versija spausdinimui
(1)
Amerikos Federalinio Rezervų banko sprendimas pradėti įgyvendinti antrąjį pinigų politikos švelninimo etapą, ne itin pagelbės šalies ekonomikai, prognozuoja ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz. Vietoj to, anot jo, didėja rizika, jog gali kilti prekybos ir valiutų karai, ir nuo to visam pasauliui tik bus blogiau.
Minimas ekonomistas pažymi, kad vietoj kiekvienos šalies vienašališkų veiksmų, pasauliui reikia kompaktiško augimo, kuriuo visame pasaulyje būtų siekiama paskatinti ekonomikos augimą. Jis tikisi, kad būtent šį klausimą ir spręs šiandien Seule susitinkantys G20 šalių grupės lyderiai.
Tačiau tuo pačiu Nobelio premijos laureatas pažymėjo, kad kažkoks konkretus rezultatas yra mažai tikėtinas, nes tikriausiai G20 šalių grupės lyderiai praleis didžiąją dalį susitikimo spręsdami FED veiksmų nenumatytas pasekmes.
„Aš labai įtariai žiūriu į kiekybinį pinigų politikos švelninimą. Manau, kad suveiks tik ta kiekybinio pinigų politikos švelninimo dalis, kuri lems dolerio vertės mažėjimą“ – pareiškė Joseph Stiglitz.
Nors silpnesnis doleris gali paskatinti Amerikos eksportą ir apsaugoti nuo defliacijos, tačiau bet koks ekonomikos augimas bus pasiektas tik kitų šalių sąskaita. Kitos šalys taip pat reaguos į silpstantį dolerį ir ims silpninti savo nacionalines valiutas, arba ims kurti barjerus iš Amerikos importuojamoms prekėms.
„Konkurencinga devalvacija, tai yra augimo forma, kuri pasiekiama tik kitų šalių sąskaita. Ir tai ateityje pasaulio ekonomikai sukels problemų“ – prognozuoja Nobelio premijos laureatas.
Joseph Stiglitz mano, kad FED veiksmai, susiję su ekonomikos skatinimu, yra suprantami, atsižvelgiant į tai, kad prieš tai susprogo nekilnojamo turto burbulas, nuo kurio sprogimo ir prasidėjo esminės šalies ekonomikos problemos.
Po technologijų burbulo sprogimo, žema palūkanų norma buvo siekiama sušvelninti ekonomikos nuosmukį ir vėliau paskatinti jos augimą, tačiau tuo pačiu buvo paskatintas ne tik ekonomikos augimas, tačiau ir nekilnojamojo turto burbulo pūtimasis. Na o dabar itin žemame lygyje esančios palūkanų normos be abejonės padės susikurti dar vienam burbului, perspėjo minimas ekonomistas.
„Aš nesu įsitikinęs, kur ir kaip, tačiau ko gero tai bus besivystančiose rinkose, ir tai be abejo nebus gerai visam pasauliui. Yra labai realus pavojus, kad visą tai baigsis labai blogai, kaip ir ankstesnieji du burbulai galiausiai sprogę sukėlė labai neigiamas pasekmes“ – prognozuoja Joseph Stiglitz.
Tik pasauliniu bendradarbiavimu, ir naujais standartais pasaulinėms valiutoms, tuo pačiu nutolstant nuo Amerikos dolerio, pasaulis galės nutolti nuo pastovaus pakilimo ir nuosmukio ciklo, mano minimas ekonomistas.
Vietoj to, kad paskolų pagalba būtų stimuliuojamos Vakarų šalių vietinės rinkos, jose vykdomos pigių pinigų politikos dėka besiformuojantys karšti pinigai juda į besivystančias rinkas, daugiausiai į Aziją, kur ir taip stebimas aukštas ekonomikos augimas.
Nobelio premijos laureatas paragino šalis įdiegti taisykles, kurios stabdytų trumpalaikes investicijas ir skatintų ilgalaikes investicijas.
Jis mano, kad tai galėtų būti kažkas panašaus, ką sėkmingai įgyvendino Kinija, be to jis atkreipė dėmesį, kad pavyzdžiui Indija šiuo metu yra labai atvira kapitalo įplaukoms iš užsienio. Dėl to Indija rizikuoja patirti ekonomikos perkaitymą, ir šiuo metu šioje šalyje esančios nekilnojamo turto kainos, kai kur tikrai jau atrodo esančios per didelės.
„Amerika visuomet didžiuojasi savo optimizmo dvasia, tačiau šiuo metu Amerikoje yra labai sunku turėti tokią dvasią. Tuo tarpu Azija turi tokią dvasią“ – atkreipė dėmesį ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Nebent Amerikoje įvykdytos finansų reformos dėka, šalies didieji bankai pradės skolinti smulkiajam verslui. Jis taip pat mano, kad Amerikoje turėtų būti imamasi ir tolimesnių ekonomikos skatinimo veiksmų, ir nors tai bus gan brangu, tačiau galiausiai atsipirks dėl didesnių mokestinių įmokų.
Vakarų išsivysčiusios šalys pateko į mažėjančių valdžios pajamų ir išlaidų spiralę, iš kurios bus labai sunku ištrūkti.
„Bijau, kad Amerikos ir Europos laukia taip vadinamas japonų negalavimas, t.y. labai ilgas lėto ekonomikos augimo periodas“ – prognozuoja Joseph Stiglitz.
Amerikos ekonomikos augimas iš tiesų gali būti kiek spartesnis nei Japonijos. Taip gali būti todėl, kad per prarastą dešimtmetį Japonijos ekonomikos augimas buvo lygus faktiškai nuliui, be to neaugo darbo jėga, tuo tarpu Amerikoje darbo jėga auga maždaug vienu procentu, atkreipia dėmesį minimas ekonomistas.
Tačiau dabartinė Amerikos padėtis, atsižvelgiant į nedarbo rodiklį, yra blogesnė, nei aštuoniasdešimtų Japonijos. Per patį piką, Japonijoje bedarbystės lygis buvo šoktelėjęs iki penkių procentų, na o Amerikoje šiuo metu bedarbystė jau siekia beveik dešimt procentų.
„Amerikoje egzistuoja daug didesnė nelygybė ir silpnesnis saugumo tinklas. Ypač realų susirūpinimą kelia galimas socialinis nestabilumas“ – reziumavo ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Minimas ekonomistas pažymi, kad vietoj kiekvienos šalies vienašališkų veiksmų, pasauliui reikia kompaktiško augimo, kuriuo visame pasaulyje būtų siekiama paskatinti ekonomikos augimą. Jis tikisi, kad būtent šį klausimą ir spręs šiandien Seule susitinkantys G20 šalių grupės lyderiai.
Tačiau tuo pačiu Nobelio premijos laureatas pažymėjo, kad kažkoks konkretus rezultatas yra mažai tikėtinas, nes tikriausiai G20 šalių grupės lyderiai praleis didžiąją dalį susitikimo spręsdami FED veiksmų nenumatytas pasekmes.
„Aš labai įtariai žiūriu į kiekybinį pinigų politikos švelninimą. Manau, kad suveiks tik ta kiekybinio pinigų politikos švelninimo dalis, kuri lems dolerio vertės mažėjimą“ – pareiškė Joseph Stiglitz.
Nors silpnesnis doleris gali paskatinti Amerikos eksportą ir apsaugoti nuo defliacijos, tačiau bet koks ekonomikos augimas bus pasiektas tik kitų šalių sąskaita. Kitos šalys taip pat reaguos į silpstantį dolerį ir ims silpninti savo nacionalines valiutas, arba ims kurti barjerus iš Amerikos importuojamoms prekėms.
„Konkurencinga devalvacija, tai yra augimo forma, kuri pasiekiama tik kitų šalių sąskaita. Ir tai ateityje pasaulio ekonomikai sukels problemų“ – prognozuoja Nobelio premijos laureatas.
Joseph Stiglitz mano, kad FED veiksmai, susiję su ekonomikos skatinimu, yra suprantami, atsižvelgiant į tai, kad prieš tai susprogo nekilnojamo turto burbulas, nuo kurio sprogimo ir prasidėjo esminės šalies ekonomikos problemos.
Po technologijų burbulo sprogimo, žema palūkanų norma buvo siekiama sušvelninti ekonomikos nuosmukį ir vėliau paskatinti jos augimą, tačiau tuo pačiu buvo paskatintas ne tik ekonomikos augimas, tačiau ir nekilnojamojo turto burbulo pūtimasis. Na o dabar itin žemame lygyje esančios palūkanų normos be abejonės padės susikurti dar vienam burbului, perspėjo minimas ekonomistas.
„Aš nesu įsitikinęs, kur ir kaip, tačiau ko gero tai bus besivystančiose rinkose, ir tai be abejo nebus gerai visam pasauliui. Yra labai realus pavojus, kad visą tai baigsis labai blogai, kaip ir ankstesnieji du burbulai galiausiai sprogę sukėlė labai neigiamas pasekmes“ – prognozuoja Joseph Stiglitz.
Tik pasauliniu bendradarbiavimu, ir naujais standartais pasaulinėms valiutoms, tuo pačiu nutolstant nuo Amerikos dolerio, pasaulis galės nutolti nuo pastovaus pakilimo ir nuosmukio ciklo, mano minimas ekonomistas.
Vietoj to, kad paskolų pagalba būtų stimuliuojamos Vakarų šalių vietinės rinkos, jose vykdomos pigių pinigų politikos dėka besiformuojantys karšti pinigai juda į besivystančias rinkas, daugiausiai į Aziją, kur ir taip stebimas aukštas ekonomikos augimas.
Nobelio premijos laureatas paragino šalis įdiegti taisykles, kurios stabdytų trumpalaikes investicijas ir skatintų ilgalaikes investicijas.
Jis mano, kad tai galėtų būti kažkas panašaus, ką sėkmingai įgyvendino Kinija, be to jis atkreipė dėmesį, kad pavyzdžiui Indija šiuo metu yra labai atvira kapitalo įplaukoms iš užsienio. Dėl to Indija rizikuoja patirti ekonomikos perkaitymą, ir šiuo metu šioje šalyje esančios nekilnojamo turto kainos, kai kur tikrai jau atrodo esančios per didelės.
„Amerika visuomet didžiuojasi savo optimizmo dvasia, tačiau šiuo metu Amerikoje yra labai sunku turėti tokią dvasią. Tuo tarpu Azija turi tokią dvasią“ – atkreipė dėmesį ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Nebent Amerikoje įvykdytos finansų reformos dėka, šalies didieji bankai pradės skolinti smulkiajam verslui. Jis taip pat mano, kad Amerikoje turėtų būti imamasi ir tolimesnių ekonomikos skatinimo veiksmų, ir nors tai bus gan brangu, tačiau galiausiai atsipirks dėl didesnių mokestinių įmokų.
Vakarų išsivysčiusios šalys pateko į mažėjančių valdžios pajamų ir išlaidų spiralę, iš kurios bus labai sunku ištrūkti.
„Bijau, kad Amerikos ir Europos laukia taip vadinamas japonų negalavimas, t.y. labai ilgas lėto ekonomikos augimo periodas“ – prognozuoja Joseph Stiglitz.
Amerikos ekonomikos augimas iš tiesų gali būti kiek spartesnis nei Japonijos. Taip gali būti todėl, kad per prarastą dešimtmetį Japonijos ekonomikos augimas buvo lygus faktiškai nuliui, be to neaugo darbo jėga, tuo tarpu Amerikoje darbo jėga auga maždaug vienu procentu, atkreipia dėmesį minimas ekonomistas.
Tačiau dabartinė Amerikos padėtis, atsižvelgiant į nedarbo rodiklį, yra blogesnė, nei aštuoniasdešimtų Japonijos. Per patį piką, Japonijoje bedarbystės lygis buvo šoktelėjęs iki penkių procentų, na o Amerikoje šiuo metu bedarbystė jau siekia beveik dešimt procentų.
„Amerikoje egzistuoja daug didesnė nelygybė ir silpnesnis saugumo tinklas. Ypač realų susirūpinimą kelia galimas socialinis nestabilumas“ – reziumavo ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Nors dede su akiniais. Gal ir geriau zino... Tik vat ziuri kazkur i debesi... 