versija spausdinimui
(0)
Šiandien paskelbus Eurostat duomenis paaiškėjo, kad padėtis Graikijoje yra prastesnė nei manyta. Tad nenuostabu, jog esant tokiai situacijai pasirodė įvairūs komentarai, kaip pavyzdžiui Angel Merkel patarėjo ekonomikos klausimais Lars Feld.
„Graikija turi restruktūrizuoti savo skolas ir turėtų vengti šio klausimo atidėliojimo“ – pareiškė Lars Feld.
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad praėjusių metų Graikijos biudžeto deficitas, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudarė net 10,5 procentus, na o viešoji skola sudarė net 142,8 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Anksčiau prognozuota, kad praėjusių metų Graikijos biudžeto deficitas sudarys tik 9,6 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės, na o Europos komisija prognozavo, kad Graikijos viešoji skola, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudarys 140,2 procentus.
Graikija šiuo metu turi didžiausią viešą skolą tarp visų euro zonos šalių. Praėjusių metų gegužę Graikija, siekdama išvengti nemokumo, tapo pirmoji euro zonos šalis, kuri Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo paprašė jai suteikti paskolą lengvatinėmis sąlygomis.
Praėjusiais metais šešiolikos euro zonos šalių, įskaitant ir Estija, kuri šiais metais tapo euro zonos šalimi, vidutinis biudžeto deficitas, lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, sudarė šešis procentus. Didžiausiu biudžeto deficitu, kuris lyginant su bendruoju vidaus produktu, sudarė net 32,4 procentus, praėjusiais metais pasižymėjo Airija. Tokį didelį šios šalies biudžeto deficitą lėmė tai, kad ši šalis buvo priversta gelbėti nuo bankrotų šalyje veikiančius bankus.
Tuo tarpu Estija, kuri kaip minėta šiais metais tapo euro zonos nare, praėjusius metus baigė užfiksuodama biudžeto perteklių, kuris lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudarė 0,1 procentą.
„Graikija turi restruktūrizuoti savo skolas ir turėtų vengti šio klausimo atidėliojimo“ – pareiškė Lars Feld.
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad praėjusių metų Graikijos biudžeto deficitas, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudarė net 10,5 procentus, na o viešoji skola sudarė net 142,8 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Anksčiau prognozuota, kad praėjusių metų Graikijos biudžeto deficitas sudarys tik 9,6 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės, na o Europos komisija prognozavo, kad Graikijos viešoji skola, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudarys 140,2 procentus.
Graikija šiuo metu turi didžiausią viešą skolą tarp visų euro zonos šalių. Praėjusių metų gegužę Graikija, siekdama išvengti nemokumo, tapo pirmoji euro zonos šalis, kuri Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo paprašė jai suteikti paskolą lengvatinėmis sąlygomis.
Praėjusiais metais šešiolikos euro zonos šalių, įskaitant ir Estija, kuri šiais metais tapo euro zonos šalimi, vidutinis biudžeto deficitas, lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, sudarė šešis procentus. Didžiausiu biudžeto deficitu, kuris lyginant su bendruoju vidaus produktu, sudarė net 32,4 procentus, praėjusiais metais pasižymėjo Airija. Tokį didelį šios šalies biudžeto deficitą lėmė tai, kad ši šalis buvo priversta gelbėti nuo bankrotų šalyje veikiančius bankus.
Tuo tarpu Estija, kuri kaip minėta šiais metais tapo euro zonos nare, praėjusius metus baigė užfiksuodama biudžeto perteklių, kuris lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudarė 0,1 procentą.