versija spausdinimui
(11)
Silpnesnės euro zonos šalys iš tiesų rimtai serga, ir kažkuriuo tai metu bus priverstos paskelbti apie savo nemokumą, t.y. bankrotą, teigia investicijų rizikos ekspertas Satyajit Das, kuris taip pat yra Traders, Guns & Money knygos autorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Centrinis bankas kai kurių euro zonos šalių finansines problemas traktavo tik kaip likvidumo problemą. Jo manymu, jie galiausiai turės pripažinti, kad skolos niekur neišnyks.
„Tai kaip su žmogumi, sergančių sunkia liga, pavyzdžiui vėžiu. Šiuo atveju tu turi būti sąžiningas“ – pastebėjo Satyajit Das.
Jo manymu, nepaisant taupymo programų, silpnesnės euro zonos šalys neturi galimybių pademonstruoti aukštą ekonomikos augimą.
„Manau, kad pagrindinė visų jų problema, jog jie žino, kad jų skolos niekur nedings. Šios šalys nefiksuoja pakankamai aukšto augimo, neturi pakankamos mokesčių bazės, todėl nebus pajėgios grąžinti savo skolų“ – pareiškė Satyajit Das.
Europos Centrinis bankas padeda silpnesnėm euro zonos šalims antrinėje rinkoje pirkdamas jų obligacijas ir tokių būdu sulaiko šių obligacijų palūkanų didėjimą bei bankams palankiomis sąlygomis užtikrina finansavimą, kai jie pinigų rinkoje negali pasiskolinti palankiomis sąlygomis. Vietiniai bankai vėliau perka daugiau valstybinių obligacijų ir jas per Europos Centrinio banko organizuojamus aukcionus pateikia kaip apsidraudimo priemonę, teigė jis.
„Yra palaikoma iliuzija, kad šios šalys turi priėjimą palankiomis sąlygomis prie komercinių finansavimo šaltinių“ – atkreipė dėmesį Satyajit Das.
Jo nuomone, jei Europos sąjungos šalys nesusitars dėl bendros fiskalinės politikos, arba finansinės paramos mechanizmo, spaudimas silpnesnėms euro zonos šalims gali pasiekti kritinį tašką, ir tuomet labiausiai tikėtina, jog visai tai baigsis kai kurių šalių bankrotais.
Visą tai, be abejonės neigiamai paveiks bankus ir privers Vokietijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos valdžias suteikti finansinę paramą šių šalių bankams, kad šie neprarastų savo mokumo, mano Satyajit Das.
„Turtingesnės šalys vis dar pajėgs finansuoti bankus, tačiau labiausiai tikėtina, kad tik savo šalių“ – pabrėžė minimas investicijų rizikos ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį į Islandijos pavyzdį, kuri nurašė didelę dalį savo skolų, leido savo bankams bankrutuoti bei devalvavo savo valiutą, ir tokiu būdu sudarė sąlygas dabar stebimam šios šalies ekonomikos atsigavimui. Tuo tarpu Europa eina priešingu keliu.
„Europa ir toliau kurdama didžiules skolas, sudaro stagnacinį procesą ir tuo pačiu lenda į spąstus“ – atkreipia dėmesį Satyajit Das.
Jis mano, kad vienos iš euro zonos šalies bankrotas, eurui neturėtų itin neigiamų pasekmių.
„Argentina bankrutavo turėdama dolerinių skolų, tačiau doleris vis dar funkcionuoja. Nemanau, kad jeigu Graikija arba Airija bankrutuotų, tai turėtų itin didelių neigiamų pasekmių eurui“ – teigė Satyajit Das.
Jis yra įsitikinęs, kad euro zonos apleidimas, tai yra vienintelė išeitis silpnesnėms šios zonos šalims, jeigu jos vis dar nori atgaivinti ir sustiprinti savo šalių ekonomikas.
„Manau, kad šios šalys turi labai paprastą pasirinkimą. Jei jos ir toliau pasiliks euro zonoje, tai jos paprasčiausiai uždus“ – reziumavo investicijų rizikos ekspertas Satyajit Das, kuris taip pat yra Traders, Guns & Money knygos autorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Centrinis bankas kai kurių euro zonos šalių finansines problemas traktavo tik kaip likvidumo problemą. Jo manymu, jie galiausiai turės pripažinti, kad skolos niekur neišnyks.
„Tai kaip su žmogumi, sergančių sunkia liga, pavyzdžiui vėžiu. Šiuo atveju tu turi būti sąžiningas“ – pastebėjo Satyajit Das.
Jo manymu, nepaisant taupymo programų, silpnesnės euro zonos šalys neturi galimybių pademonstruoti aukštą ekonomikos augimą.
„Manau, kad pagrindinė visų jų problema, jog jie žino, kad jų skolos niekur nedings. Šios šalys nefiksuoja pakankamai aukšto augimo, neturi pakankamos mokesčių bazės, todėl nebus pajėgios grąžinti savo skolų“ – pareiškė Satyajit Das.
Europos Centrinis bankas padeda silpnesnėm euro zonos šalims antrinėje rinkoje pirkdamas jų obligacijas ir tokių būdu sulaiko šių obligacijų palūkanų didėjimą bei bankams palankiomis sąlygomis užtikrina finansavimą, kai jie pinigų rinkoje negali pasiskolinti palankiomis sąlygomis. Vietiniai bankai vėliau perka daugiau valstybinių obligacijų ir jas per Europos Centrinio banko organizuojamus aukcionus pateikia kaip apsidraudimo priemonę, teigė jis.
„Yra palaikoma iliuzija, kad šios šalys turi priėjimą palankiomis sąlygomis prie komercinių finansavimo šaltinių“ – atkreipė dėmesį Satyajit Das.
Jo nuomone, jei Europos sąjungos šalys nesusitars dėl bendros fiskalinės politikos, arba finansinės paramos mechanizmo, spaudimas silpnesnėms euro zonos šalims gali pasiekti kritinį tašką, ir tuomet labiausiai tikėtina, jog visai tai baigsis kai kurių šalių bankrotais.
Visą tai, be abejonės neigiamai paveiks bankus ir privers Vokietijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos valdžias suteikti finansinę paramą šių šalių bankams, kad šie neprarastų savo mokumo, mano Satyajit Das.
„Turtingesnės šalys vis dar pajėgs finansuoti bankus, tačiau labiausiai tikėtina, kad tik savo šalių“ – pabrėžė minimas investicijų rizikos ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį į Islandijos pavyzdį, kuri nurašė didelę dalį savo skolų, leido savo bankams bankrutuoti bei devalvavo savo valiutą, ir tokiu būdu sudarė sąlygas dabar stebimam šios šalies ekonomikos atsigavimui. Tuo tarpu Europa eina priešingu keliu.
„Europa ir toliau kurdama didžiules skolas, sudaro stagnacinį procesą ir tuo pačiu lenda į spąstus“ – atkreipia dėmesį Satyajit Das.
Jis mano, kad vienos iš euro zonos šalies bankrotas, eurui neturėtų itin neigiamų pasekmių.
„Argentina bankrutavo turėdama dolerinių skolų, tačiau doleris vis dar funkcionuoja. Nemanau, kad jeigu Graikija arba Airija bankrutuotų, tai turėtų itin didelių neigiamų pasekmių eurui“ – teigė Satyajit Das.
Jis yra įsitikinęs, kad euro zonos apleidimas, tai yra vienintelė išeitis silpnesnėms šios zonos šalims, jeigu jos vis dar nori atgaivinti ir sustiprinti savo šalių ekonomikas.
„Manau, kad šios šalys turi labai paprastą pasirinkimą. Jei jos ir toliau pasiliks euro zonoje, tai jos paprasčiausiai uždus“ – reziumavo investicijų rizikos ekspertas Satyajit Das, kuris taip pat yra Traders, Guns & Money knygos autorius.