
Naoto Kan pakartojo, kad davė leidimą vykdyti suplanuotus energijos tiekimo nutraukimus, nes tai turėtų padėti užkirsti kelią galimiems rimtesniems nekontroliuojamiems trukdžiams. Penktadienį kilęs žemės drebėjimas, o po jo sekęs cunamis, privertė sustabdyti kai kurių Japonijos atominių elektrinių darbą.
Tokyo Electric pranešė, kad jau pirmadienį bus atliekami planiniai elektros tiekimo nutraukimai. Kiekviename regione, energijos nutraukimo pertrauka truks tris valandas.
Japonijos premjeras Naoto Kan teigė, kad situacija Fukushima I atominėje elektrinėje, kur šeštadienį įvyko vandenilio sprogimas, ir toliau išlieka rimta. Anksčiau Japonijos vyriausybė buvo pranešusi, kad netoli esančio reaktoriaus gali įvykti dar vienas sprogimas.
Optimistai atkreipia dėmesį, kad tragedijos paveiktas Japonijos regionas Tohoku, sukuria tik aštuonis procentus Japonijos metinio bendrojo vidaus produkto bendros vertės. Tuo tarpu pesimistai primena, kad dėl šios tragedijos tokios žinomos kompanijos kaip Sony, Toyota, Honda, Nissan uždarė savo gamyklas, alaus gamintojas Sapporo taip pat buvo priverstas nutraukti veiklą, bei naftos perdirbimo gamyklas uždarė JX Nippon Oil & Energy ir Cosmo Oil kompanijos. Na o didžiausias problemas turi Tokyo Electric Power kompanija, kuri minėtame regione valdo atominę elektrinę.
Be abejonės didelių nuostolių patyrė ir didžiausia Japonijos draudimo bendrovė Tokio Marine, kurios akcijos jau penktadienio prekybos metu driokstelėjo žemyn net virš aštuonių procentų, kai bendras akcijų rinkos indeksas Nikkei 225 krito tik 1,7 procentais. Priminsime, kad žemės drebėjimas Japonijoje įvyko likus keturiolikai minučių iki prekybos sesijos Tokijo biržoje pabaigos. Tad rinkos dalyviai neturėjo galimybės iki galo įvertinti žemės drebėjimo ir po to sekusio cunamio neigiamas pasekmes.

Savaitgalį Japonijos politikai ėmė kalbėti apie tai, kad reikės koreguoti šalies kitų finansinių metų biudžetą. Japonijos Centrinis bankas pasižadėjo užtikrinti likvidumą rinkoje. Šalies finansų ministerija su Centrinio banko pagalba ketina kovoti prieš jenos stiprėjimą, nes tai kenkia šalies eksportuotojams. Vien per penktadienį jena dolerio atžvilgiu šoktelėjo 1,4 procentais. Žinoma, kitoje šalyje atsakas valiutų rinkoje į tragediją būtų visiškai priešingas, tačiau rinkos dalyviai puikiai žino, kad daugiau nei devyniasdešimt procentų visų Japonijos išleistų valstybinių obligacijų priklauso vietiniams investuotojams, na o išorės skolinimosi poreikiai, esant 882 milijardų dolerių, kuriuos Japonija yra investavusi į Amerikos skolos vertybinius popierius, ir toliau išliks lygūs nuliui.

„Japonijos vyriausybė imsis ryžtingų veiksmų prieš spekuliacinius veiksmus finansų rinkose“ – pareiškė Japonijos premjeras Naoto Kan.
Japonijos Centrinio banko vadovas Masaaki Shirakawa teigė, kad pirmadienį šalies bankinė sistema, siekiant nuraminti rinkas ir užkirsti kelią trumpalaikių paskolų palūkanų normų padidėjimui, bus sustiprinta 2 – 3 trilijonų jenų suma, t.y. du arba tris kartus didesne, nei įprastai.
Japonijos vertybinių popierių rinkos priežiūra užsiimanti valstybinė finansinių paslaugų agentūra pranešė, jog labai atidžiai seks įvykius biržoje, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems nesąžiningiems, arba manipuliacinio pobūdžio sandoriams. Be to buvo pateiktas užtikrinimas, kad pirmadienį Tokijo birža dirbs kaip įprasta.