versija spausdinimui
(1)
Britų finansų ministras George Osborne sekmadienį pareiškė, kad šiuo metu su finansų ir biudžeto krize kovojančiai Graikijai, iš euro zonos šalių gali būti reikalinga didesnė finansinė pagalba. Jis taip pat pridėjo, kad Londonas neketina dalyvauti kitame pagalbos plane.
„Mes tikrai nenorime būti bet kokio Graikijos finansavimo plano dalimi, t.y. antro finansinės paskolos plano dalyviais“ – pabrėžė britų finansų ministras.
„Yra keletas sudėtingų klausimų, kuriuos Graikija turi išspręsti, nes prielaidos, kuomet praėjusiais metais euro grupė paruošė pagalbos planą, buvo tokios, jog Graikija jau kitais metais galės sugrįžti į rinką bei imti ir vėl pati savarankiškai skolintis rinkoje“ – priminė George Osborne.
Penktadienį vakare euro zonos šalių finansų ministrai atmetė Graikijos skolų restruktūrizavimo galimybę. Prieš tai keletą dienų rinkoje buvo spekuliuojama, Graikijai vis dėl to bus reikalinga jos skolų restruktūrizacija. Ši šalis praėjusiais metais iš euro zonos šalių bei Tarptautinio Valiutos Fondo gavusi net beveik 160 mlrd. dolerių vertės lengvatinę finansinę paskolą, tokiu būdu išsigelbėjo nuo potencialaus nemokumo, arba bankroto.
Nors Graikija ir gavo lengvatinę paskolą, ši šalis nesugebėjo pataisyti nusilpusios savo ekonomikos padėties, bei sumažinti savo biudžeto deficito, kas buvo reikalauta, kuomet šiai šaliai buvo išduodama lengvatinė paskola.
Vokietijos leidinys Spiegel penktadienį paskelbė, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, na o po to priimti sprendimus dėl savo skolų pertvarkymo, t.y. restruktūrizacijos. Tačiau Graikijos valdžios atstovai tą pačią dieną paneigė šią informaciją.
Graikijos premjeras Jeorjos Papandreu gandus apie jo šalies pasitraukimą iš euro zonos apibūdino kaip „beveik nusikalstamus“.
„Niekad nebuvo diskutuojama apie tokį scenarijų, netgi neoficialiai“ – pabrėžė Graikijos premjeras, tuo pačiu pridėdamas, kad kovojanti su krize jo šalis turi būti palikta ramybėje, jog ji galėtų iki galo įgyvendinti savo viešųjų finansų pertvarkos procesą.
Tuo tarpu finansų analitikai mano, kad euro zonos atstovai turi paruošti avarinį arba atsarginį planą, jeigu pagalbos paketai ir paskolos, kurios buvo skirtos silpnesnėms euro zonos šalims, gelbėjant jas nuo bankrotų, nesugebės užskirsti kelią tolimesniam skolų krizės plėtimuisi euro zonoje.
Be to pabrėžiama, kad bet koks bandymas pasitraukti iš euro zonos gali sukelti naują rimtą finansų krizę, nes investuotojai iškart imtų pardavinėti savo turimus aktyvus, prieš tai kai jie bus išreikšti vietine valiuta ir nuvertinti. Pažymima ir tai, kad ta šalis, kuri pasitrauktų iš euro zonos, savo atžvilgiu iš kitų euro zonos šalių susilauktų atsakomųjų priemonių.
Būtent šie gandai, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos ir restruktūrizuoti savo skolas, ir lėmė penktadienį matytą pastebimą euro kurso kritimą dolerio ir kai kurių kitų valiutų atžvilgiu.
„Mes tikrai nenorime būti bet kokio Graikijos finansavimo plano dalimi, t.y. antro finansinės paskolos plano dalyviais“ – pabrėžė britų finansų ministras.
„Yra keletas sudėtingų klausimų, kuriuos Graikija turi išspręsti, nes prielaidos, kuomet praėjusiais metais euro grupė paruošė pagalbos planą, buvo tokios, jog Graikija jau kitais metais galės sugrįžti į rinką bei imti ir vėl pati savarankiškai skolintis rinkoje“ – priminė George Osborne.
Penktadienį vakare euro zonos šalių finansų ministrai atmetė Graikijos skolų restruktūrizavimo galimybę. Prieš tai keletą dienų rinkoje buvo spekuliuojama, Graikijai vis dėl to bus reikalinga jos skolų restruktūrizacija. Ši šalis praėjusiais metais iš euro zonos šalių bei Tarptautinio Valiutos Fondo gavusi net beveik 160 mlrd. dolerių vertės lengvatinę finansinę paskolą, tokiu būdu išsigelbėjo nuo potencialaus nemokumo, arba bankroto.
Nors Graikija ir gavo lengvatinę paskolą, ši šalis nesugebėjo pataisyti nusilpusios savo ekonomikos padėties, bei sumažinti savo biudžeto deficito, kas buvo reikalauta, kuomet šiai šaliai buvo išduodama lengvatinė paskola.
Vokietijos leidinys Spiegel penktadienį paskelbė, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, na o po to priimti sprendimus dėl savo skolų pertvarkymo, t.y. restruktūrizacijos. Tačiau Graikijos valdžios atstovai tą pačią dieną paneigė šią informaciją.
Graikijos premjeras Jeorjos Papandreu gandus apie jo šalies pasitraukimą iš euro zonos apibūdino kaip „beveik nusikalstamus“.
„Niekad nebuvo diskutuojama apie tokį scenarijų, netgi neoficialiai“ – pabrėžė Graikijos premjeras, tuo pačiu pridėdamas, kad kovojanti su krize jo šalis turi būti palikta ramybėje, jog ji galėtų iki galo įgyvendinti savo viešųjų finansų pertvarkos procesą.
Tuo tarpu finansų analitikai mano, kad euro zonos atstovai turi paruošti avarinį arba atsarginį planą, jeigu pagalbos paketai ir paskolos, kurios buvo skirtos silpnesnėms euro zonos šalims, gelbėjant jas nuo bankrotų, nesugebės užskirsti kelią tolimesniam skolų krizės plėtimuisi euro zonoje.
Be to pabrėžiama, kad bet koks bandymas pasitraukti iš euro zonos gali sukelti naują rimtą finansų krizę, nes investuotojai iškart imtų pardavinėti savo turimus aktyvus, prieš tai kai jie bus išreikšti vietine valiuta ir nuvertinti. Pažymima ir tai, kad ta šalis, kuri pasitrauktų iš euro zonos, savo atžvilgiu iš kitų euro zonos šalių susilauktų atsakomųjų priemonių.
Būtent šie gandai, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos ir restruktūrizuoti savo skolas, ir lėmė penktadienį matytą pastebimą euro kurso kritimą dolerio ir kai kurių kitų valiutų atžvilgiu.
