versija spausdinimui
(0)
Pasaulio investuotojai delsia. Dėl nepasibaigusios Japonijos atominės krizės ir vėl paaštrėjusių Europos skolų problemų investuotojai akcijų pirkti neskuba. Vakar JAV akcijų indeksai smuko 0,2-0,4 proc., šįryt Azijos akcijų indeksai kito be aiškios krypties.
Airijos bankams gelbėti gali prireikti daugiau pinigų. Spėjama, kad Airijos finansinio atsparumo testo rezultatai, kurie bus paskelbti kovo 31 dieną, bankams bus nepalankūs. Bankams gali prireikti net 80 proc. lėšų, kurios Europos šalys skyrė Airijos finansinio sektoriaus stabilumui užtikrinti. Išnaudojus jau skirtą paramą ir Airijai, ir Europai gali tekti prisiimti naujų įsipareigojimų. Dėl nesibaigiančių Airijos bankų nuostolių ir padidėjusios rizikos, kad teks gelbėti Portugaliją nerimas dėl Europos finansų būklės nemažėja.
Gana neblogų naujienų vakar sulaukėme iš JAV. Namų ūkių išlaidos vasarį padidėjo 0,7 proc., šiek tiek labiau, negu laukta (0,5 procento). Kiek daugiau, negu laukta, per vasario mėnesį padidėjo ir neregistruotas nenaujų būstų pardavimas. Tiesa, palyginti su pernai vasariu, būstų pardavimas mažėjo 9,3 proc., patvirtindamas, kad nekilnojamojo turto rinka išlieka viena silpniausių JAV ūkio grandžių.
Itin nudžiugino duomenys iš Lietuvos. Vidaus paklausa ir toliau sparčiai atsigauna - vasarį mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 21 proc., nors dar prieš pusmetį apyvarta mažėjo. Džiugina, kad vidaus vartojimas Lietuvoje auga sparčiau negu kaimyninėse šalyse (sausį Latvijoje mažmeninė apyvarta per metus padidėjo vos 0,1 proc., Estijoje - smuko 2 procentus).
Šiandien sulauksime Vokietijos išankstinių infliacijos duomenų, kurie turėtų parodyti, ar infliacijos grėsmė žemyne tebėra didelė. Kaip įprasta, gerų žinių nesitikima iš JAV nekilnojamojo turto rinkos. Prognozuojama, kad būstų kainos sausį smuko (16:00). Daug dėmesio veikiausiai bus skiriama skolų kamuojamoms Airijai ir Portugalijai.
Pirmąją savaitės dieną Vilniaus biržos indekso OMXV vertė kilo 0,9 proc., tuo tarpu Taline ir Rygoje vyravo neigiamos nuotaikos. Investuotojų optimizmą ir toliau skatino dividendų lūkesčiai. Lyderiu pagal apyvartos dydį išliko TEO LT akcijos, brangimu taip pat išsiskyrė „Lietuvos dujų", LESTO, „Sanito" vertybiniai popieriai. Pastaroji bendrovė jau pasibaigus prekybos laikui pranešė akcininkų susirinkimo datą bei dienotvarkę, o pelno paskirstymo projekte dividendams lėšų nėra išskirta.
TEO LT akcijos vakar brango net 2,2 proc., o po prekybos sesijos buvo paviešintas bendrovės valdybos siūlymas akcininkams balsuoti dėl 0,18 lito (0,521 euro) dividendų vienai akcijai, kuris iš esmės turėtų atitikti rinkos dalyvių lūkesčius, todėl poveikis kainai neturėtų būti didelis. Tačiau nereikia pamiršti, kad šias akcijas pastaruoju metu gana aktyviai pardavinėja stambieji investuotojai iš užsienio, todėl kainos korekcijos tikimybė yra nemaža.
Nuo šiandien prasideda antrasis naujos banko „Snoras" akcijų emisijos platinimo etapas, kurio metu akcijų galės įsigyti tie investuotojai, kurie sausio 5 dieną turėjo įsigiję privilegijuotųjų banko akcijų. Vienos akcijos savininkas įgavo teisę pasirašyti 6,067 naujų akcijų už vieno lito kainą. Iš viso antrajame etape bus siekiama išplatinti 12,133 mln. akcijų, tai yra būtent tiek jų liko po pirmojo platinimo etapo. Darant prielaidą, kad stambieji banko akcininkai pirmojo platinimo etapo metu išnaudojo visas savo turimas teises naujų akcijų pasirašymui, smulkieji akcininkai sudalyvavo akcijų platinime pakankamai vangiai ir iš viso panaudojo tik kiek daugiau negu pusę visų turėtų teisių.
Airijos bankams gelbėti gali prireikti daugiau pinigų. Spėjama, kad Airijos finansinio atsparumo testo rezultatai, kurie bus paskelbti kovo 31 dieną, bankams bus nepalankūs. Bankams gali prireikti net 80 proc. lėšų, kurios Europos šalys skyrė Airijos finansinio sektoriaus stabilumui užtikrinti. Išnaudojus jau skirtą paramą ir Airijai, ir Europai gali tekti prisiimti naujų įsipareigojimų. Dėl nesibaigiančių Airijos bankų nuostolių ir padidėjusios rizikos, kad teks gelbėti Portugaliją nerimas dėl Europos finansų būklės nemažėja.
Gana neblogų naujienų vakar sulaukėme iš JAV. Namų ūkių išlaidos vasarį padidėjo 0,7 proc., šiek tiek labiau, negu laukta (0,5 procento). Kiek daugiau, negu laukta, per vasario mėnesį padidėjo ir neregistruotas nenaujų būstų pardavimas. Tiesa, palyginti su pernai vasariu, būstų pardavimas mažėjo 9,3 proc., patvirtindamas, kad nekilnojamojo turto rinka išlieka viena silpniausių JAV ūkio grandžių.
Itin nudžiugino duomenys iš Lietuvos. Vidaus paklausa ir toliau sparčiai atsigauna - vasarį mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 21 proc., nors dar prieš pusmetį apyvarta mažėjo. Džiugina, kad vidaus vartojimas Lietuvoje auga sparčiau negu kaimyninėse šalyse (sausį Latvijoje mažmeninė apyvarta per metus padidėjo vos 0,1 proc., Estijoje - smuko 2 procentus).
Šiandien sulauksime Vokietijos išankstinių infliacijos duomenų, kurie turėtų parodyti, ar infliacijos grėsmė žemyne tebėra didelė. Kaip įprasta, gerų žinių nesitikima iš JAV nekilnojamojo turto rinkos. Prognozuojama, kad būstų kainos sausį smuko (16:00). Daug dėmesio veikiausiai bus skiriama skolų kamuojamoms Airijai ir Portugalijai.
Pirmąją savaitės dieną Vilniaus biržos indekso OMXV vertė kilo 0,9 proc., tuo tarpu Taline ir Rygoje vyravo neigiamos nuotaikos. Investuotojų optimizmą ir toliau skatino dividendų lūkesčiai. Lyderiu pagal apyvartos dydį išliko TEO LT akcijos, brangimu taip pat išsiskyrė „Lietuvos dujų", LESTO, „Sanito" vertybiniai popieriai. Pastaroji bendrovė jau pasibaigus prekybos laikui pranešė akcininkų susirinkimo datą bei dienotvarkę, o pelno paskirstymo projekte dividendams lėšų nėra išskirta.
TEO LT akcijos vakar brango net 2,2 proc., o po prekybos sesijos buvo paviešintas bendrovės valdybos siūlymas akcininkams balsuoti dėl 0,18 lito (0,521 euro) dividendų vienai akcijai, kuris iš esmės turėtų atitikti rinkos dalyvių lūkesčius, todėl poveikis kainai neturėtų būti didelis. Tačiau nereikia pamiršti, kad šias akcijas pastaruoju metu gana aktyviai pardavinėja stambieji investuotojai iš užsienio, todėl kainos korekcijos tikimybė yra nemaža.
Nuo šiandien prasideda antrasis naujos banko „Snoras" akcijų emisijos platinimo etapas, kurio metu akcijų galės įsigyti tie investuotojai, kurie sausio 5 dieną turėjo įsigiję privilegijuotųjų banko akcijų. Vienos akcijos savininkas įgavo teisę pasirašyti 6,067 naujų akcijų už vieno lito kainą. Iš viso antrajame etape bus siekiama išplatinti 12,133 mln. akcijų, tai yra būtent tiek jų liko po pirmojo platinimo etapo. Darant prielaidą, kad stambieji banko akcininkai pirmojo platinimo etapo metu išnaudojo visas savo turimas teises naujų akcijų pasirašymui, smulkieji akcininkai sudalyvavo akcijų platinime pakankamai vangiai ir iš viso panaudojo tik kiek daugiau negu pusę visų turėtų teisių.