versija spausdinimui
(0)
Paviešinus naujausią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog mūsų šalyje fiksuotas pramonės augimas, kai euro zonoje ir Europos sąjungoje ji smuktelėjo.
Gruodį lyginant su lapkričiu, Lietuvoje pramonė augo 2.2 procento, kai mėnesį prieš tai - 3.9 procento. Euro zonoje laukta, kad šis rodiklis kris vidutiniškai 0.6 procento, o jis susitraukė 1.1 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo 0.4 procento. Europos sąjungoje fiksuotas 0.8 procento kritimas (lapkritį pramonės produkcijos apimtys augo 0.2 procento).
Per paskutinį praėjusių metų mėnesį euro zonoje tarpinių prekių gamyba mažėjo 1.9 procento, kapitalo prekių - 2.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procento, kai energijos augo 0.5 procento, o kasdienio vartojimo prekių pakilo net 5.1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba traukėsi 1.8 procento, kapitalo prekių - dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - vienu procentu, o štai energijos gamyba pakilo 0.6 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 5.2 procento.
Tarp sąjungos šalių gruodį pramonės veiklos apimtys labiausiai krito Belgijoje (6.8 procento) bei Portugalijoje (4.4 procento), kai daugiausiai pakilo Airijoje (8.2 procento) ir Liuksemburge (6.7 procento).
Tuo tarpu lyginant 2024 metų gruodį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonė Lietuvoje paaugo 7.6 procento, kai mėnesį prieš tai šis rodiklis siekė 5.2 procento. Bendroje valiutos zonoje metinis pramonės veiklos apimčių kritimas padidėjo nuo 1.8 procento iki dviejų procentų (laukta 3.1 procento metinio nuosmukio), o Europos sąjungoje - nuo 1.5 iki 1.7 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių prekių gamyba susitraukė 2.4 procento, kapitalo prekių - 8.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių krito 2.2 procento, kai energijos paaugo 0.5 procento, o kasdienio vartojimo prekių - 8.3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį tarpinių prekių gamyba smuko 2.3 procento, kapitalo prekių - 7.5 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.8 procento, tuo tarpu energijos augo 0.6 procento, o kasdienio vartojimo prekių pakilo 8.2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, praėjusių metų gruodį lyginant su 2023 metų tuo pačiu mėnesiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Austrijoje (9.5 procento) bei Italijoje (7.1 procento), kai daugiausiai augo Maltoje (14.4 procento) ir Airijoje (10.1 procento).
Gruodį lyginant su lapkričiu, Lietuvoje pramonė augo 2.2 procento, kai mėnesį prieš tai - 3.9 procento. Euro zonoje laukta, kad šis rodiklis kris vidutiniškai 0.6 procento, o jis susitraukė 1.1 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo 0.4 procento. Europos sąjungoje fiksuotas 0.8 procento kritimas (lapkritį pramonės produkcijos apimtys augo 0.2 procento).
Per paskutinį praėjusių metų mėnesį euro zonoje tarpinių prekių gamyba mažėjo 1.9 procento, kapitalo prekių - 2.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procento, kai energijos augo 0.5 procento, o kasdienio vartojimo prekių pakilo net 5.1 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba traukėsi 1.8 procento, kapitalo prekių - dviem procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - vienu procentu, o štai energijos gamyba pakilo 0.6 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 5.2 procento.
Tarp sąjungos šalių gruodį pramonės veiklos apimtys labiausiai krito Belgijoje (6.8 procento) bei Portugalijoje (4.4 procento), kai daugiausiai pakilo Airijoje (8.2 procento) ir Liuksemburge (6.7 procento).
Tuo tarpu lyginant 2024 metų gruodį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonė Lietuvoje paaugo 7.6 procento, kai mėnesį prieš tai šis rodiklis siekė 5.2 procento. Bendroje valiutos zonoje metinis pramonės veiklos apimčių kritimas padidėjo nuo 1.8 procento iki dviejų procentų (laukta 3.1 procento metinio nuosmukio), o Europos sąjungoje - nuo 1.5 iki 1.7 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių prekių gamyba susitraukė 2.4 procento, kapitalo prekių - 8.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių krito 2.2 procento, kai energijos paaugo 0.5 procento, o kasdienio vartojimo prekių - 8.3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį tarpinių prekių gamyba smuko 2.3 procento, kapitalo prekių - 7.5 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.8 procento, tuo tarpu energijos augo 0.6 procento, o kasdienio vartojimo prekių pakilo 8.2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, praėjusių metų gruodį lyginant su 2023 metų tuo pačiu mėnesiu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Austrijoje (9.5 procento) bei Italijoje (7.1 procento), kai daugiausiai augo Maltoje (14.4 procento) ir Airijoje (10.1 procento).