai savo ruoštų sukels daug nenumatytų padarinių“ – pastebi Harvardo universiteto profesorius.
Niall Ferguson teigia, kad Amerika neturėtų kaltinti Kinijos, dėl šios šalies vykdomos silpno juanio politikos. Jo nuomone, iš santykiniai silpno juanio amerikiečiai irgi turi naudos.
„Tuo metu kai doleris silpnėja, juanis išlieka daugiau ar mažiau susijęs su juo. Šį reiškinį vadinu Amerikos ir Kinijos bendras darbas. Kinija ir Amerika iš tiesų vykdo politiką, kuri yra naudinga abejoms šalims. Tuo tarpu kitos šalys atsiduria sudėtingoje padėtyje“ – atkreipia dėmesį Niall Ferguson.
Tokiu būdu, tokia Amerikos ir Kinijos koordinuota politika, lemia kitų šalių valiutų stiprėjimą, ir dėl to gan nemažai nukenčia Brazilija, Pietų Korėja ir kitos šalys.