Japonijos premjeras – tai didžiausia krizė nuo pat II pasaulinio karo pabaigos, Nikkei 225 krito virš 6%

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2011-03-14 02:25 Komentarai: (2)
Po įvykusio stipriausio per visą Japonijos istoriją žemės drebėjimo, šalis patiria didžiausią krizę nuo pat II pasaulinio karo, pareiškė Japonijos premjeras Naoto Kan, paragindamas šalies tautą vienytis. Japonijos akcijų rinkos indeksas Nikkei 225 prasidėjus pirmadienio prekybai krito net virš keturių procentų, na o sesiją baigė net 6.18 procentų kritimu, pigo daugelio kompanijų akcijos, tuo tarpu kai kurių statybos kompanijų akcijos gerokai šoktelėjo aukštyn, na o jena nors iš pradžių brango tiek dolerio, tiek euro bei kitų valiutų atžvilgiu, tačiau vėliau, matyt su Japonijos Centrinio banko pagalba, pradėjo pigti.

„Tai nebus lengva, tačiau kaip ir anksčiau, mes įveiksime šią krizę“ – pridėjo jis, tuo pačiu paragindamas šalies piliečius bendromis jėgomis kartu atstatyti šalį.

Naoto Kan pakartojo, kad davė leidimą vykdyti suplanuotus energijos tiekimo nutraukimus, nes tai turėtų padėti užkirsti kelią galimiems rimtesniems nekontroliuojamiems trukdžiams. Penktadienį kilęs žemės drebėjimas, o po jo sekęs cunamis, privertė sustabdyti kai kurių Japonijos atominių elektrinių darbą.

Tokyo Electric pranešė, kad jau pirmadienį bus atliekami planiniai elektros tiekimo nutraukimai. Kiekviename regione, energijos nutraukimo pertrauka truks tris valandas.

Japonijos premjeras Naoto Kan teigė, kad situacija Fukushima I atominėje elektrinėje, kur šeštadienį įvyko vandenilio sprogimas, ir toliau išlieka rimta. Anksčiau Japonijos vyriausybė buvo pranešusi, kad netoli esančio reaktoriaus gali įvykti dar vienas sprogimas.

Optimistai atkreipia dėmesį, kad tragedijos paveiktas Japonijos regionas Tohoku, sukuria tik aštuonis procentus Japonijos metinio bendrojo vidaus produkto bendros vertės. Tuo tarpu pesimistai primena, kad dėl šios tragedijos tokios žinomos kompanijos kaip Sony, Toyota, Honda, Nissan uždarė savo gamyklas, alaus gamintojas Sapporo taip pat buvo priverstas nutraukti veiklą, bei naftos perdirbimo gamyklas uždarė JX Nippon Oil & Energy ir Cosmo Oil kompanijos. Na o didžiausias problemas turi Tokyo Electric Power kompanija, kuri minėtame regione valdo atominę elektrinę.

Be abejonės didelių nuostolių patyrė ir didžiausia Japonijos draudimo bendrovė Tokio Marine, kurios akcijos jau penktadienio prekybos metu driokstelėjo žemyn net virš aštuonių procentų, kai bendras akcijų rinkos indeksas Nikkei 225 krito tik 1,7 procentais. Priminsime, kad žemės drebėjimas Japonijoje įvyko likus keturiolikai minučių iki prekybos sesijos Tokijo biržoje pabaigos. Tad rinkos dalyviai neturėjo galimybės iki galo įvertinti žemės drebėjimo ir po to sekusio cunamio neigiamas pasekmes.

Akcijos jau atpigo, ir ko gero dar labiau atpigs, tačiau daug skaudesnis smūgis gali būti suduotas Japonijos, kuri yra smarkiai įsiskolinusi, obligacijų rinkai. Japonijos finansų ministerija jau sausį paskelbė, kad per kitus finansinius metus, kurie prasidės balandį, šalies skola šoktels 5,8 procentais ir sudarys rekordinį 998 mlrd. jenų lygį. Jau ši suma buvo gerokai didesnė, už tą, kuria anksčiau deklaravo Japonijos premjeras Naoto Kan. Sausį ir vasarį kai kurios reitingų agentūros sumažino Japonijos skolinimosi reitingą, arba suteikė jam neigiamą perspektyvą.

Savaitgalį Japonijos politikai ėmė kalbėti apie tai, kad reikės koreguoti šalies kitų finansinių metų biudžetą. Japonijos Centrinis bankas pasižadėjo užtikrinti likvidumą rinkoje. Šalies finansų ministerija su Centrinio banko pagalba ketina kovoti prieš jenos stiprėjimą, nes tai kenkia šalies eksportuotojams. Vien per penktadienį jena dolerio atžvilgiu šoktelėjo 1,4 procentais. Žinoma, kitoje šalyje atsakas valiutų rinkoje į tragediją būtų visiškai priešingas, tačiau rinkos dalyviai puikiai žino, kad daugiau nei devyniasdešimt procentų visų Japonijos išleistų valstybinių obligacijų priklauso vietiniams investuotojams, na o išorės skolinimosi poreikiai, esant 882 milijardų dolerių, kuriuos Japonija yra investavusi į Amerikos skolos vertybinius popierius, ir toliau išliks lygūs nuliui.

Įvykus žemės drebėjimui, ING analitikai prisiminė, kad 1995 metais įvykus panašiai tragedijai Japonijos mieste Kobėje, tai šalies bendrąjį vidaus produktą sumažino 1,9 procentais. Na o dabar neigiamos pasekmės šalies bendrajam vidaus produktui turėtų būti kur kas mažesnės, tačiau esant sąlygai, jog bus išlaikytas šalies atominių elektrinių saugumas ir neįvyks jokių rimtų avarijų.

„Japonijos vyriausybė imsis ryžtingų veiksmų prieš spekuliacinius veiksmus finansų rinkose“ – pareiškė Japonijos premjeras Naoto Kan.

Japonijos Centrinio banko vadovas Masaaki Shirakawa teigė, kad pirmadienį šalies bankinė sistema, siekiant nuraminti rinkas ir užkirsti kelią trumpalaikių paskolų palūkanų normų padidėjimui, bus sustiprinta 2 – 3 trilijonų jenų suma, t.y. du arba tris kartus didesne, nei įprastai.

Japonijos vertybinių popierių rinkos priežiūra užsiimanti valstybinė finansinių paslaugų agentūra pranešė, jog labai atidžiai seks įvykius biržoje, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems nesąžiningiems, arba manipuliacinio pobūdžio sandoriams. Be to buvo pateiktas užtikrinimas, kad pirmadienį Tokijo birža dirbs kaip įprasta.
 
1.   Parašė Petras Kurmelis   2011-03-14 07:22  

Kaip uždirbti iš Japonijos nelaimės? Klausimas ciniškas, o V. Bafeto lygio veikėjui atsakymas į jį - daugiau, nei akivaizdus. Reikia investuoti į šalis, kurios dalyvaus Japonijos atstatyme. Vadinasi, žvalgomės į Korėjos, Australijos, Indonezijos ETF bei indeksinius fondus, be dėmesio nepaliekame ir BRIC, nes iš ten eis žaliavos.

 
2.   Parašė Gervinas   2011-03-14 10:36  

Nebūtinai. Dėl žaliavų kurių Japonija neturi, sutinku, tačiau dėl darbų atlikimo, tai manau atstatyme dalyvaus ir Japonijos įmonės. Ir taip japonai turi nemenką biudžeto deficitą, tai jį didinti vien tam, kad ne savo šalies įmones pafinansuotum, nebūtų labai protinga. Tuo labiau, kad yra nemažai įžvelgiančių ekonomikos augimo galimybių vien dėl atstatymo. Aišku, kokiu tempu čia ta Japonija atsistatyts ir kils (?) jos ekonomika, parodys laikas.