versija spausdinimui
(2)
Pasak Londono think-tank Centro Politikos studijų ataskaitos (CPS), dabartinė Didžiosios Britanijos turima tikroji viešoji skola sudaro net 240 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės arba 3,617 trilijonus svarų.
Iš kur gi atsirado toks šokiruojantis skaičius? Think-tank Centro Politikos studijų analitikai atlikdami savo skaičiavimus įvertino ir socialinės apsaugos srities bei valstybinių įmonių ir krizės metu valstybės perimtų bankų turimus įsipareigojimus, kurie oficialiai nėra įtraukiami skaičiuojant šalių viešąsias skolas ir jas lyginant su šalių metinio bendrojo vidaus produkto verte.
Remiantis oficialiais duomenimis, Didžiosios Britanijos viešoji skola šių metų vasario mėnesio pabaigoje sudarė tik 875,8 mlrd. svarų, arba 58 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tačiau jeigu įskaičiuotume valdžios perimtų bankų turimus įsipareigojimus, arba skolas, tuomet Didžiosios Britanijos viešosios skolos rodiklis, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, šoktelėtų iki 149,1 procentų, arba net iki 2,25 trilijonų svarų.
„Šiuo metu visi sutelkę dėmesį į biudžeto deficito mažinimą, tuo tarpu valstybės skolos klausimas daugeliu atveju yra ignoruojamas. Mūsų atnaujinti skaičiavimai rodo, kad tikroji valdžios sektoriaus skola, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudaro šokiruojančius 240 procentų, t.y. toks didelis skaičius, kuris iš esmės yra nesuprantamas“ – pareiškė Centro Politikos studijų (CPS) analitikas Ryan Bourne.
„Visos išlaidos susijusius su priemonių naudojimu per 2008 metais kilusią krizę, jau dabar yra žinomos, tačiau tai rodo, jog Didžiosios Britanijos skolos lygis yra tokio masto, kad koalicija vykdydama biudžeto deficito mažinimą turi būti negailestinga“ – pridėjo jis.
Metodologiją, remiantis kuria Centro Politikos studijų analitikai atliko savo skaičiavimus, sukritikavo nepriklausoma Mokesčių studijų tyrimo centro institucija (IFS).
„Tai yra tiesa, kad oficialūs skaičiavimai neapima visų įsipareigojimų susijusių su ateities kartomis, tačiau šie įsipareigojimai bus padengti iš būsimų pajamų“ – atkreipė dėmesį Mokesčių studijų tyrimo centro institucijos (IFS) direktoriaus pavaduotojas Carl Emmerson.
Iš kur gi atsirado toks šokiruojantis skaičius? Think-tank Centro Politikos studijų analitikai atlikdami savo skaičiavimus įvertino ir socialinės apsaugos srities bei valstybinių įmonių ir krizės metu valstybės perimtų bankų turimus įsipareigojimus, kurie oficialiai nėra įtraukiami skaičiuojant šalių viešąsias skolas ir jas lyginant su šalių metinio bendrojo vidaus produkto verte.
Remiantis oficialiais duomenimis, Didžiosios Britanijos viešoji skola šių metų vasario mėnesio pabaigoje sudarė tik 875,8 mlrd. svarų, arba 58 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tačiau jeigu įskaičiuotume valdžios perimtų bankų turimus įsipareigojimus, arba skolas, tuomet Didžiosios Britanijos viešosios skolos rodiklis, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, šoktelėtų iki 149,1 procentų, arba net iki 2,25 trilijonų svarų.
„Šiuo metu visi sutelkę dėmesį į biudžeto deficito mažinimą, tuo tarpu valstybės skolos klausimas daugeliu atveju yra ignoruojamas. Mūsų atnaujinti skaičiavimai rodo, kad tikroji valdžios sektoriaus skola, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudaro šokiruojančius 240 procentų, t.y. toks didelis skaičius, kuris iš esmės yra nesuprantamas“ – pareiškė Centro Politikos studijų (CPS) analitikas Ryan Bourne.
„Visos išlaidos susijusius su priemonių naudojimu per 2008 metais kilusią krizę, jau dabar yra žinomos, tačiau tai rodo, jog Didžiosios Britanijos skolos lygis yra tokio masto, kad koalicija vykdydama biudžeto deficito mažinimą turi būti negailestinga“ – pridėjo jis.
Metodologiją, remiantis kuria Centro Politikos studijų analitikai atliko savo skaičiavimus, sukritikavo nepriklausoma Mokesčių studijų tyrimo centro institucija (IFS).
„Tai yra tiesa, kad oficialūs skaičiavimai neapima visų įsipareigojimų susijusių su ateities kartomis, tačiau šie įsipareigojimai bus padengti iš būsimų pajamų“ – atkreipė dėmesį Mokesčių studijų tyrimo centro institucijos (IFS) direktoriaus pavaduotojas Carl Emmerson.