Penktadienį JAV akcijų rinkos trys pagrindiniai indeksai nukrito dėl kylančios naftos kainos ir stringančio JAV biudžeto projekto patvirtinimo. S&P 500 indeksas nukrito 0,4 proc., Dow Jones Industrial - 0,24 proc, o Nasdaq - 0,56 proc.
Penktadienį derybos dėl JAV biudžeto projekto tarp respublikonų ir demokratų užsitęsė iki vėlyvos nakties. Likus vos valandai iki galutinio termino buvo susitarta dėl laikino valstybės išlaidų įstatymo, kuris leis vyriausybei toliau veikti. Partijos susitarė 38,5 mlrd. JAV dolerių sumažinti išlaidas. Partijų lyderiai tai laiko vienu didžiausiu išlaidų sumažinimu bus labai sunku sumažinti kai kurias išlaidas, tačiau tai būtina priemonė.
JAV investuotojus taip pat neramino naftos kainos augimas, kuri penktadienį peršoko 112 JAV dolerių už barelį ribą dėl susilpnėjusio JAV dolerio ir Libijoje vykstančių kovų prie naftos telkinių. Ketvirtadienį Europos centrinis bankas informavo, kad iki 1,25 proc. pakelia bazinę palūkanų normą. Ši žinia penktadienį neigiamai paveikė JAV dolerio kursą, kuris krito beveik visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Euro kursas vėlų penktadienį pasiekė 1,4435 JAV dolerių kursą; tai -aukščiausias pasiektas lygis nuo 2010 metų sausio mėnesio.
Šią savaitę oficialiai startuoja JAV įmonių ketvirčio pelnų skelbimo etapas. Šiandien tikimasi aktyvios prekybos įmonės „Alcoa" akcijomis. Tikimasi, kad didžiausias JAV aliuminio gamintojas „Alcoa" paskelbs apie tris kartus didesnį I ketv. pelną dėl pakilusių bazinių metalų kainų ir padidėjusios metalų paklausios, nepaisant didelių atsargų kiekio. Analitikai tikisi, kad pirmojo ketvirčio pelnas vienai akcijai bus 27 centai, kai pernai metais jis buvo 10 centų. Per paskutinius metus aliuminio kainos pakilo 15 proc. dėl padidėjusios paklausos besivystančiose rinkose ir atsigaunančios JAV ekonomikos. Kinija, kuri yra didžiausia aliuminio vartotoja, sudarė 38 proc. visos aliuminio paklausos. Nors nuo praeitų metų spalio mėnesio Kinija bazinę palūkanų normą pakėlė 1 proc., visgi tikimasi, kad šios šalies apetitais aliuminiui šiais metais padidės 10 proc.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų indeksai baigė didesnėmis reikšmėmis. Akcijų rinkoje pagaliau buvo jaučiamas atokvėpis po kurį laiką įsivyravusios neigiamos tendencijos, kurią sąlygojo įvykiai Japonijoje ir Vidurio Rytuos. Praėjusi savaitė buvo gana svarbi finansų rinkoms - Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą nuo 2009-ųjų žemumų metų pakėlė bazinę palūkanų normą, o Portugalija papildė šalių besikreipusių į Europos Sąjungą finansinės pagalbos sąrašą.
„Bloomberg" analitikų apklausos rezultatas rodo lūkesčius, kad ECB palūkanų normą kels dar du kartus šiais metais - liepą ir spalį. Metų pabaigoje palūkanų norma gali siekti 1,75 proc., o 2010 metų pabaigoje -2,75 proc.
Šįryt Europos akcijų indeksų ateities sandoriai rodo investuotojus laukiant indeksų vertės sumažėjimo. Tokioms investuotojų nuotaikoms įtakos turėti galėjo penktadienio prekyba JAV ir šįryt Azijoje. Toliau kylančios naftos kainos taip pat nėra gera naujiena rinkoms, nes grąsina pakirsti ir taip gana trapų ekonomikos atsigavimą.
Azija
Nepaisant žemės drebėjimo bei stipriai išaugusių naftos kainų, Kinijos eksportas šių metų kovą palyginti su 2010 metų kovo mėnesiu išaugo 35,4 proc., o importas didėjo 27,3 proc. Analitikai prognozavo 23,4 proc. eksporto bei 20,6 proc. importo augimą. Didesnis nei tikėtasi eskorto bei importo augimas rodo, kad augantis
infliacijos tempas, o ne spartus ekonomikos augimas kelia didesnę grėsmę šalies ekonomikai. Todėl daugelis analitikų prognozuoja, kad siekiant suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją Kinijoje, bazinės palūkanų normos bei bankų privalomųjų rezervų normos dar kartą bus didinamos ateinančiais mėnesiais.
Dėl Japoniją ištikusio žemės drebėjimo bei cunamio, mašinų ir įrengimų užsakymų kiekis šių metų kovą sumažėjo 2,3 proc. palyginti su vasario mėnesiu. Toks rezultatas buvo lauktas, kadangi žemės drebėjimas Japonijoje ženkliai sumažino pramonės gamybą. Daugeliui gamyklų nuniokotoje Japonijos dalyje reikės papildomų investicijų siekiant atkurti gamybą, o tai neleidžia tikėtis spartaus gamybos užsakymų augimo artimiausiu metu. Japonijos akcijų rinkos savaitę pradėjo su minuso ženklu. Dėl surikimų gamyboje bei išaugusių naftos kainų ir toliau mažėjo automobilių gamintojų akcijų kainos.
Baltijos šalys
NASDAQ OMX Vilniaus biržoje penktadienio prekybos sesijos metu matėme labai vangią prekybą. Nesudaryta nė vieno tiesioginio sandorio. Senokai neteko matyti, kad aktyviausiai prekiautos bendrovės vertybinių popierių būtų teperleista už vos 38 tūkst. eurų. Laurai atiteko „Rokiškio sūrio" vertybiniams popieriams. Prekyba Talino biržoje taip pat nebuvo įdomi, nes likvidžiausiose pozicijose trūko stambesnių investuotojų. Prekyba abiejų biržos flagmanais vadinamų bendrovių „Tallink Grupp" bei „Olympic Entertainment Group" vertybiniais popieriais nesulaukė didesnio investuotojų dėmesio. Investuotojų primirštoje Rygos biržoje apyvarta vos perkopė 17 tūkst. latų. Kitaip nei matėme pastarąsias keletą prekybos sesijų, penktadienio prekybos sesijos metu aktyviausiai prekiauta „Rigas kugu buvetava" akcijomis.
Infliacija Lietuvoje dar labiau įsibėgėjo. Per kovo mėnesį kainos pakilo 1 proc., metinė infliacija paspartėjo iki 3,8 proc. Kainos praėjusį mėnesį šuoliavo dėl toliau kylančių maisto ir degalų kainų. Prisidėjo ir sezoninis drabužių brangimas - šių prekių kainos per mėnesį paaugo 4,9 proc. Tačiau šiuo metu didžiausią nerimą kelia jau minėtosios maisto ir kuro kainos -tai pasaulio rinkų sąlygoti pokyčiai ir jie yra gana didelė grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir daugelio šalių gyventojų perkamajai galiai.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina penktadienį „NYMEX" biržoje dar kartą šoktelėjo į viršų ir pakilo aukščiau 112 JAV dolerių už barelį. Didžiausią įtaką naftos kainos padidėjimui turėjo labai susilpnėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu, kuris įprastai turi teigiamą įtaką naftos kainai, pateiktai JAV doleriais. Be to, besitęsiantys protestai Sirijoje bei Jemene toliau verčia rinkos dalyvius nerimauti dėl politinės padėties Artimųjų Rytų regione. Nerimastingai investuotojai žvelgia ir į Nigerijoje didėjančius neramumus. „Barclays Capital" penktadienį savo pranešime investuotojams teigė, kad reiktų pamiršti mintis, kad Libijos naftos eksportas gali grįžti į buvusį lygmenį, nes apie trečdalis naftos gavybos infrastruktūros jau yra pažeista. Beje, kaip pavyzdys, pateikiamas Irako ir Kuveito konfliktas 1990 m., po kurio naftos gavyba Irake taip ir nebeatsistatė.
Penktadienį derybos dėl JAV biudžeto projekto tarp respublikonų ir demokratų užsitęsė iki vėlyvos nakties. Likus vos valandai iki galutinio termino buvo susitarta dėl laikino valstybės išlaidų įstatymo, kuris leis vyriausybei toliau veikti. Partijos susitarė 38,5 mlrd. JAV dolerių sumažinti išlaidas. Partijų lyderiai tai laiko vienu didžiausiu išlaidų sumažinimu bus labai sunku sumažinti kai kurias išlaidas, tačiau tai būtina priemonė.
JAV investuotojus taip pat neramino naftos kainos augimas, kuri penktadienį peršoko 112 JAV dolerių už barelį ribą dėl susilpnėjusio JAV dolerio ir Libijoje vykstančių kovų prie naftos telkinių. Ketvirtadienį Europos centrinis bankas informavo, kad iki 1,25 proc. pakelia bazinę palūkanų normą. Ši žinia penktadienį neigiamai paveikė JAV dolerio kursą, kuris krito beveik visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Euro kursas vėlų penktadienį pasiekė 1,4435 JAV dolerių kursą; tai -aukščiausias pasiektas lygis nuo 2010 metų sausio mėnesio.
Šią savaitę oficialiai startuoja JAV įmonių ketvirčio pelnų skelbimo etapas. Šiandien tikimasi aktyvios prekybos įmonės „Alcoa" akcijomis. Tikimasi, kad didžiausias JAV aliuminio gamintojas „Alcoa" paskelbs apie tris kartus didesnį I ketv. pelną dėl pakilusių bazinių metalų kainų ir padidėjusios metalų paklausios, nepaisant didelių atsargų kiekio. Analitikai tikisi, kad pirmojo ketvirčio pelnas vienai akcijai bus 27 centai, kai pernai metais jis buvo 10 centų. Per paskutinius metus aliuminio kainos pakilo 15 proc. dėl padidėjusios paklausos besivystančiose rinkose ir atsigaunančios JAV ekonomikos. Kinija, kuri yra didžiausia aliuminio vartotoja, sudarė 38 proc. visos aliuminio paklausos. Nors nuo praeitų metų spalio mėnesio Kinija bazinę palūkanų normą pakėlė 1 proc., visgi tikimasi, kad šios šalies apetitais aliuminiui šiais metais padidės 10 proc.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų indeksai baigė didesnėmis reikšmėmis. Akcijų rinkoje pagaliau buvo jaučiamas atokvėpis po kurį laiką įsivyravusios neigiamos tendencijos, kurią sąlygojo įvykiai Japonijoje ir Vidurio Rytuos. Praėjusi savaitė buvo gana svarbi finansų rinkoms - Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą nuo 2009-ųjų žemumų metų pakėlė bazinę palūkanų normą, o Portugalija papildė šalių besikreipusių į Europos Sąjungą finansinės pagalbos sąrašą.
„Bloomberg" analitikų apklausos rezultatas rodo lūkesčius, kad ECB palūkanų normą kels dar du kartus šiais metais - liepą ir spalį. Metų pabaigoje palūkanų norma gali siekti 1,75 proc., o 2010 metų pabaigoje -2,75 proc.
Šįryt Europos akcijų indeksų ateities sandoriai rodo investuotojus laukiant indeksų vertės sumažėjimo. Tokioms investuotojų nuotaikoms įtakos turėti galėjo penktadienio prekyba JAV ir šįryt Azijoje. Toliau kylančios naftos kainos taip pat nėra gera naujiena rinkoms, nes grąsina pakirsti ir taip gana trapų ekonomikos atsigavimą.
Azija
Nepaisant žemės drebėjimo bei stipriai išaugusių naftos kainų, Kinijos eksportas šių metų kovą palyginti su 2010 metų kovo mėnesiu išaugo 35,4 proc., o importas didėjo 27,3 proc. Analitikai prognozavo 23,4 proc. eksporto bei 20,6 proc. importo augimą. Didesnis nei tikėtasi eskorto bei importo augimas rodo, kad augantis
infliacijos tempas, o ne spartus ekonomikos augimas kelia didesnę grėsmę šalies ekonomikai. Todėl daugelis analitikų prognozuoja, kad siekiant suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją Kinijoje, bazinės palūkanų normos bei bankų privalomųjų rezervų normos dar kartą bus didinamos ateinančiais mėnesiais.
Dėl Japoniją ištikusio žemės drebėjimo bei cunamio, mašinų ir įrengimų užsakymų kiekis šių metų kovą sumažėjo 2,3 proc. palyginti su vasario mėnesiu. Toks rezultatas buvo lauktas, kadangi žemės drebėjimas Japonijoje ženkliai sumažino pramonės gamybą. Daugeliui gamyklų nuniokotoje Japonijos dalyje reikės papildomų investicijų siekiant atkurti gamybą, o tai neleidžia tikėtis spartaus gamybos užsakymų augimo artimiausiu metu. Japonijos akcijų rinkos savaitę pradėjo su minuso ženklu. Dėl surikimų gamyboje bei išaugusių naftos kainų ir toliau mažėjo automobilių gamintojų akcijų kainos.
Baltijos šalys
NASDAQ OMX Vilniaus biržoje penktadienio prekybos sesijos metu matėme labai vangią prekybą. Nesudaryta nė vieno tiesioginio sandorio. Senokai neteko matyti, kad aktyviausiai prekiautos bendrovės vertybinių popierių būtų teperleista už vos 38 tūkst. eurų. Laurai atiteko „Rokiškio sūrio" vertybiniams popieriams. Prekyba Talino biržoje taip pat nebuvo įdomi, nes likvidžiausiose pozicijose trūko stambesnių investuotojų. Prekyba abiejų biržos flagmanais vadinamų bendrovių „Tallink Grupp" bei „Olympic Entertainment Group" vertybiniais popieriais nesulaukė didesnio investuotojų dėmesio. Investuotojų primirštoje Rygos biržoje apyvarta vos perkopė 17 tūkst. latų. Kitaip nei matėme pastarąsias keletą prekybos sesijų, penktadienio prekybos sesijos metu aktyviausiai prekiauta „Rigas kugu buvetava" akcijomis.
Infliacija Lietuvoje dar labiau įsibėgėjo. Per kovo mėnesį kainos pakilo 1 proc., metinė infliacija paspartėjo iki 3,8 proc. Kainos praėjusį mėnesį šuoliavo dėl toliau kylančių maisto ir degalų kainų. Prisidėjo ir sezoninis drabužių brangimas - šių prekių kainos per mėnesį paaugo 4,9 proc. Tačiau šiuo metu didžiausią nerimą kelia jau minėtosios maisto ir kuro kainos -tai pasaulio rinkų sąlygoti pokyčiai ir jie yra gana didelė grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir daugelio šalių gyventojų perkamajai galiai.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina penktadienį „NYMEX" biržoje dar kartą šoktelėjo į viršų ir pakilo aukščiau 112 JAV dolerių už barelį. Didžiausią įtaką naftos kainos padidėjimui turėjo labai susilpnėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu, kuris įprastai turi teigiamą įtaką naftos kainai, pateiktai JAV doleriais. Be to, besitęsiantys protestai Sirijoje bei Jemene toliau verčia rinkos dalyvius nerimauti dėl politinės padėties Artimųjų Rytų regione. Nerimastingai investuotojai žvelgia ir į Nigerijoje didėjančius neramumus. „Barclays Capital" penktadienį savo pranešime investuotojams teigė, kad reiktų pamiršti mintis, kad Libijos naftos eksportas gali grįžti į buvusį lygmenį, nes apie trečdalis naftos gavybos infrastruktūros jau yra pažeista. Beje, kaip pavyzdys, pateikiamas Irako ir Kuveito konfliktas 1990 m., po kurio naftos gavyba Irake taip ir nebeatsistatė.