versija spausdinimui
(0)
Japonijos vyriausybė įvertino žemės drebėjimo ir cunamio padarytą žalą, kuri siekia apytiksliai 309 mlrd. JAV dolerių. Tai keturis kartus daugiau, negu uragano „Katrina" JAV padaryta žala. Problemos dėl atominės elektrinės Japonijoje nebuvo pilnai išspręstos dėl besitęsiančių požeminių smūgių, o „Toyota" stabdo gamybos atnaujinimą iki kovo 26 dienos. Japonijos NIKKEI indeksas šiandien ryte nukrito 1,65 procento. JAV „S&P 500" indeksas vakar sumenko 0,36 proc., NASDAQ - 0,31 proc., o „Dow Jones" sumažėjo 0,15 procento.
Antrą dieną iš eilės euras pinga dolerio atžvilgiu. Vakar EUR/USD kursas nukrito 0,21 proc. - iki 1,4196 dolerio už eurą. Euro pigimą lėmė susirūpinimas, kad ES vadovų susirinkime, vyksiančiame šią savaitę, nebus priimta ilgalaikių sprendimų dėl Europos šalių skolų mažinimo.
Finansų rinkų dalyviai ėmė labiau nerimauti dėl Portugalijos, kurios parlamentas šiandien balsuoja dėl biudžeto deficito mažinimo plano. Spekuliuojama, kad Portugalijos vyriausybė gali subyrėti, o šaliai prireiks tarptautinės finansinės pagalbos, lygiai kaip prireikė Graikijai ir Airijai. Anglijos svaras brangsta trečia diena iš eilės, laukiant banko kovo mėnesio susirinkimo dėl palūkanų atskaitos, kuri pasirodys šiandien. Manoma, kad didėjanti infliacija netrukus privers Anglijos centrinį banką didinti bazinių palūkanų normą.
Taip pat šiandien euro zona paskelbs (12:00) sausio naujų gamybos užsakymų pokytį. Tikimasi, kad jų padaugėjo 21,4 proc., palyginti su prieš metus buvusiu tuo pačiu mėnesiu. JAV praneš (16:00) vasario mėnesio naujų būstų pardavimo duomenis. Prognozuojama, kad būstų JAV parduota 2,1 proc. daugiau, palyginti su sausiu.
Vakar Baltijos šalių biržų indeksai tik iš dalies sureagavo į pasikeitusias nuotaikas pasaulyje ir dieną užbaigė su teigiamais verčių pokyčiais. Tiesa, didžiausios jų reikšmės buvo pasiektos prekybos sesijos pradžioje, o vėliau suaktyvėję pardavėjai pradėjo spausti akcijų kainas žemyn. Tam įtakos turėjo tiek netikrumas Vakarų Europos rinkose, tiek noras realizuoti per pastarąsias dienas uždirbtą pelną. Bendras rinkų likvidumas išliko gana žemas: tiek Taline, tiek Vilniuje sudarytų sandorių apyvarta buvo po 0,7 mln. eurų, tačiau sandorių skaičius Vilniuje buvo3 kartus didesnis. Šis faktas liudija apie tam tikrą stambiųjų užsienio investuotojų aktyvumą Estijos akcijų rinkoje, tuo tarpu Lietuvoje pastaruoju metu didžiąją apyvartos dalį generuoja smulkesniųjų vietos investuotojų veiksmai.
Bankų akcijos išlieka investuotojų dėmesio centre. Antradienio prekybos sesijos pradžioje jų kainos demonstravo solidžius 1,2-3,8 proc. prieaugius, bet po to ėmė smukti ir dvi iš trijų dienos pabaigoje nusidažė raudona spalva. Smulkieji rinkos dalyviai eilinį kartą suaktyvino banko „Snoras" akcijų pardavimą, nes skubėjo sukaupti lėšų naujos emisijos akcijų apmokėjimui. Pigusios „Snoro" akcijos neigiamai paveikė ir kitų akcijų kainas. Primename, kad šiandien baigiasi pirmasis naujos „Snoro" akcijų emisijos platinimo etapas, kurio metu šių metų sausio 5 dieną banko paprastųjų akcijų turėję akcininkai gali realizuoti savo turimas teises ir įsigyti naujų akcijų už vieno lito kainą. Antrajame etape savo pirmumo teisę galės realizuoti privilegijuotųjų akcijų savininkai, o trečiajame - visi kiti rinkos dalyviai galės pretenduoti į nepasirašytų akcijų likutį.
Šiandien esminių pokyčių Baltijos regiono biržose nesitikime sulaukti. Netikrumo jausmas neleis pakilti investuotojų rizikos apetitui, tuo tarpu pardavėjai turėtų ir toliau išlikti aktyvūs, taigi, neigiami indeksų pokyčiai yra labiau tikėtini. Tiesa, jie neturėtų būti dideli, nes akcijų kainos bus linkusios judėti priešingomis kryptimis, o nuosmukio nuotaikoms visų pirma turėtų atsispirti tų bendrovių akcijos, iš kurių investuotojai tikisi sulaukti dividendų. Nedidelis užsienio investuotojų aktyvumas ir toliau sąlygos gana žemą likvidumą.
Antrą dieną iš eilės euras pinga dolerio atžvilgiu. Vakar EUR/USD kursas nukrito 0,21 proc. - iki 1,4196 dolerio už eurą. Euro pigimą lėmė susirūpinimas, kad ES vadovų susirinkime, vyksiančiame šią savaitę, nebus priimta ilgalaikių sprendimų dėl Europos šalių skolų mažinimo.
Finansų rinkų dalyviai ėmė labiau nerimauti dėl Portugalijos, kurios parlamentas šiandien balsuoja dėl biudžeto deficito mažinimo plano. Spekuliuojama, kad Portugalijos vyriausybė gali subyrėti, o šaliai prireiks tarptautinės finansinės pagalbos, lygiai kaip prireikė Graikijai ir Airijai. Anglijos svaras brangsta trečia diena iš eilės, laukiant banko kovo mėnesio susirinkimo dėl palūkanų atskaitos, kuri pasirodys šiandien. Manoma, kad didėjanti infliacija netrukus privers Anglijos centrinį banką didinti bazinių palūkanų normą.
Taip pat šiandien euro zona paskelbs (12:00) sausio naujų gamybos užsakymų pokytį. Tikimasi, kad jų padaugėjo 21,4 proc., palyginti su prieš metus buvusiu tuo pačiu mėnesiu. JAV praneš (16:00) vasario mėnesio naujų būstų pardavimo duomenis. Prognozuojama, kad būstų JAV parduota 2,1 proc. daugiau, palyginti su sausiu.
Vakar Baltijos šalių biržų indeksai tik iš dalies sureagavo į pasikeitusias nuotaikas pasaulyje ir dieną užbaigė su teigiamais verčių pokyčiais. Tiesa, didžiausios jų reikšmės buvo pasiektos prekybos sesijos pradžioje, o vėliau suaktyvėję pardavėjai pradėjo spausti akcijų kainas žemyn. Tam įtakos turėjo tiek netikrumas Vakarų Europos rinkose, tiek noras realizuoti per pastarąsias dienas uždirbtą pelną. Bendras rinkų likvidumas išliko gana žemas: tiek Taline, tiek Vilniuje sudarytų sandorių apyvarta buvo po 0,7 mln. eurų, tačiau sandorių skaičius Vilniuje buvo3 kartus didesnis. Šis faktas liudija apie tam tikrą stambiųjų užsienio investuotojų aktyvumą Estijos akcijų rinkoje, tuo tarpu Lietuvoje pastaruoju metu didžiąją apyvartos dalį generuoja smulkesniųjų vietos investuotojų veiksmai.
Bankų akcijos išlieka investuotojų dėmesio centre. Antradienio prekybos sesijos pradžioje jų kainos demonstravo solidžius 1,2-3,8 proc. prieaugius, bet po to ėmė smukti ir dvi iš trijų dienos pabaigoje nusidažė raudona spalva. Smulkieji rinkos dalyviai eilinį kartą suaktyvino banko „Snoras" akcijų pardavimą, nes skubėjo sukaupti lėšų naujos emisijos akcijų apmokėjimui. Pigusios „Snoro" akcijos neigiamai paveikė ir kitų akcijų kainas. Primename, kad šiandien baigiasi pirmasis naujos „Snoro" akcijų emisijos platinimo etapas, kurio metu šių metų sausio 5 dieną banko paprastųjų akcijų turėję akcininkai gali realizuoti savo turimas teises ir įsigyti naujų akcijų už vieno lito kainą. Antrajame etape savo pirmumo teisę galės realizuoti privilegijuotųjų akcijų savininkai, o trečiajame - visi kiti rinkos dalyviai galės pretenduoti į nepasirašytų akcijų likutį.
Šiandien esminių pokyčių Baltijos regiono biržose nesitikime sulaukti. Netikrumo jausmas neleis pakilti investuotojų rizikos apetitui, tuo tarpu pardavėjai turėtų ir toliau išlikti aktyvūs, taigi, neigiami indeksų pokyčiai yra labiau tikėtini. Tiesa, jie neturėtų būti dideli, nes akcijų kainos bus linkusios judėti priešingomis kryptimis, o nuosmukio nuotaikoms visų pirma turėtų atsispirti tų bendrovių akcijos, iš kurių investuotojai tikisi sulaukti dividendų. Nedidelis užsienio investuotojų aktyvumas ir toliau sąlygos gana žemą likvidumą.