versija spausdinimui
(0)
Lenkijoje šiandien šalies Pinigų politikos taryba visiškai nelauktai padidino bazinę palūkanų norma, kuri buvo kilstelta 0,25 procentais iki 4,25 procentų. Tai jau trečias kartais šiais metais, kai Lenkijoje siekiant sumažinti infliacija, yra keliama bazinė palūkanų norma. Po šio sprendimo pastebimai ėmė stiprėti zlotas.
Analitikai tuo tarpu prognozavo, kad bazinė palūkanų norma, po to kai ji buvo padidinta balandį, šiandien po Lenkijos Pinigų politikos tarybos posėdžio išliks nepakeista. Ekonomistai iškart suskubo teigi, kad po šio sprendimo yra labai tikėtina, kad pinigų politika Lenkijoje, siekiant kovoti su infliacija, šiais metais gali būti sugriežtinta labiau nei anksčiau buvo laukta.
„Lenkijos Pinigų politikos taryba akivaizdžiai norėjo nustebinti rinkos dalyvius bei tuo pačiu sustiprinti efektą neseniai pasiekto susitarimo su Nacionaliniu šalies banku ir finansų ministeriją, dėl iš Europos sąjungos gaunamų pinigų keitimo“ – pareiškė Bank Zachodni WBK banko pagrindinis ekonomistas Maciej Reluga, kuris tuo pačiu pridėjo, kad jo nuomone, bazinės palūkanų normos didinimu siekiama sustiprinti zlotą, nes tokiu būdu šalies Pinigų politikos taryba nori užkirsti kelią tolimesniam infliacijos, kuri kovo mėnesį jau sudarė 4,3 procentus, didėjimui šalyje.
„Tai netikėta. Tokiu būdu šalies Pinigų politikos taryba reaguoja į išaugusią infliaciją ir nuogąstavimus, kad pakilusios kainos gali sukelti ir antrąjį, t.y. algų didėjimo efektą. Bazinės palūkanų normos padidinimas gali sustiprinti zlotą, be to gali padidėti obligacijų pelningumas“ – pareiškė Bank Millennium ekonomistė Urszula Krynska.
„Šis sprendimas nustebino, tačiau jis yra susijęs su siekiu sustiprinti zlotą. Šį sprendimą mes taip pat traktuojame kaip Pinigų politikos tarybos patikimumo sumažėjimą, nes šios tarybos atstovai prieš tai signalizavo, kad bazinės palūkanų normos padidinimo gali nebūti. Tad po šio sprendimo padidėjo rizika susijusi su Pinigų politikos tarybos nenuspėjamumu“ – mano BRE Bank pagrindinis analitikas Ernest Pytlarczyk.
Bank BPH banko pagrindinė ekonomistė Maja Goettig pabrėžia, kad tokį šiandienį Lenkijos Pinigų politikos sprendimą galėjo lemti ir tai, kad kovą infliacija šalyje buvo didesnė nei laukta, be to ši taryba jau matyt yra susipažinusi ir su balandžio mėnesio preliminariais infliacijos duomenimis.
„Taryba tikriausiai įvertino tai, kad nors infliacijos augimą šalyje lemia išoriniai veiksniai, siekiant užkirsti kelia tolimesniam infliacijos didėjimui, į juos turi būti atsižvelgta. Ko gero, Pinigų politikos tarybą priimti tokį sprendimą paskatino paskutiniu metu paskelbti duomenys susiję su realia šalies ekonomika, kurie rodo, kad Lenkijos bendrojo vidaus produkto augimo tempas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo aukštas ir panašus į užfiksuotą praėjusių metų paskutinį ketvirtį, ir šis augimas gali sudaryti 4,5 procentus“ – mano ji.
Kaip minėta, po šio netikėto bazinės palūkanų normos padidinimo Lenkijoje, pastebimai ūgtelėjo zloto vertė. Euras šiuo metu zloto atžvilgiu pinga 0.74 procentais iki 3.9012 zlotų už eurą vertės, doleris krenta zloto atžvilgiu 0.35 procentais iki 2.7273 zlotų už vieną dolerį vertės. Šveicarijos frankas šiandien zloto atžvilgiu krenta 0.47 procentais iki 3.0889 zlotų už vieną franką.
Per pastaruosius vienerius metus euras zloto atžvilgiu atpigo 2.59 procentais, doleris – net 13.22 procentais, na o frankas pakilo beveik devyniais procentais.
Analitikai tuo tarpu prognozavo, kad bazinė palūkanų norma, po to kai ji buvo padidinta balandį, šiandien po Lenkijos Pinigų politikos tarybos posėdžio išliks nepakeista. Ekonomistai iškart suskubo teigi, kad po šio sprendimo yra labai tikėtina, kad pinigų politika Lenkijoje, siekiant kovoti su infliacija, šiais metais gali būti sugriežtinta labiau nei anksčiau buvo laukta.
„Tai netikėta. Tokiu būdu šalies Pinigų politikos taryba reaguoja į išaugusią infliaciją ir nuogąstavimus, kad pakilusios kainos gali sukelti ir antrąjį, t.y. algų didėjimo efektą. Bazinės palūkanų normos padidinimas gali sustiprinti zlotą, be to gali padidėti obligacijų pelningumas“ – pareiškė Bank Millennium ekonomistė Urszula Krynska.
Bank BPH banko pagrindinė ekonomistė Maja Goettig pabrėžia, kad tokį šiandienį Lenkijos Pinigų politikos sprendimą galėjo lemti ir tai, kad kovą infliacija šalyje buvo didesnė nei laukta, be to ši taryba jau matyt yra susipažinusi ir su balandžio mėnesio preliminariais infliacijos duomenimis.
Kaip minėta, po šio netikėto bazinės palūkanų normos padidinimo Lenkijoje, pastebimai ūgtelėjo zloto vertė. Euras šiuo metu zloto atžvilgiu pinga 0.74 procentais iki 3.9012 zlotų už eurą vertės, doleris krenta zloto atžvilgiu 0.35 procentais iki 2.7273 zlotų už vieną dolerį vertės. Šveicarijos frankas šiandien zloto atžvilgiu krenta 0.47 procentais iki 3.0889 zlotų už vieną franką.
Per pastaruosius vienerius metus euras zloto atžvilgiu atpigo 2.59 procentais, doleris – net 13.22 procentais, na o frankas pakilo beveik devyniais procentais.