versija spausdinimui
(4)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Paryžiuje vykusiame Dirbtinio intelekto aukščiausiojo lygio susitikime paskelbė apie naujos InvestAI iniciatyvos pradžią, kuria siekiama sutelkti 200 mlrd. eurų investicijoms į dirbtinį intelektą, įskaitant naujo 20 mlrd. eurų ES fondo DI gigafabrikams sukūrimą.
Kalbėdama Prancūzijos sostinėje vykusiame viršūnių susitikime von der Leyen sakė, kad Europos sąjunga nori, kad dirbtinis intelektas taptų augimo varikliu, ir yra įsitikinusi, kad DI pagerins ES sveikatos priežiūrą, paskatins mokslinius tyrimus ir inovacijas bei padidins sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Ji pažymėjo, kad siekdama to, ES turi stiprinti investicijas į šią technologiją.
„Todėl kartu su valstybėmis narėmis ir partneriais per InvestAI mobilizuosime precedento neturintį kapitalą Europos DI gigafabrikams. Ši unikali viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, panaši į CERN dirbtinio intelekto srityje, leis visiems mūsų mokslininkams ir įmonėms, ne tik didžiausioms, sukurti pažangiausius, labai didelius modelius, kurių reikia, kad Europa taptų DI žemynu“ – sakė Europos Komisijos pirmininkė.
ES InvestAI fondas finansuos keturias būsimas dirbtinio intelekto dideles gamyklas visoje ES. Kaip Paryžiuje patikino Ursula von der Leyen, tokia didelė infrastruktūra reikalinga, kad būtų galima sukurti „sudėtingiausius dirbtinio intelekto modelius“.
Kaip pranešė Europos komisija, tokiems naujos kartos modeliams reikalinga plati skaičiavimo infrastruktūra, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, medicinoje ar moksle, būtų pasiektas proveržis. Gigafabrikai turi turėti maždaug 100 tūkstančių paskutinės kartos DI lustų, kurie naudojami dirbtinio intelekto sistemoms mokyti ar tobulinti.
InvestAI finansuojami gigafabrikai be kita ko turi aptarnauti ES pramonės sektorius ir už ypatingos svarbos infrastruktūrą atsakingus padalinius. Galutinė idėja yra ta, kad kiekviena įmonė, ne tik didžiausi žaidėjai, gali gauti prieigą prie didelės skaičiavimo galios, kad investuoti į būsimą plėtrą.
InvestAI turi būti pagrįstas daugiasluoksniu fondu su įvairių tipų padaliniais. Pradinis EK finansavimas bus skiriamas iš esamų ES skaitmeninių priemonių, pvz., Skaitmeninės Europos programos, Europos horizonto ir InvestEU. Europos Komisija taip pat tikisi įnašų iš valstybių narių, kurios galėtų skirti tam tikslui sanglaudos politikos lėšų. Savo ruožtu dirbtinio intelekto gigafabrikų finansavimas subsidijų ir privataus kapitalo pagalba bus viena iš bandomųjų programų, įgyvendinamų kaip neseniai paskelbto Konkurencingumo kompaso dalis.
2024 metų gruodį Europos Komisija paskelbė apie pirmųjų septynių dirbtinio intelekto gamyklų įkūrimą ES, o netrukus turėtų pranešti apie dar penkias. Iki šiol Europos sąjunga ir valstybės narės šiam tikslui skyrė 10 mlrd. eurų, o tai, kaip skelbia Europos Komisija, jau yra didžiausia viešoji investicija į dirbtinį intelektą pasaulyje.
Kalbėdama Prancūzijos sostinėje vykusiame viršūnių susitikime von der Leyen sakė, kad Europos sąjunga nori, kad dirbtinis intelektas taptų augimo varikliu, ir yra įsitikinusi, kad DI pagerins ES sveikatos priežiūrą, paskatins mokslinius tyrimus ir inovacijas bei padidins sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Ji pažymėjo, kad siekdama to, ES turi stiprinti investicijas į šią technologiją.
„Todėl kartu su valstybėmis narėmis ir partneriais per InvestAI mobilizuosime precedento neturintį kapitalą Europos DI gigafabrikams. Ši unikali viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, panaši į CERN dirbtinio intelekto srityje, leis visiems mūsų mokslininkams ir įmonėms, ne tik didžiausioms, sukurti pažangiausius, labai didelius modelius, kurių reikia, kad Europa taptų DI žemynu“ – sakė Europos Komisijos pirmininkė.
ES InvestAI fondas finansuos keturias būsimas dirbtinio intelekto dideles gamyklas visoje ES. Kaip Paryžiuje patikino Ursula von der Leyen, tokia didelė infrastruktūra reikalinga, kad būtų galima sukurti „sudėtingiausius dirbtinio intelekto modelius“.
Kaip pranešė Europos komisija, tokiems naujos kartos modeliams reikalinga plati skaičiavimo infrastruktūra, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, medicinoje ar moksle, būtų pasiektas proveržis. Gigafabrikai turi turėti maždaug 100 tūkstančių paskutinės kartos DI lustų, kurie naudojami dirbtinio intelekto sistemoms mokyti ar tobulinti.
InvestAI finansuojami gigafabrikai be kita ko turi aptarnauti ES pramonės sektorius ir už ypatingos svarbos infrastruktūrą atsakingus padalinius. Galutinė idėja yra ta, kad kiekviena įmonė, ne tik didžiausi žaidėjai, gali gauti prieigą prie didelės skaičiavimo galios, kad investuoti į būsimą plėtrą.
InvestAI turi būti pagrįstas daugiasluoksniu fondu su įvairių tipų padaliniais. Pradinis EK finansavimas bus skiriamas iš esamų ES skaitmeninių priemonių, pvz., Skaitmeninės Europos programos, Europos horizonto ir InvestEU. Europos Komisija taip pat tikisi įnašų iš valstybių narių, kurios galėtų skirti tam tikslui sanglaudos politikos lėšų. Savo ruožtu dirbtinio intelekto gigafabrikų finansavimas subsidijų ir privataus kapitalo pagalba bus viena iš bandomųjų programų, įgyvendinamų kaip neseniai paskelbto Konkurencingumo kompaso dalis.
2024 metų gruodį Europos Komisija paskelbė apie pirmųjų septynių dirbtinio intelekto gamyklų įkūrimą ES, o netrukus turėtų pranešti apie dar penkias. Iki šiol Europos sąjunga ir valstybės narės šiam tikslui skyrė 10 mlrd. eurų, o tai, kaip skelbia Europos Komisija, jau yra didžiausia viešoji investicija į dirbtinį intelektą pasaulyje.
