versija spausdinimui
(0)
Tarptautinis Valiutos Fondas šiandien paragino Amerikos valdžią paruošti ir įgyvendinti patikimas priemones, kurios padėtų sumažinti šios šalies biudžeto deficitą, be to Baltieji Rūmai turėtų paruošti išsamų skolų mažinimo planą.
Jau rytoj Amerikos prezidentas Barakas Obama, siekdamas užglaistyti arčias diskusijas, turėtų pristatyti pasiūlymus, kaip bus mažinama šalies skola. Respublikonai pasisako už didesnius išlaidų mažinimus, na o mainais už tai sutinka padidinti šalies skolinimosi limitą.
Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai atkreipia dėmesį, kad daugelis išsivysčiusių šalių ėmėsi veiksmų siekdamos sumažinti savo biudžetų deficitus, tačiau dvi didžiausios pasaulio ekonomikos, t.y. Amerika ir Japonija, atidėliojo planus susijusius su biudžeto deficito ir skolų mažinimu.
Minimo fondo atstovai pabrėžia, kad Japonijos valdžia turėtų kuo greičiau, kai tik taps aiškios po žemės drebėjimo padarytos žalos atstatymo išlaidos, išdėstyti vidutinės trukmės fiskalinius planus. Tuo tarpu Japonijos valdžia pranešė, kad per praėjusį mėnesi kilęs žemės drebėjimas ir po to užklupęs cunamis, padarė žymiai didesnės ekonominės žalos, nei anksčiau buvo manyta.
„Šalys, kurios šiais metais vilkins būtinus koregavimus ir reformas, siekdamos vidutinės trukmės tikslų, susidurs su dar didesnėmis problemomis“ – perspėjama Tarptautinio Valiutos Fondo pristatytoje ataskaitoje.
Praėjusį penktadienį Amerikos valdžios atstovai galiausiai susitarė dėl 38 mlrd. dolerių vertės išlaidų mažinimo ir tokiu būdu išvengė valstybinių institucijų neveikimo. Amerikos skola jau netrukus pasieks 14.3 trilijonų dolerių vertės limitą, todėl vis labiau didėja spaudimas mažinti skolą, nes vis labiau auga galima įsipareigojimų neįvykdymo rizika.
Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai mano, kad norint sugrąžinti Amerikos biudžetą į tinkamą kryptį, jau ateinančiais metais šiai šaliai reikės atlikti labai rimtus pertvarkymus.
Šių metų pradžioje minimo fondo atstovai paragino tiek Amerikos, tiek Japonijos valdžias, priimti patikimus biudžetų deficitų mažinimo planus, pabrėždami, kad rinkos dalyviai jau greit gali prarasti kantrybę, bei nepirkti šių šalių valstybines obligacijas ir imti pardavinėti dabar turimas.
2007-2009 metais kilusi pasaulinė finansų krizė lėmė, kad gerokai šoktelėjo daugelio šalių, o ypač išsivysčiusių šalių, skolos, nes šalių valdžios stengėsi kuo greičiau, po staigaus ir didelio kritimo, atgaivinti savo ekonomikas bei ėmė gelbėti bankus.
„Rinkos dalyvių susirūpinimas dėl Amerikos tvarumo kol kas išlieka mažas, tačiau tolesnis delsimas gali būti finansiškai brangus, nes didėjantis deficitas ir skolos, tuo pačiu didina ir obligacijų pajamingumą“ – savo atskaitoje perspėja Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai.
Skolintojai reiškia susirūpinimą, kad artėjantys rinkimai Amerikoje, Japonijoje bei Prancūzijoje, gali apsunkinti politikų pastangas, reikalingas siekiant sumažinti šių šalių skolų lygius.
Minimo fondo atstovai atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusiose šalyse didžiausia mokesčių našta bus susijusi su išlaidomis pensijoms ir sveikatos priežiūrai.
Remiantis naujausiomis Tarptautinio Valiutos Fondo ekspertų prognozėmis, per ateinančius du dešimtmečius išsivysčiusiose šalyse išlaidos sveikatos apsaugai, lyginant su BVP, kasmet padidės vidutiniškai trim procentais. Amerikoje šis augimas turėtų vidutiniškai sudaryti penkis procentus, na o Europoje – du procentus.
Besivystančiose šalyse, kur anot Tarptautinio Valiutos Fondo atstovų, šių šalių ekonomikoms didžiausios grėsmės kyla dėl didesnių naftos kainų ir infliacijos, jų biudžetų deficitai gali sumažėti dar šiais metais. Tačiau perspėjama, kad didesnės maisto ir degalų kainos gali sulėtinti išlaidų mažinimo tempą.
Tuo tarpu naftos eksportuotojai esant dabartinėms aukštoms naftos kainoms, turėtų kur kas sparčiau mažinti savo biudžetų deficitus. Tačiau kai kuriuose Artimųjų ir Vidurio Rytų šalyse, siekiant užkirsti kelią socialiniams neramumams ir protestams, kurie gali kilti dėl didelių maisto ir degalų kainų, yra labai tikėtina, jog bus padidintos biudžeto išlaidos įvairioms socialinėms reikmėms ir subsidijoms, o tai tuo pačiu, anot Tarptautinio Valiutos Fondo atstovų, padidins šių šalių biudžetų deficitus.
Jau rytoj Amerikos prezidentas Barakas Obama, siekdamas užglaistyti arčias diskusijas, turėtų pristatyti pasiūlymus, kaip bus mažinama šalies skola. Respublikonai pasisako už didesnius išlaidų mažinimus, na o mainais už tai sutinka padidinti šalies skolinimosi limitą.
Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai atkreipia dėmesį, kad daugelis išsivysčiusių šalių ėmėsi veiksmų siekdamos sumažinti savo biudžetų deficitus, tačiau dvi didžiausios pasaulio ekonomikos, t.y. Amerika ir Japonija, atidėliojo planus susijusius su biudžeto deficito ir skolų mažinimu.
Minimo fondo atstovai pabrėžia, kad Japonijos valdžia turėtų kuo greičiau, kai tik taps aiškios po žemės drebėjimo padarytos žalos atstatymo išlaidos, išdėstyti vidutinės trukmės fiskalinius planus. Tuo tarpu Japonijos valdžia pranešė, kad per praėjusį mėnesi kilęs žemės drebėjimas ir po to užklupęs cunamis, padarė žymiai didesnės ekonominės žalos, nei anksčiau buvo manyta.
„Šalys, kurios šiais metais vilkins būtinus koregavimus ir reformas, siekdamos vidutinės trukmės tikslų, susidurs su dar didesnėmis problemomis“ – perspėjama Tarptautinio Valiutos Fondo pristatytoje ataskaitoje.
Praėjusį penktadienį Amerikos valdžios atstovai galiausiai susitarė dėl 38 mlrd. dolerių vertės išlaidų mažinimo ir tokiu būdu išvengė valstybinių institucijų neveikimo. Amerikos skola jau netrukus pasieks 14.3 trilijonų dolerių vertės limitą, todėl vis labiau didėja spaudimas mažinti skolą, nes vis labiau auga galima įsipareigojimų neįvykdymo rizika.
Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai mano, kad norint sugrąžinti Amerikos biudžetą į tinkamą kryptį, jau ateinančiais metais šiai šaliai reikės atlikti labai rimtus pertvarkymus.
Šių metų pradžioje minimo fondo atstovai paragino tiek Amerikos, tiek Japonijos valdžias, priimti patikimus biudžetų deficitų mažinimo planus, pabrėždami, kad rinkos dalyviai jau greit gali prarasti kantrybę, bei nepirkti šių šalių valstybines obligacijas ir imti pardavinėti dabar turimas.
2007-2009 metais kilusi pasaulinė finansų krizė lėmė, kad gerokai šoktelėjo daugelio šalių, o ypač išsivysčiusių šalių, skolos, nes šalių valdžios stengėsi kuo greičiau, po staigaus ir didelio kritimo, atgaivinti savo ekonomikas bei ėmė gelbėti bankus.
„Rinkos dalyvių susirūpinimas dėl Amerikos tvarumo kol kas išlieka mažas, tačiau tolesnis delsimas gali būti finansiškai brangus, nes didėjantis deficitas ir skolos, tuo pačiu didina ir obligacijų pajamingumą“ – savo atskaitoje perspėja Tarptautinio Valiutos Fondo atstovai.
Skolintojai reiškia susirūpinimą, kad artėjantys rinkimai Amerikoje, Japonijoje bei Prancūzijoje, gali apsunkinti politikų pastangas, reikalingas siekiant sumažinti šių šalių skolų lygius.
Minimo fondo atstovai atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusiose šalyse didžiausia mokesčių našta bus susijusi su išlaidomis pensijoms ir sveikatos priežiūrai.
Remiantis naujausiomis Tarptautinio Valiutos Fondo ekspertų prognozėmis, per ateinančius du dešimtmečius išsivysčiusiose šalyse išlaidos sveikatos apsaugai, lyginant su BVP, kasmet padidės vidutiniškai trim procentais. Amerikoje šis augimas turėtų vidutiniškai sudaryti penkis procentus, na o Europoje – du procentus.
Besivystančiose šalyse, kur anot Tarptautinio Valiutos Fondo atstovų, šių šalių ekonomikoms didžiausios grėsmės kyla dėl didesnių naftos kainų ir infliacijos, jų biudžetų deficitai gali sumažėti dar šiais metais. Tačiau perspėjama, kad didesnės maisto ir degalų kainos gali sulėtinti išlaidų mažinimo tempą.
Tuo tarpu naftos eksportuotojai esant dabartinėms aukštoms naftos kainoms, turėtų kur kas sparčiau mažinti savo biudžetų deficitus. Tačiau kai kuriuose Artimųjų ir Vidurio Rytų šalyse, siekiant užkirsti kelią socialiniams neramumams ir protestams, kurie gali kilti dėl didelių maisto ir degalų kainų, yra labai tikėtina, jog bus padidintos biudžeto išlaidos įvairioms socialinėms reikmėms ir subsidijoms, o tai tuo pačiu, anot Tarptautinio Valiutos Fondo atstovų, padidins šių šalių biudžetų deficitus.