versija spausdinimui
(1)
Europos šalių lyderiai svarsto galimybę sukurti specialų fondą, kuris perimtų didelę dalį Graikijos valstybinio turto, ir tai būtų padaryta tam, kad šis turtas būtų privatizuotas, skelbia Financial Times leidinys.
Šią idėją praėjusią savaitę vykusiame Europos sąjungos šalių finansų ministrų susitikime pasiūlė Olandų finansų ministras Jan Kees de Jager, kurio idėją yra pasirengę paremti vokiečiai, tačiau daugelio kitų šalių atstovams ji kelia rimtų abejonių.
Daugelis Europos politikos atstovų yra įsitikinę, kad Graikijos valdžia netinkamai organizuoja savo valstybinio turto privatizavimą, ir todėl ši šalis turi rimtų problemų tvarkydama savo viešuosius finansus.
Remiantis Graikijos valdžios paruoštu privatizavimo planu, iki 2015 metų planuojama privatizuoti valstybinio turto už penkiasdešimties milijardų eurų sumą, iš kurių 35 mlrd. eurų bus gauta pardavus valstybinę žemę ir nekilnojamą turtą. Kai kurie Europos politikai teigia, kad Graikija, kuomet šios šalies viešoji skola jau dabar sudaro net maždaug 330 mlrd. eurų, galėtų privatizuoti valstybinio turto net už 250 - 300 mlrd. eurų sumą. Todėl jie siūlo, kad iš Graikijos valdžios būtų atimta teisė kontroliuoti šalies valstybinio turto privatizavimo procesą, kadangi jie nesugeba „tinkamai“ ji atlikti.
Graikijos valdžia turi problemų ne tik su savo valstybinio turto privatizacija, tačiau ji nesulaukia savo naujai paruoštam taupymo planui paramos iš opozicinių partijų. Be to pačioje valdančioje partijoje, dėl naujų taupymo veiksmų, yra daug prieštaraujančių. Todėl Graikijos premjeras Jeorjos Papandreu svarsto galimybę šiuo klausimu šalyje surengti referendumą.
Graikijos valdžia, taip pat šiuo metu turi įtikinti Tarptautinio Valiutos Fondo ir Europos sąjungos atstovus, kad imąsi tinkamų veiksmų, jog būtų sumažintas šalies biudžeto deficitas, nes tik tokiu atveju ši šalis gaus eilinę suderėtos lengvatinės finansinės paskolos dalį. Graikijos finansų ministras Jeorjos Papaconstantinu netgi perspėjo, kad jeigu jo šalis iki šių metų liepos pabaigos negaus 12 mlrd. eurų vertės lengvatinės paskolos dalies, tai ji tiesiog gali tapti nemoki.
Vakar į Atėnus atvyko Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos komisijos ir Europos Centrinio banko atstovai, kurie tikrins, ar Graikija laikosi sąlygų, remiantis kuriomis šiai šaliai bus suteikta eilinė lengvatinės paskolos dalis.
Šią idėją praėjusią savaitę vykusiame Europos sąjungos šalių finansų ministrų susitikime pasiūlė Olandų finansų ministras Jan Kees de Jager, kurio idėją yra pasirengę paremti vokiečiai, tačiau daugelio kitų šalių atstovams ji kelia rimtų abejonių.
Daugelis Europos politikos atstovų yra įsitikinę, kad Graikijos valdžia netinkamai organizuoja savo valstybinio turto privatizavimą, ir todėl ši šalis turi rimtų problemų tvarkydama savo viešuosius finansus.
Remiantis Graikijos valdžios paruoštu privatizavimo planu, iki 2015 metų planuojama privatizuoti valstybinio turto už penkiasdešimties milijardų eurų sumą, iš kurių 35 mlrd. eurų bus gauta pardavus valstybinę žemę ir nekilnojamą turtą. Kai kurie Europos politikai teigia, kad Graikija, kuomet šios šalies viešoji skola jau dabar sudaro net maždaug 330 mlrd. eurų, galėtų privatizuoti valstybinio turto net už 250 - 300 mlrd. eurų sumą. Todėl jie siūlo, kad iš Graikijos valdžios būtų atimta teisė kontroliuoti šalies valstybinio turto privatizavimo procesą, kadangi jie nesugeba „tinkamai“ ji atlikti.
Graikijos valdžia turi problemų ne tik su savo valstybinio turto privatizacija, tačiau ji nesulaukia savo naujai paruoštam taupymo planui paramos iš opozicinių partijų. Be to pačioje valdančioje partijoje, dėl naujų taupymo veiksmų, yra daug prieštaraujančių. Todėl Graikijos premjeras Jeorjos Papandreu svarsto galimybę šiuo klausimu šalyje surengti referendumą.
Graikijos valdžia, taip pat šiuo metu turi įtikinti Tarptautinio Valiutos Fondo ir Europos sąjungos atstovus, kad imąsi tinkamų veiksmų, jog būtų sumažintas šalies biudžeto deficitas, nes tik tokiu atveju ši šalis gaus eilinę suderėtos lengvatinės finansinės paskolos dalį. Graikijos finansų ministras Jeorjos Papaconstantinu netgi perspėjo, kad jeigu jo šalis iki šių metų liepos pabaigos negaus 12 mlrd. eurų vertės lengvatinės paskolos dalies, tai ji tiesiog gali tapti nemoki.
Vakar į Atėnus atvyko Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos komisijos ir Europos Centrinio banko atstovai, kurie tikrins, ar Graikija laikosi sąlygų, remiantis kuriomis šiai šaliai bus suteikta eilinė lengvatinės paskolos dalis.