versija spausdinimui
(5)
Prie Graikijos, Airijos bei Portugalijos gali prisijungti ir dar viena euro zonos šalis. Nors nekartą buvo minėta, kad toks likimas gali ištikti Ispaniją, arba netgi Belgiją ir Italiją, tačiau tarp probleminių šalių dar niekad nebuvo minimas Slovėnijos vardas.
„Slovėnija yra per žingsnį nuo kritinės situacijos, ir gali tapti kita euro zonos šalis, kuri bus paveikta krizės“ – įspėjo Slovėnijos Centrinio banko vadovas Marko Kranjec.
„Dėl didėjančio biudžeto deficito ir valstybės skolos, Slovėnija gali pakartoti jau žinomą Graikijos, Airijos bei Portugalijos scenarijų. Turime žinoti, kad jei situacija nepasikeis, esame per žingsnį nuo kritinės situacijos“ – teigė jis.
Slovėnijos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad jei per šių metų birželio penktą dieną vyksiantį referendumą šalyje slovėnai nepritars pensijų reformai, tai reikš, jog labai stipriai pablogės šalies viešųjų finansų padėtis.
„Šalies viešoji skola dar labiau ūgtels, nes padidės Slovėnijos ir šios šalies kompanijų skolinimosi kaštai, be to gali būti sumažintas šalies skolinimosi reitingas“ – prognozuoja Marko Kranjec.
Tuo tarpu remiantis dienraščio Dielo apklausa, už minėtą pensijų reformą pasisako tik 34 procentai slovėnų, na o 65 procentais pasisako neigiamai.
Remiantis Slovėnijos valdžios prognozėmis, šalies šių metų biudžeto deficitas, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, turėtų sudaryti 5,5 procentus, nors anksčiau prognozuotas tik 4,8 procentų rodiklis. Šalies biudžeto deficitas ūgtels dėl finansinės pagalbos šalies valstybiniam bankui bei geležinkelių kompanijai, kurioms atitinkamai bus skirta po 243 ir 134 mln. eurų.
Slovėnija euro zonos nare tapo 2007 metais ir nuo to laiko šalies viešosios skolos lygis, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, šoktelėjo nuo 23,4 iki 37,9 procentų. Tuo tarpu prognozuojama, kad per šiuos metus šalies viešosios skolos lygis pakils dar labiau, t.y. iki 42,8 procentų.
„Slovėnija yra per žingsnį nuo kritinės situacijos, ir gali tapti kita euro zonos šalis, kuri bus paveikta krizės“ – įspėjo Slovėnijos Centrinio banko vadovas Marko Kranjec.
„Dėl didėjančio biudžeto deficito ir valstybės skolos, Slovėnija gali pakartoti jau žinomą Graikijos, Airijos bei Portugalijos scenarijų. Turime žinoti, kad jei situacija nepasikeis, esame per žingsnį nuo kritinės situacijos“ – teigė jis.
Slovėnijos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad jei per šių metų birželio penktą dieną vyksiantį referendumą šalyje slovėnai nepritars pensijų reformai, tai reikš, jog labai stipriai pablogės šalies viešųjų finansų padėtis.
„Šalies viešoji skola dar labiau ūgtels, nes padidės Slovėnijos ir šios šalies kompanijų skolinimosi kaštai, be to gali būti sumažintas šalies skolinimosi reitingas“ – prognozuoja Marko Kranjec.
Tuo tarpu remiantis dienraščio Dielo apklausa, už minėtą pensijų reformą pasisako tik 34 procentai slovėnų, na o 65 procentais pasisako neigiamai.
Remiantis Slovėnijos valdžios prognozėmis, šalies šių metų biudžeto deficitas, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, turėtų sudaryti 5,5 procentus, nors anksčiau prognozuotas tik 4,8 procentų rodiklis. Šalies biudžeto deficitas ūgtels dėl finansinės pagalbos šalies valstybiniam bankui bei geležinkelių kompanijai, kurioms atitinkamai bus skirta po 243 ir 134 mln. eurų.
Slovėnija euro zonos nare tapo 2007 metais ir nuo to laiko šalies viešosios skolos lygis, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, šoktelėjo nuo 23,4 iki 37,9 procentų. Tuo tarpu prognozuojama, kad per šiuos metus šalies viešosios skolos lygis pakils dar labiau, t.y. iki 42,8 procentų.
