Šiandien Europos Centrinis bankas kaip ir buvo tikimąsi rinkoje, nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri ir toliau sudaro 1.25 procentus. Priminsime, kad per balandžio mėnesį įvykusį Europos Centrinio banko atstovų susitikimą, buvo priimtas sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą 0,25 procentais.
Balandžio mėnesį bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo padidinti pirmą kart po maždaug dviejų metų pertraukos, na o iki tol ji buvo rekordinėse žemumose ir sudarė vos vieną procentą. Anglijos Centrinis bankas šiandien taip pat, kaip ir buvo laukiama, paliko nepakeista bazinę palūkanų normą, kuri ir toliau sudaro 0.5 procentus, nors šalyje infliacija vis labiau didėja.
Valiutų rinkoje į šį Europos Centrinio banko sprendimą euras faktiškai nesureagavo, tačiau vėliau po kiek laiko ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios euras dolerio atžvilgiu, dėl euro zonoje anksčiau pradėtos griežtinti pinigų politikos bei laukiamo tolesnio bazinės palūkanų normos didėjimo euro zonoje, jau spėjo pakilti net apie vienuolika procentų, kai praėjusiais metais krito virš šešių procentų.
Nors šįkart bazinė palūkanų norma euro zonoje nebuvo padidinta, tačiau analitikai tikisi, jog ji bus padidinta jau per artimiausią Europos Centrinio banko atstovų susitikimą, kuris įvyks vasarą, t.y. birželio mėnesį.
Kadangi infliacija euro zonoje vis labiau spartėja, kovo mėnesį ji ūgtelėjo iki 2,8 procentų, ir buvo didžiausia per pastaruosius du su puse metų, na o Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė infliacijos riba sudaro du procentus, tai rinkos dalyviai net neabejoja, kad šiais metais bazinė palūkanų norma euro zonoje dar bus padidinta, ir galbūt net keletą kartų.
Per 1999 – 2005 metų laikotarpį, kuomet Europoje buvo griežtinama pinigų politika, po pirmo bazinės palūkanų normos pakėlimo, prireikė net trijų mėnesių, kad bazinė palūkanų norma Europoje antrą kartą buvo padidinta.
Balandžio mėnesį bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo padidinti pirmą kart po maždaug dviejų metų pertraukos, na o iki tol ji buvo rekordinėse žemumose ir sudarė vos vieną procentą. Anglijos Centrinis bankas šiandien taip pat, kaip ir buvo laukiama, paliko nepakeista bazinę palūkanų normą, kuri ir toliau sudaro 0.5 procentus, nors šalyje infliacija vis labiau didėja.
Valiutų rinkoje į šį Europos Centrinio banko sprendimą euras faktiškai nesureagavo, tačiau vėliau po kiek laiko ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios euras dolerio atžvilgiu, dėl euro zonoje anksčiau pradėtos griežtinti pinigų politikos bei laukiamo tolesnio bazinės palūkanų normos didėjimo euro zonoje, jau spėjo pakilti net apie vienuolika procentų, kai praėjusiais metais krito virš šešių procentų.
Nors šįkart bazinė palūkanų norma euro zonoje nebuvo padidinta, tačiau analitikai tikisi, jog ji bus padidinta jau per artimiausią Europos Centrinio banko atstovų susitikimą, kuris įvyks vasarą, t.y. birželio mėnesį.
Kadangi infliacija euro zonoje vis labiau spartėja, kovo mėnesį ji ūgtelėjo iki 2,8 procentų, ir buvo didžiausia per pastaruosius du su puse metų, na o Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė infliacijos riba sudaro du procentus, tai rinkos dalyviai net neabejoja, kad šiais metais bazinė palūkanų norma euro zonoje dar bus padidinta, ir galbūt net keletą kartų.
Per 1999 – 2005 metų laikotarpį, kuomet Europoje buvo griežtinama pinigų politika, po pirmo bazinės palūkanų normos pakėlimo, prireikė net trijų mėnesių, kad bazinė palūkanų norma Europoje antrą kartą buvo padidinta.