versija spausdinimui
(1)
Estijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo net 8 proc. metiniu tempu, pralenkdama visas ekonomistų prognozes. Ekonomistai prognozavo BVP augimo tempo sulėtėjimą nuo 6,7 proc. 2010 m. IV ketv., iki 6,1 proc. 2011 m. I ketv., tačiau Estijos ekonomikos atsigavimas ir toliau viršijo bet kokius lūkesčius ir nerodė sulėtėjimo.
Pasak Estijos statistikų, ekonomikos plėtrai ir toliau didžiausią įtaką darė stipri pramonė, kuriai gelbėjo tebeaugantis eksportas. Paties eksporto poveikis ekonomikos plėtrai pastarąjį ketvirtį tapo kiek nuosaikesnis, tačiau jo plėtra išliko įspūdinga – per I ketv. jis išaugo dar 53 proc. Nepaisant akivaizdžios ūkio plėtros, praėjusį ketvirtį būta šakų, kurių sukuriama pridėtinė vertė mažėjo – tai žemės ūkio, finansinio tarpininkavimo ir dujų bei vandens tiekimo veiklos, kurioms nepalankios buvo arba išaugusios žaliavų kainos arba sumenkęs elektros eksportas. Finansiniam tarpininkavimui koją pakišo draudimo veikla.
Jau paskelbti visų trijų Baltijos šalių ekonomikos I ketv. įverčiai byloja apie kiek skirtingą padėtį. Lietuvos ir Estijos ūkio augimas toliau lenkia lūkesčius, o Latvija atrodo vis niekaip neįgauna pagreičio. Priminsime, kad Latvijos BVP I ketv. augo 3,4 proc. metiniu tempu, Lietuvos – 6,7 proc. Spartų ekonomikos augimą galima paaiškinti ir menka palyginamąja baze prieš metus – 2010 m. I kev. dar smuko visos trys Baltijos ekonomikos, tačiau Latvijos pavyzdys byloja, kad vien tik šio veiksnio nepakanka. Prie Estijos ekonomikos sėkmės prisidėjo ir tai, kad šalis ekonominės krizės metu sugebėjo išvengti rimtesnių viešųjų finansų problemų, kurios jai leido tapti euro zonos nare. Tuo tarpu būklė Lietuvoje ir Latvijoje 2009 metais vertė šalis svyruoti ties lito devalvacijos riba.
Šiemet visos trys Baltijos ekonomikos susiduria su atgyjančia infliacijos grėsme. Nors nedarbo lygis tebėra nemenkas, tačiau vartojimas ir kreditavimas pamažu bunda. O tai reiškia ir daugiau prielaidų kainoms didėti. Labai nepalankios aplinkybės kurį laiką tvyrojo žaliavų rinkoje – kuro ir maisto kainos lėmė gyventojų būklei neadekvatų vartotojų kainų augimą. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkose matėme bliūkštant šį burbulą. Jei žaliavų kainos sugebės išsilaikyti nuosaikesniame lygyje, tai turės palankios įtakos ne tik Lietuvos ar Baltijos šalių, bet ir daugelio pasaulio ekonomikų veikėjams.
Geri I ketv. ekonomikos duomenys veikiausiai sudarys prielaidas padidinti Lietuvos ir Estijos ekonomikos prognozes, kurios, „Finastos“ vertinimu, kol kas siekė po 4,0 proc. 2011 metams. Tačiau tai priklausys kokių žinių toliau sulauksime iš kitų ekonominių rodiklių ateityje. Latvijos ekonomika 2011 metais gali augti 3,0 proc.
Išvada: Estijos BVP 2011 m. I ketv. augo įspūdingu 8 proc. tempu, toli užnugaryje palikdamas visų rinkos dalyvių prognozes. Labiausiai ekonomikos augimui pagelbėjo ir toliau auganti pramonė, kuriai savo ruožtu įtaką darė eksporto plėtra. Iš visų trijų savo BVP augimą I ketv. paskelbusių Baltijos šalių, kol kas plėtra sunkiausiai įsibėgėja Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje ekonomikos augimo prognozės šiemet dar gali būti didinamos, jei ateityje kiti ekonominiai rodikliai bylos ūkio plėtros naudai.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Pasak Estijos statistikų, ekonomikos plėtrai ir toliau didžiausią įtaką darė stipri pramonė, kuriai gelbėjo tebeaugantis eksportas. Paties eksporto poveikis ekonomikos plėtrai pastarąjį ketvirtį tapo kiek nuosaikesnis, tačiau jo plėtra išliko įspūdinga – per I ketv. jis išaugo dar 53 proc. Nepaisant akivaizdžios ūkio plėtros, praėjusį ketvirtį būta šakų, kurių sukuriama pridėtinė vertė mažėjo – tai žemės ūkio, finansinio tarpininkavimo ir dujų bei vandens tiekimo veiklos, kurioms nepalankios buvo arba išaugusios žaliavų kainos arba sumenkęs elektros eksportas. Finansiniam tarpininkavimui koją pakišo draudimo veikla.
Jau paskelbti visų trijų Baltijos šalių ekonomikos I ketv. įverčiai byloja apie kiek skirtingą padėtį. Lietuvos ir Estijos ūkio augimas toliau lenkia lūkesčius, o Latvija atrodo vis niekaip neįgauna pagreičio. Priminsime, kad Latvijos BVP I ketv. augo 3,4 proc. metiniu tempu, Lietuvos – 6,7 proc. Spartų ekonomikos augimą galima paaiškinti ir menka palyginamąja baze prieš metus – 2010 m. I kev. dar smuko visos trys Baltijos ekonomikos, tačiau Latvijos pavyzdys byloja, kad vien tik šio veiksnio nepakanka. Prie Estijos ekonomikos sėkmės prisidėjo ir tai, kad šalis ekonominės krizės metu sugebėjo išvengti rimtesnių viešųjų finansų problemų, kurios jai leido tapti euro zonos nare. Tuo tarpu būklė Lietuvoje ir Latvijoje 2009 metais vertė šalis svyruoti ties lito devalvacijos riba.
Šiemet visos trys Baltijos ekonomikos susiduria su atgyjančia infliacijos grėsme. Nors nedarbo lygis tebėra nemenkas, tačiau vartojimas ir kreditavimas pamažu bunda. O tai reiškia ir daugiau prielaidų kainoms didėti. Labai nepalankios aplinkybės kurį laiką tvyrojo žaliavų rinkoje – kuro ir maisto kainos lėmė gyventojų būklei neadekvatų vartotojų kainų augimą. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkose matėme bliūkštant šį burbulą. Jei žaliavų kainos sugebės išsilaikyti nuosaikesniame lygyje, tai turės palankios įtakos ne tik Lietuvos ar Baltijos šalių, bet ir daugelio pasaulio ekonomikų veikėjams.
Geri I ketv. ekonomikos duomenys veikiausiai sudarys prielaidas padidinti Lietuvos ir Estijos ekonomikos prognozes, kurios, „Finastos“ vertinimu, kol kas siekė po 4,0 proc. 2011 metams. Tačiau tai priklausys kokių žinių toliau sulauksime iš kitų ekonominių rodiklių ateityje. Latvijos ekonomika 2011 metais gali augti 3,0 proc.
Išvada: Estijos BVP 2011 m. I ketv. augo įspūdingu 8 proc. tempu, toli užnugaryje palikdamas visų rinkos dalyvių prognozes. Labiausiai ekonomikos augimui pagelbėjo ir toliau auganti pramonė, kuriai savo ruožtu įtaką darė eksporto plėtra. Iš visų trijų savo BVP augimą I ketv. paskelbusių Baltijos šalių, kol kas plėtra sunkiausiai įsibėgėja Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje ekonomikos augimo prognozės šiemet dar gali būti didinamos, jei ateityje kiti ekonominiai rodikliai bylos ūkio plėtros naudai.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė