Europos Centrinis bankas „ne per daug susirūpinęs“ dėl infliacijos iš užsienio rizikos ir toliau laipsniškai mažins palūkanų normas, trečiadienį CNBC sakė institucijos prezidentė Christine Lagarde.
„Jei Jungtinėse Valstijose vėl kils infliacija, tai tikrai bus Jungtinių Valstijų problema, čia bus pirmosios ir svarbiausios pasekmės. Nesame per daug susirūpinę dėl infliacijos eksporto į Europą“ - tikino ji.
„Bus įdomus reiškinys, kurį stebėsime. Pavyzdžiui, valiutos kursas bus įdomus ir gali turėti pasekmių, bet mes tikrai suinteresuoti, kad JAV augtų, nes augimas JAV visada buvo palankus veiksnys likusiam pasauliui“ – pridūrė ECB vadovė.
Christine Lagarde pabrėžė, kad politikos formuotojai yra įsitikinę, kad per 2025 metus infliacija pasieks centrinio banko 2 procentų tikslą ir kad infliacijos mažėjimo procesas tęsis. Gruodžio mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 2,4 procento, t.y. didėjo trečią mėnesį iš eilės po 1,7 procento žemiausio lygio rugsėjį.
„Rinkos numato labai skirtingus pinigų politikos pokyčius per ateinančius kelis mėnesius. ECB ir Federalinis rezervų bankas nemažino palūkanų normų tokiu pačiu tempu praėjusiais metais. Mes turime tą skirtumą, kuris šiuo metu susijęs su skirtinga ekonomine aplinka tarp JAV ir Europos“ - atkreipė dėmesį ji.
Praėjusiais metais ECB keturis kartus po 0,25 procento sumažino savo palūkanų normas, o pagrindinė krito iki 3 procentų. Dabar rinkose laukiama tolesnio kirpimo iki 2 procentų iki 2025 metų rugsėjo mėnesio, kai FED atveju prognozuojamas mažiau nei pusės procentinio punkto palūkanų normos mažinimas per tą patį laikotarpį.
„Kryptis labai aiški. Tempas, kurį pamatysime, priklauso nuo duomenų. Bet, žinote, šiuo metu į galvą ateina laipsniškas žingsnis. Einame šiuo reguliariu, laipsnišku keliu. Tęsiasi dezinfliacija“ - sakė Europos Centrinio banko, kurio atstovų posėdis monetarinės politikos klausimas vyks jau kitą savaitę, vadovė Christine Lagarde.
Europa turi būti „pasirengusi“ ir numatyti galimus naujai inauguruoto JAV prezidento Donald Trump prekybos muitus, trečiadienį CNBC tikino ji.
„Tai, kad Trump pirmąją savo prezidentavimo dieną neįvedė bendrųjų muitų, buvo labai protingas požiūris... nes bendrieji mutai nebūtinai duoda rezultatų, kurių tikitės“ - reziumavo Christine Lagarde.
„Jei Jungtinėse Valstijose vėl kils infliacija, tai tikrai bus Jungtinių Valstijų problema, čia bus pirmosios ir svarbiausios pasekmės. Nesame per daug susirūpinę dėl infliacijos eksporto į Europą“ - tikino ji.
„Bus įdomus reiškinys, kurį stebėsime. Pavyzdžiui, valiutos kursas bus įdomus ir gali turėti pasekmių, bet mes tikrai suinteresuoti, kad JAV augtų, nes augimas JAV visada buvo palankus veiksnys likusiam pasauliui“ – pridūrė ECB vadovė.
Christine Lagarde pabrėžė, kad politikos formuotojai yra įsitikinę, kad per 2025 metus infliacija pasieks centrinio banko 2 procentų tikslą ir kad infliacijos mažėjimo procesas tęsis. Gruodžio mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 2,4 procento, t.y. didėjo trečią mėnesį iš eilės po 1,7 procento žemiausio lygio rugsėjį.
„Rinkos numato labai skirtingus pinigų politikos pokyčius per ateinančius kelis mėnesius. ECB ir Federalinis rezervų bankas nemažino palūkanų normų tokiu pačiu tempu praėjusiais metais. Mes turime tą skirtumą, kuris šiuo metu susijęs su skirtinga ekonomine aplinka tarp JAV ir Europos“ - atkreipė dėmesį ji.
Praėjusiais metais ECB keturis kartus po 0,25 procento sumažino savo palūkanų normas, o pagrindinė krito iki 3 procentų. Dabar rinkose laukiama tolesnio kirpimo iki 2 procentų iki 2025 metų rugsėjo mėnesio, kai FED atveju prognozuojamas mažiau nei pusės procentinio punkto palūkanų normos mažinimas per tą patį laikotarpį.
„Kryptis labai aiški. Tempas, kurį pamatysime, priklauso nuo duomenų. Bet, žinote, šiuo metu į galvą ateina laipsniškas žingsnis. Einame šiuo reguliariu, laipsnišku keliu. Tęsiasi dezinfliacija“ - sakė Europos Centrinio banko, kurio atstovų posėdis monetarinės politikos klausimas vyks jau kitą savaitę, vadovė Christine Lagarde.
Europa turi būti „pasirengusi“ ir numatyti galimus naujai inauguruoto JAV prezidento Donald Trump prekybos muitus, trečiadienį CNBC tikino ji.
„Tai, kad Trump pirmąją savo prezidentavimo dieną neįvedė bendrųjų muitų, buvo labai protingas požiūris... nes bendrieji mutai nebūtinai duoda rezultatų, kurių tikitės“ - reziumavo Christine Lagarde.