versija spausdinimui
(0)
Pagalbos suteikimas Portugalijai, gali būti euro zonos skolų krizės valdymo lūžio momentas, mano investicinės kompanijos PIMCO turto valdymo generalinis direktorius Mohamed A. El-Erian. Ar tai reiškia, jog euro zonos problemos nustos neigiamai veikti Europos akcijų rinkas?
Nors per pastaruosius vienerius metus net trys euro zonos šalys, t.y. Graikija, Airija bei Portugalija, kreipėsi pagalbos, tačiau Mohamed A. El-Erian mano, kad kita euro zonos skolų krizės fazė tęsis visiškai kitaip.
„Vietoj domino efekto, kuris taip pat paliestų ir šalis, kurios yra šiek tiek geresnėje padėtyje, labai tikėtina, jog Portugalijos prašymas priartins trijų Europos sąjungos šalių skolų restruktūrizavimą“ – prognozuoja investicinės kompanijos PIMCO turto valdymo generalinis direktorius.
Pasak Mohamed A. El-Erian, tai, jog dar didesniam šalių skaičiui nereiks prisijungti prie stabilizacinio mechanizmo rodo tai, kad pagerėjo sąlygos, kokioms esant bankai pritraukia finansavimą. Sėkmingai savo kapitalus pasididino tiek Vokietijos bankas Commerzbank, tiek Italijos Intesa.
„Jei ši tendencija tęsis, o aš tuo tikiu, Europos sąjunga, Europos Centrinis bankas bei Tarptautinis Valiutos Fondas mažiau dėmesio skirs likvidumui užtikrinti, o labiau susitelks ties mokumo problema. Ir tai gali įvykti netgi anksčiau nei 2013 metais“ – mano Mohamed A. El-Erian.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad strategija susijusi su pagalba vis naujoms šalims, neišvengiamai veda prie dar didesnių šalių valdžių skolų ir įsiskolinimų. O tai savo ruožtu, didina mokesčių naštą mokesčių mokėtojams, bei kenkia tvariam ekonomikos augimo pagrindui regione. Todėl jo nuomone, tokia politika ilgalaikiu laikotarpiu yra nepateisinama.
„Iš pirmo žvilgsnio, paramos suteikimas Portugalijai, gali atrodyti kaip atkartojimas to, kas buvo Graikijos ir Airijos atvejais, tačiau toks įspūdis yra klaidingas“ – atkreipia dėmesį Mohamed A. El-Erian.
Reziumuodamas investicinės kompanijos PIMCO turto valdymo generalinis direktorius daro išvadą, jog visi ženklai rodo, kad keičiasi kovos su krize arba antikrizinė politika, ypač jei bankų kapitalų atstatymo procesas pasirodys esantis tvarus. Tada politikai susitelks ties mokumu, o tai reiškia, kad bus poreikis restruktūrizuoti skolas tų šalių, kurioms jau yra suteikta tarptautinė finansinė pagalba.
Nors per pastaruosius vienerius metus net trys euro zonos šalys, t.y. Graikija, Airija bei Portugalija, kreipėsi pagalbos, tačiau Mohamed A. El-Erian mano, kad kita euro zonos skolų krizės fazė tęsis visiškai kitaip.
„Vietoj domino efekto, kuris taip pat paliestų ir šalis, kurios yra šiek tiek geresnėje padėtyje, labai tikėtina, jog Portugalijos prašymas priartins trijų Europos sąjungos šalių skolų restruktūrizavimą“ – prognozuoja investicinės kompanijos PIMCO turto valdymo generalinis direktorius.
Pasak Mohamed A. El-Erian, tai, jog dar didesniam šalių skaičiui nereiks prisijungti prie stabilizacinio mechanizmo rodo tai, kad pagerėjo sąlygos, kokioms esant bankai pritraukia finansavimą. Sėkmingai savo kapitalus pasididino tiek Vokietijos bankas Commerzbank, tiek Italijos Intesa.
„Jei ši tendencija tęsis, o aš tuo tikiu, Europos sąjunga, Europos Centrinis bankas bei Tarptautinis Valiutos Fondas mažiau dėmesio skirs likvidumui užtikrinti, o labiau susitelks ties mokumo problema. Ir tai gali įvykti netgi anksčiau nei 2013 metais“ – mano Mohamed A. El-Erian.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad strategija susijusi su pagalba vis naujoms šalims, neišvengiamai veda prie dar didesnių šalių valdžių skolų ir įsiskolinimų. O tai savo ruožtu, didina mokesčių naštą mokesčių mokėtojams, bei kenkia tvariam ekonomikos augimo pagrindui regione. Todėl jo nuomone, tokia politika ilgalaikiu laikotarpiu yra nepateisinama.
„Iš pirmo žvilgsnio, paramos suteikimas Portugalijai, gali atrodyti kaip atkartojimas to, kas buvo Graikijos ir Airijos atvejais, tačiau toks įspūdis yra klaidingas“ – atkreipia dėmesį Mohamed A. El-Erian.
Reziumuodamas investicinės kompanijos PIMCO turto valdymo generalinis direktorius daro išvadą, jog visi ženklai rodo, kad keičiasi kovos su krize arba antikrizinė politika, ypač jei bankų kapitalų atstatymo procesas pasirodys esantis tvarus. Tada politikai susitelks ties mokumu, o tai reiškia, kad bus poreikis restruktūrizuoti skolas tų šalių, kurioms jau yra suteikta tarptautinė finansinė pagalba.