versija spausdinimui
(0)
Antradienį visuose sektoriuose vyravo optimistinės nuotaikos. Įtampa dėl Graikijos situacijos finansų rinkose yra šiek tiek atslūgusi, nors pačioje Graikijoje vyksta eilės įvairių neramumų. Apie padidėjusį rizikos troškulį rodė sumažėjusios JAV vyriausybės vertybinių popierių kainos. Dow Jones Industrial indeksas pakilo 1,21 proc., S&P 500 – 1,29 proc., o Nasdaq – 1,53 proc.
Sportinės aprangos ir įrangos gamintojos „Nike“ akcijų kaina vakar šoktelėjo net 10,14 proc. Ketvirtojo finansinio ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Šnekėdamas apie rezultatus, vadovas užsiminė, kad jų tikslas pasiekti 27 mlrd. JAV dolerių pardavimus iki 2015 m. yra vykdomas net su tam tikru laiko rezervu. Esant tokiai situacijai, vadovas padidino pardavimų tikslą net iki 28-30 mlrd. JAV dolerių. Dėl tokių optimistinių veiklos vertinimų „Nike“ akcijų kainos dienos pokytis buvo didžiausias nuo 2008 m. spalio mėn. Didžiausiomis įmonės veiklos rizikomis vadovas įvardijo sumažėjusį globalios ekonomikos atsigavimo tempą, augančius kaštus bei didelį nedarbą jaunimo gretose.
Vartotojų pasitikėjimo indeksas JAV birželio mėn. sumažėjo. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai vartotojai prasčiau vertina situaciją.
Dabartinės darbo rinkos vertinimas suprastėjo; iš apklaustų asmenų 43,8 proc. minėjo, kad šiuo metu sunku susirasti darbą. Taip pat sumažėjo manančių, kad pajamos ateityje didės, o padaugėjo tikinčių, kad pajamos ateityje bus mažesnės. Vartotojai taip pat planavo mažiau pirkti automobilių, namų, buities priemonių ir kitų prekių ateityje.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės vakar kilo į viršų tikintis, kad artimiausiu metu bus rastas laikinas sprendimas dėl Graikijos skolų sunkumų. Nepaisant to, kad šioje šalyje prasidėjo masiniai streikai, rinkoje augo optimizmas, kad šiandien ir rytoj parlamente bus patvirtintos griežtinančios ir dar labiau diržus suveržiančios programos. Reiktų pastebėti, kad vakar augo bankų, o ypač tų, kurie susiję su Graikijos skolomis, akcijos. Taip pat rinkoje auga lūkesčiai, kad ateinančią savaitę bus keliama bazinė palūkanų norma euro zonoje, o tai yra palanku euro stiprėjimui.
Vakar Christine Lagarde patvirtinta Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadove, nugalėjusi kovoje dėl posto Meksikos centrinio banko vadovą. Ji tampa vadove labai sudėtingu metu, tačiau tai, kad vadovu patvirtinta Europos šalies atstovė, turėtų padėti išlaikyti TVF suinteresuotumą spręsti Europos skolų problemas.
Azija
Šiandien beveik visi pagrindiniai Azijos akcijų indeksai judėjo šiaurės kryptimi. Tik Kinijos akcijų indeksas CSI 300 smuko 0,76 proc. po penkių dienų iš eilės kilimo. Priešingą vaizdą matėme Pietų Korėjos indekso Kospi ir Japonijos akcijų indekso Nikkei 225 judėjime – indeksai šoktelėjo daugiau kaip 1 proc. Džiuginančių duomenų sulaukėme iš Japonijos – pramonės produkcija gegužės mėn. palyginti su balandžiu išaugo 5,7 proc. ir toks mėnesinis augimas yra didžiausias per beveik 60 metų. Vis dėlto ši naujiena nenustebino analitikų, kurie prognozavo 5,5 proc. augimą, žinant kaip stipriai produkcijos apimtys susitraukė po žemės drebėjimo balandį. Žinia, kad Japonijos pramonė atsigauna, davė teigiamą impulsą pramonės sektoriaus bendrovėms. Įmonės „Fanuc“, kuri yra didžiausia Japonijoje robotų gamintoja, akcijų kaina šoktelėjo daugiau kaip 3 proc. Apie pusantro
procento brango automobilių gamintojos „Toyota Motor“ akcijos. Trečia pagal tabako gaminių pardavimus pasaulyje
„Japan Tobacco“ paskelbė greičiau nei tikėtasi atnaujinsianti cigarečių tiekimo procesą, kuris buvo apribotas po žemės drebėjimo. Ši žinia sąlygojo bendrovės akcijų kainos augimą 4 proc. Tikintis geresnės situacijos Graikijoje, visą savaitę kyla eksportuojančių į Europą bendrovių akcijos, ne išimtis ir šiandienos prekyba Azijos biržose.
Baltijos šalys
Antradienį Vilniuje investuotojų aktyvumas buvo menkas, apyvarta tesiekė 240 tūkst. eurų, o indeksas krito 0,5 proc. Kaip ir pirmadienį „TEO LT“ akcijų apyvarta buvo didžiausia biržoje – 43 tūkst. eurų. Pastarųjų akcijų kaina pasidavė bendroms nuotaikoms ir koregavosi 2,7 proc. iki 0,65 euro. Aktyviau prekiauta ir „City Service“ bei „Rokiškio sūris“ akcijomis. „Rokiškio sūrio“ akcijų kaina krito 2,7 proc., o pastaruoju metu jaučiamas padidėjęs kainos spaudimas iš pardavėjų, prekiaujančių per vieną estų tarpininką. Antradienį Talino indeksas koregavosi labai stipriai – 2,55 proc. Labiausiai prie to prisidėjo bendrovės „Baltika“ akcijos, kritusios 15,86 proc. Taip investuotojai reagavo į vakar paskelbtą naują emisijos kainą – 0,7 euro. Apyvarta taip pat buvo solidi – 115 tūkst. eurų. Verta pažymėti, jog net 13 iš 15 kotiruojamų bendrovių akcijų kainos krito, o biržos apyvarta siekė 833 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashio Group“, „Tallink Grupp“ akcijomis, kurių atitinkamai perleista – 296 ir 154 tūkst. eurų, o kainos atitinkamai koregavosi 1,97 ir 2,57 proc. Tuo tarpu Rygos birža irgi neiškrito iš konteksto ir taip pat koregavosi, tik šiek tiek mažiau – 0,04 proc. Apyvarta siekė 19 tūkst. latų. „Olainfarm“ akcijų perleista daugiausiai – už 8 tūkst. latų. Pastarųjų kaina ir vėl kilo, šįkart 1,5 proc. iki 3,045 lato.
Vidurio ir Rytų Europa
Kelias savaites dominavusios neigiamos nuotaikos pasaulye bent trumpam atslūgsta. Pilna optimizmo buvo ir Rusijos akcijų biržoje. RTS indeksas šoktelėjo 1,74 proc. Vakar brango visų didžiausių bendrovių akcijos. Paskui kilusią naftos kainą sekė energetikos sektoriaus bendrovių akcijų kainos: „Gazprom“ akcijos brango
1,41 proc., „Lukoil“ ūgtelėjo 0,84 proc., o „Rosneft“ akcijų kaina pašoko 2,28 proc. Didžiausiais svyravimais paprastai išsiskirianti Rusijos banko „Sberbank“ akcijų kaina ir vakar išlaikė šią tendenciją – kilo beveik 3 proc.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje antradienį kilo į viršų ir prekyba dienos pabaigoje jau vyko aukštesne nei 92 JAV doleriai už barelį kaina. Naftos kainos atšokimo po stipraus jos kritimo per praėjusią savaitę buvo tikėtasi, tačiau daugiau nerimo kelia klausimas, kur toliau judės naftos kaina po
vakarykščio atšokimo. Jeigu kuriam laikui būtų apmalšinta Graikijos skolų problema, tai suteiktų teigiamos nuotaikos ir žaliavų rinkai. Beje, vakar Amerikos naftos institutas pranešė, kad JAV žaliavinės naftos atsargos krito 2,7 mln. barelių, arba daugiau negu prognozuota. Jeigu tokią pat tendenciją šiandien patvirtintų
ir JAV energetikos administracijos ataskaita, tai turėtų teigiamos įtakos naftos kainai. Verta pastebėti, kad rinkoje ima dominuoti mintis, kad Tarptautinės Energetikos Agentūros sprendimas išleisti į rinką 60 mln. barelių naftos bus tik trumpalaikis neigiamas veiksnys kainai. Tolesnis kainos judėjimas priklausytų nuo Saudo Arabijos planų ir galimybių didinti naftos gavybą šių metų II pusmetį.
Sportinės aprangos ir įrangos gamintojos „Nike“ akcijų kaina vakar šoktelėjo net 10,14 proc. Ketvirtojo finansinio ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Šnekėdamas apie rezultatus, vadovas užsiminė, kad jų tikslas pasiekti 27 mlrd. JAV dolerių pardavimus iki 2015 m. yra vykdomas net su tam tikru laiko rezervu. Esant tokiai situacijai, vadovas padidino pardavimų tikslą net iki 28-30 mlrd. JAV dolerių. Dėl tokių optimistinių veiklos vertinimų „Nike“ akcijų kainos dienos pokytis buvo didžiausias nuo 2008 m. spalio mėn. Didžiausiomis įmonės veiklos rizikomis vadovas įvardijo sumažėjusį globalios ekonomikos atsigavimo tempą, augančius kaštus bei didelį nedarbą jaunimo gretose.
Vartotojų pasitikėjimo indeksas JAV birželio mėn. sumažėjo. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai vartotojai prasčiau vertina situaciją.
Dabartinės darbo rinkos vertinimas suprastėjo; iš apklaustų asmenų 43,8 proc. minėjo, kad šiuo metu sunku susirasti darbą. Taip pat sumažėjo manančių, kad pajamos ateityje didės, o padaugėjo tikinčių, kad pajamos ateityje bus mažesnės. Vartotojai taip pat planavo mažiau pirkti automobilių, namų, buities priemonių ir kitų prekių ateityje.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės vakar kilo į viršų tikintis, kad artimiausiu metu bus rastas laikinas sprendimas dėl Graikijos skolų sunkumų. Nepaisant to, kad šioje šalyje prasidėjo masiniai streikai, rinkoje augo optimizmas, kad šiandien ir rytoj parlamente bus patvirtintos griežtinančios ir dar labiau diržus suveržiančios programos. Reiktų pastebėti, kad vakar augo bankų, o ypač tų, kurie susiję su Graikijos skolomis, akcijos. Taip pat rinkoje auga lūkesčiai, kad ateinančią savaitę bus keliama bazinė palūkanų norma euro zonoje, o tai yra palanku euro stiprėjimui.
Vakar Christine Lagarde patvirtinta Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadove, nugalėjusi kovoje dėl posto Meksikos centrinio banko vadovą. Ji tampa vadove labai sudėtingu metu, tačiau tai, kad vadovu patvirtinta Europos šalies atstovė, turėtų padėti išlaikyti TVF suinteresuotumą spręsti Europos skolų problemas.
Azija
Šiandien beveik visi pagrindiniai Azijos akcijų indeksai judėjo šiaurės kryptimi. Tik Kinijos akcijų indeksas CSI 300 smuko 0,76 proc. po penkių dienų iš eilės kilimo. Priešingą vaizdą matėme Pietų Korėjos indekso Kospi ir Japonijos akcijų indekso Nikkei 225 judėjime – indeksai šoktelėjo daugiau kaip 1 proc. Džiuginančių duomenų sulaukėme iš Japonijos – pramonės produkcija gegužės mėn. palyginti su balandžiu išaugo 5,7 proc. ir toks mėnesinis augimas yra didžiausias per beveik 60 metų. Vis dėlto ši naujiena nenustebino analitikų, kurie prognozavo 5,5 proc. augimą, žinant kaip stipriai produkcijos apimtys susitraukė po žemės drebėjimo balandį. Žinia, kad Japonijos pramonė atsigauna, davė teigiamą impulsą pramonės sektoriaus bendrovėms. Įmonės „Fanuc“, kuri yra didžiausia Japonijoje robotų gamintoja, akcijų kaina šoktelėjo daugiau kaip 3 proc. Apie pusantro
procento brango automobilių gamintojos „Toyota Motor“ akcijos. Trečia pagal tabako gaminių pardavimus pasaulyje
„Japan Tobacco“ paskelbė greičiau nei tikėtasi atnaujinsianti cigarečių tiekimo procesą, kuris buvo apribotas po žemės drebėjimo. Ši žinia sąlygojo bendrovės akcijų kainos augimą 4 proc. Tikintis geresnės situacijos Graikijoje, visą savaitę kyla eksportuojančių į Europą bendrovių akcijos, ne išimtis ir šiandienos prekyba Azijos biržose.
Baltijos šalys
Antradienį Vilniuje investuotojų aktyvumas buvo menkas, apyvarta tesiekė 240 tūkst. eurų, o indeksas krito 0,5 proc. Kaip ir pirmadienį „TEO LT“ akcijų apyvarta buvo didžiausia biržoje – 43 tūkst. eurų. Pastarųjų akcijų kaina pasidavė bendroms nuotaikoms ir koregavosi 2,7 proc. iki 0,65 euro. Aktyviau prekiauta ir „City Service“ bei „Rokiškio sūris“ akcijomis. „Rokiškio sūrio“ akcijų kaina krito 2,7 proc., o pastaruoju metu jaučiamas padidėjęs kainos spaudimas iš pardavėjų, prekiaujančių per vieną estų tarpininką. Antradienį Talino indeksas koregavosi labai stipriai – 2,55 proc. Labiausiai prie to prisidėjo bendrovės „Baltika“ akcijos, kritusios 15,86 proc. Taip investuotojai reagavo į vakar paskelbtą naują emisijos kainą – 0,7 euro. Apyvarta taip pat buvo solidi – 115 tūkst. eurų. Verta pažymėti, jog net 13 iš 15 kotiruojamų bendrovių akcijų kainos krito, o biržos apyvarta siekė 833 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashio Group“, „Tallink Grupp“ akcijomis, kurių atitinkamai perleista – 296 ir 154 tūkst. eurų, o kainos atitinkamai koregavosi 1,97 ir 2,57 proc. Tuo tarpu Rygos birža irgi neiškrito iš konteksto ir taip pat koregavosi, tik šiek tiek mažiau – 0,04 proc. Apyvarta siekė 19 tūkst. latų. „Olainfarm“ akcijų perleista daugiausiai – už 8 tūkst. latų. Pastarųjų kaina ir vėl kilo, šįkart 1,5 proc. iki 3,045 lato.
Vidurio ir Rytų Europa
Kelias savaites dominavusios neigiamos nuotaikos pasaulye bent trumpam atslūgsta. Pilna optimizmo buvo ir Rusijos akcijų biržoje. RTS indeksas šoktelėjo 1,74 proc. Vakar brango visų didžiausių bendrovių akcijos. Paskui kilusią naftos kainą sekė energetikos sektoriaus bendrovių akcijų kainos: „Gazprom“ akcijos brango
1,41 proc., „Lukoil“ ūgtelėjo 0,84 proc., o „Rosneft“ akcijų kaina pašoko 2,28 proc. Didžiausiais svyravimais paprastai išsiskirianti Rusijos banko „Sberbank“ akcijų kaina ir vakar išlaikė šią tendenciją – kilo beveik 3 proc.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje antradienį kilo į viršų ir prekyba dienos pabaigoje jau vyko aukštesne nei 92 JAV doleriai už barelį kaina. Naftos kainos atšokimo po stipraus jos kritimo per praėjusią savaitę buvo tikėtasi, tačiau daugiau nerimo kelia klausimas, kur toliau judės naftos kaina po
vakarykščio atšokimo. Jeigu kuriam laikui būtų apmalšinta Graikijos skolų problema, tai suteiktų teigiamos nuotaikos ir žaliavų rinkai. Beje, vakar Amerikos naftos institutas pranešė, kad JAV žaliavinės naftos atsargos krito 2,7 mln. barelių, arba daugiau negu prognozuota. Jeigu tokią pat tendenciją šiandien patvirtintų
ir JAV energetikos administracijos ataskaita, tai turėtų teigiamos įtakos naftos kainai. Verta pastebėti, kad rinkoje ima dominuoti mintis, kad Tarptautinės Energetikos Agentūros sprendimas išleisti į rinką 60 mln. barelių naftos bus tik trumpalaikis neigiamas veiksnys kainai. Tolesnis kainos judėjimas priklausytų nuo Saudo Arabijos planų ir galimybių didinti naftos gavybą šių metų II pusmetį.