versija spausdinimui
(0)
Indėliuose atidėti pinigai palaipsniui nuvertėja ir ilgainiui nebeužtikrins tos pačios perkamosios galios, kadangi dabartinės palūkanos neatperka jau ir pusės infliacijos daromos žalos. Paprastai tokia padėtis palankesnė investicijoms į kapitalo rinkas, o mažiau patyrusiems – per investicijų ar III pakopos pensijų fondus, kur galima gauti didesnę grąžą, juo labiau, jeigu pasinaudojama ir mokesčių lengvata, teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas ir „DnB NORD investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Lietuvos banko duomenimis šių metų sausio pabaigoje namų ūkių indėlių viso portfelio vidutinės svertinės palūkanos tesudarė 1,55 proc. per metus, – tai yra mažiausiai nuo 2006 m. rugsėjo. Palyginimui, metinė infliacija pernai gruodį siekė jau 3,8 proc., skaičiuoja Statistikos departamentas, – tai 2,5 karto daugiau nei indėlių palūkanos. Vasarį prognozuojama 3,2 proc. metinė infliacija, arba daugiau nei du kartus didesnė nei indėlių palūkanos.
Esant 3,8 proc. infliacijai indėlyje padėtas 100 litų po metų užtikrins tik 97,9 litų perkamąją galią, o taip taupant 10 metų gyventojas už atsiimtus pinigus tenupirktų dabar 80,8 lito kainuojančių prekių.
„Pernai gruodį namų ūkių indėlių portfelis pasiekė rekordines aukštumas ties 25,5 milijardo litų, sausį indėlių portfelis kiek mažėjo, tačiau išliko didesnis nei 25 mlrd. Lt. Jam infliacijos daroma reali žala, jei išsilaikys dabartinės tendencijos, per metus sieks apie 700-950 mln. dabartinių litų. Ypač nuvertėja vienadieniuose indėliuose padėti pinigai, kurių metinės palūkanos vos didesnės už 0 proc., o tokie indėliai sudaro apie 38 proc. visų indėlių“, – teigia Š. Ruzgys.
Pataria investuoti
„Kuomet pinigų rinkoje tvyro perteklius, tai atveria palankias galimybes investuoti. Akcijų rinkos, remiantis istoriniais duomenimis, paprastai užtikrina 7-11 proc. vidutinę metinę grąžą. Tad tikėtina, kad pinigų rinkoje esantis perteklius palaipsniui bus nukreipiamas į rizikingesnio turto klases, kadangi taupančiųjų paprasčiausiai nebetenkins esamas indėlių pelningumas. Nauji pinigai gali dar labiau kilstelėti rizikingesnio turto kainas“, – tikina Š. Ruzgys.
Anot jo, jei pernai gyventojai lėšas būtų laikę kuriame nors iš Lietuvoje prieinamų investicinių fondų, jų investicijų grąža vidutiniškai būtų siekusi apie 20 proc., rodo biržos „Nasdaq OMX Vilnius“ duomenys. Akcijų fonduose investicijų grąža siekė iki beveik 50 proc., fondų fonduose – iki 23 proc., o obligacijų fonduose – iki 18 proc. Specialistas įspėja, kad rizikingos investicijos neprofesionaliems investuotojams tikslingos tik tuo atveju, kuomet taupoma ilgam, bent 3-5 metų laikotarpiu, kadangi trumpu laikotarpiu kyla didesnė rizika atgauti mažiau pinigų nei investuota.
„Šiuo metu įvairių finansinių instrumentų kainos artėja prie įprastų vidurkių, tad kol kas nebereikėtų tikėtis tokių investicijų grąžų, kokios buvo rinkoms atsitiesiant po krizės. Tačiau ilguoju laikotarpiu kapitalo rinkos neabejotinai užtikrins didesnę grąžą nei indėlių palūkanos“, – tikina Š. Ruzgys.
Prisimena pensiją
Pasak LIPFA prezidento, daugėja taupančiųjų senatvei – pernai gruodžio pabaigoje III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius buvo didžiausias nuo šių fondų įkūrimo pradžios – 23.931, arba 12,8 proc. daugiau nei prieš metus. Geri buvo ir šių fondų veiklos rezultatai – pernai visų III pakopos pensijų fondų grąža sudarė 14,53 proc.
„Taupymą senatvei, kuris yra ilgiausias ir nuosekliausias taupymo būdas, būtina atskirti nuo taupymo kitiems tikslams, kadangi tik taip bus galima gauti didžiausią naudą. III pakopos pensijų fondai yra specialiai subalansuoti, kad ilgalaikis periodinis investavimas duotų kuo didesnę naudą – patiems klientams nereikia rūpintis, kaip valdyti pinigus, tą už juos padaro fondų valdytojai Taip sumažėja rizika, kad klientas pats priims netinkamą investicinį sprendimą. Be to investicijoms į aprūpintą senatvę valstybės siūlo mokesčių lengvatas – galima susigrąžinti iki 15 proc. investuojamų lėšų. O šiuos pinigus reinvestuojant, sutaupoma atitinkamai daugiau“, – aiškina Š. Ruzgys ir pažymi, kad III pakopos pensijų fondai leidžia investuoti netgi pigiau, lyginant su dauguma aktyviai valdomų investicinių fondų ar kitų finansų instrumentų.
Taikomi atskaitymai III pakopos pensijų fonduose yra daug mažesni nei kartais taip pat pavadinamuose investicinio gyvybės draudimo produktuose – jie skaidriai atskleidžiami ir lengvai palyginami tarpusavyje, nėra jokių paslėptų kitų atskaitymų ar suvaržymų lėšas atsiimant bet kuriuo metu, netgi ir anksčiau negu planuota.
Tačiau gyventojų taupymo tikslai išlieka trumpalaikiai – gyventojų savanoriškos investicijos į būsimą pensiją praėjusių metų pabaigoje sudarė iš viso 99,18 mln. litų – tai sudarytų mažiau nei 0,4 proc. dabartinio gyventojų indėlių portfelio. Tuo tarpu pernai vidutinė svertinė pensijų fondų investicijų grąža sudarė 14,53 proc., o 2008 m. – 28,9 proc.
„Šiuo metu į trečios pakopos pensijų fondus investuoja labiau išprusę ir finansiškai raštingi asmenys, nors tą turėtų daryti kiekvienas, siekiantis turėti senatvėje papildomą paspirtį. Reikia galvoti apie savo pinigus – kam juos atiduoti deginti infliacijai banko sąskaitose, jei tuo metu jie gali dirbti ir uždirbti“, – teigia Š. Ruzgys.
Investuotojams jis pataria nesiblaškyti, ir laikytis nusistatyto finansinio plano – periodiškai investuoti pastoviomis įmokomis. Naudinga daugiau investuoti reikia krizės įkarštyje, kuomet visose rinkose tvyro depresija, o kuomet rinkas apėmusi euforija – verta susimąstyti, ar investicijų vienetai nėra jau per brangūs.
Lietuvos banko duomenimis šių metų sausio pabaigoje namų ūkių indėlių viso portfelio vidutinės svertinės palūkanos tesudarė 1,55 proc. per metus, – tai yra mažiausiai nuo 2006 m. rugsėjo. Palyginimui, metinė infliacija pernai gruodį siekė jau 3,8 proc., skaičiuoja Statistikos departamentas, – tai 2,5 karto daugiau nei indėlių palūkanos. Vasarį prognozuojama 3,2 proc. metinė infliacija, arba daugiau nei du kartus didesnė nei indėlių palūkanos.
Esant 3,8 proc. infliacijai indėlyje padėtas 100 litų po metų užtikrins tik 97,9 litų perkamąją galią, o taip taupant 10 metų gyventojas už atsiimtus pinigus tenupirktų dabar 80,8 lito kainuojančių prekių.
„Pernai gruodį namų ūkių indėlių portfelis pasiekė rekordines aukštumas ties 25,5 milijardo litų, sausį indėlių portfelis kiek mažėjo, tačiau išliko didesnis nei 25 mlrd. Lt. Jam infliacijos daroma reali žala, jei išsilaikys dabartinės tendencijos, per metus sieks apie 700-950 mln. dabartinių litų. Ypač nuvertėja vienadieniuose indėliuose padėti pinigai, kurių metinės palūkanos vos didesnės už 0 proc., o tokie indėliai sudaro apie 38 proc. visų indėlių“, – teigia Š. Ruzgys.
Pataria investuoti
„Kuomet pinigų rinkoje tvyro perteklius, tai atveria palankias galimybes investuoti. Akcijų rinkos, remiantis istoriniais duomenimis, paprastai užtikrina 7-11 proc. vidutinę metinę grąžą. Tad tikėtina, kad pinigų rinkoje esantis perteklius palaipsniui bus nukreipiamas į rizikingesnio turto klases, kadangi taupančiųjų paprasčiausiai nebetenkins esamas indėlių pelningumas. Nauji pinigai gali dar labiau kilstelėti rizikingesnio turto kainas“, – tikina Š. Ruzgys.
Anot jo, jei pernai gyventojai lėšas būtų laikę kuriame nors iš Lietuvoje prieinamų investicinių fondų, jų investicijų grąža vidutiniškai būtų siekusi apie 20 proc., rodo biržos „Nasdaq OMX Vilnius“ duomenys. Akcijų fonduose investicijų grąža siekė iki beveik 50 proc., fondų fonduose – iki 23 proc., o obligacijų fonduose – iki 18 proc. Specialistas įspėja, kad rizikingos investicijos neprofesionaliems investuotojams tikslingos tik tuo atveju, kuomet taupoma ilgam, bent 3-5 metų laikotarpiu, kadangi trumpu laikotarpiu kyla didesnė rizika atgauti mažiau pinigų nei investuota.
„Šiuo metu įvairių finansinių instrumentų kainos artėja prie įprastų vidurkių, tad kol kas nebereikėtų tikėtis tokių investicijų grąžų, kokios buvo rinkoms atsitiesiant po krizės. Tačiau ilguoju laikotarpiu kapitalo rinkos neabejotinai užtikrins didesnę grąžą nei indėlių palūkanos“, – tikina Š. Ruzgys.
Prisimena pensiją
Pasak LIPFA prezidento, daugėja taupančiųjų senatvei – pernai gruodžio pabaigoje III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius buvo didžiausias nuo šių fondų įkūrimo pradžios – 23.931, arba 12,8 proc. daugiau nei prieš metus. Geri buvo ir šių fondų veiklos rezultatai – pernai visų III pakopos pensijų fondų grąža sudarė 14,53 proc.
„Taupymą senatvei, kuris yra ilgiausias ir nuosekliausias taupymo būdas, būtina atskirti nuo taupymo kitiems tikslams, kadangi tik taip bus galima gauti didžiausią naudą. III pakopos pensijų fondai yra specialiai subalansuoti, kad ilgalaikis periodinis investavimas duotų kuo didesnę naudą – patiems klientams nereikia rūpintis, kaip valdyti pinigus, tą už juos padaro fondų valdytojai Taip sumažėja rizika, kad klientas pats priims netinkamą investicinį sprendimą. Be to investicijoms į aprūpintą senatvę valstybės siūlo mokesčių lengvatas – galima susigrąžinti iki 15 proc. investuojamų lėšų. O šiuos pinigus reinvestuojant, sutaupoma atitinkamai daugiau“, – aiškina Š. Ruzgys ir pažymi, kad III pakopos pensijų fondai leidžia investuoti netgi pigiau, lyginant su dauguma aktyviai valdomų investicinių fondų ar kitų finansų instrumentų.
Taikomi atskaitymai III pakopos pensijų fonduose yra daug mažesni nei kartais taip pat pavadinamuose investicinio gyvybės draudimo produktuose – jie skaidriai atskleidžiami ir lengvai palyginami tarpusavyje, nėra jokių paslėptų kitų atskaitymų ar suvaržymų lėšas atsiimant bet kuriuo metu, netgi ir anksčiau negu planuota.
Tačiau gyventojų taupymo tikslai išlieka trumpalaikiai – gyventojų savanoriškos investicijos į būsimą pensiją praėjusių metų pabaigoje sudarė iš viso 99,18 mln. litų – tai sudarytų mažiau nei 0,4 proc. dabartinio gyventojų indėlių portfelio. Tuo tarpu pernai vidutinė svertinė pensijų fondų investicijų grąža sudarė 14,53 proc., o 2008 m. – 28,9 proc.
„Šiuo metu į trečios pakopos pensijų fondus investuoja labiau išprusę ir finansiškai raštingi asmenys, nors tą turėtų daryti kiekvienas, siekiantis turėti senatvėje papildomą paspirtį. Reikia galvoti apie savo pinigus – kam juos atiduoti deginti infliacijai banko sąskaitose, jei tuo metu jie gali dirbti ir uždirbti“, – teigia Š. Ruzgys.
Investuotojams jis pataria nesiblaškyti, ir laikytis nusistatyto finansinio plano – periodiškai investuoti pastoviomis įmokomis. Naudinga daugiau investuoti reikia krizės įkarštyje, kuomet visose rinkose tvyro depresija, o kuomet rinkas apėmusi euforija – verta susimąstyti, ar investicijų vienetai nėra jau per brangūs.