versija spausdinimui
(0)
Rusijos BVP I ketv. augo 4,1 proc. metiniu tempu ir nuvylė rinkos prognozes. Konsensusas rodė ekonomistus tikintis 4,2 proc. augimo. Šalies ekonomikos plėtra atrodo neįgauna pagreičio nepaisant kylančių žaliavų kainų. Ketvirtį prieš tai ūkio plėtra siekė 4,5 proc. O atsižvelgiant į įplaukusias ir išplaukusias lėšas, Rusijos ekonomiką I ketv. paliko 21,3 mlrd. JAV dolerių kapitalo, kas lėmė prastesnes prielaidas investicijoms bei sulaikė finansų rinkos plėtrą.
Prieš keletą dienų paskelbtas gegužės mėnesio gamybos pirkimo vadybininkų indeksas privertė suabejoti pramonės būkle. Gegužę indekso reikšmė sumažėjo nuo 52,1 iki 50,7 punkto – t.y. jau yra labai arti ribos (50 punktų), skiriančios sektoriaus augimą ir mažėjimą. Šie skaičiai perspėja, kad galime išvysti ne itin gerus gegužės mėnesio pramonės produkcijos duomenis. Juos veikiausiai lėmė pagreičio neįgaunanti vidaus paklausa, dėl kurios pas gamintojus susikaupė nemenkos produkcijos atsargos.
Neapibrėžtumą Rusijoje didina ir prastesnius užsienio kapitalo srautus sąlygoja artėjantys rinkimai. Investuotojai veikiau linkę repatrijuoti nei kad reinvestuoti gautus pelnus, kol nepaaiškės kokia linkme toliau keisis politinė šalies situacija. Šį gruodį vyks rinkimai į Rusijos Dūmą, o dar svarbesni, prezidento rinkimai – 2012 metais.
Šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra nubrėžęs tikslą per ateinančius penketą metų pasiekti 10 proc. ekonomikos plėtrą. Taip siekiama prilygti greičiausiai augančioms pasaulio ekonomikoms. Tačiau kol kas šis tikslas atrodo tolimas. Šiemet Rusijos vyriausybė prognozuoja 4,2 proc. BVP augimą, o 2012 metais – 3,5 proc. Kaip komentuoja kai kurie ekspertai, atrodo, kad Rusijos ekonomikos augimas vis mažiau koreliuoja su naftos kainomis, kurios šių metų I ketv. buvo ženkliai pakilę.
Tačiau ne visos prognozės Rusijai yra tokios nepalankios. OECD neseniai paskelbė savo vertinimus ir pasak jos ekspertų, šalis gali subalansuoti savo viešuosius finansus jau šiemet – t.y. keturiais metais anksčiau nei yra numačiusi šalies vyriausybė. Čia daugiausia nuopelnų tenka pakankamai aukštoms naftos kainoms, dėl kurių turėtų augti ir biudžeto pajamos. Rusijos vyriausybės ir pavienių ekspertų vertinimu biudžetą subalansuojantis naftos lygis šiuo metu gali svyruoti nuo 105 iki 115 JAV dolerių už barelį. Metalų ir energetinių išteklių eksportas sudaro 84 proc. viso Rusijos eksporto. Anot „Bloomberg“, šalis yra didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir gamtinių dujų eksportuotoja.
Rinkoje – atsitiesimas po nesėkmingo mėnesio
Iš šalies išplaukiantis kapitalas atsiliepė ne tik ekonomikos augimui, bet ir kapitalo rinkai. Rusijos akcijų indeksas RTS metų pradžioje buvo vienas geriausiai pasirodžiusių tarp didžiųjų pasaulio rinkų indeksų. Pastaruoju metu jo nuosmukis buvo taip pat vienas didžiausių – per gegužės mėnesį šalies akcijų rinka susitraukė 8 proc. Atrodo, politinis neapibrėžtumas išvaikė ir portfelines investicijas. Atsitiesimą Rusijos akcijų rinkoje pamatėme tik paskutinėmis gegužės dienomis – RTS indeksas paaugo apie 4 proc. kartu su kiek aprimusiais nuogąstavimais Vakarų rinkose. Tiesa, nemažai neapibrėžtumo išlieka pačioje Rusijoje. Be to, tebėra nelabai aiški krizės baigtis Graikijoje, rinkose tvyro abejonės dėl pasaulio ūkio atsigavimo. Tad kol kas sunku kalbėti apie ilgalaikę teigiamą tendenciją, tačiau trumpalaikis atsigavimas gali būti matomas.
Rublis JAV dolerio atžvilgiu per gegužę pigo 2,0 proc., euro – brango 0,4 proc. Tokius pokyčius pastarąjį mėnesį sąlygojo tiek euro zonos viešųjų finansų krizės sąlygotas bendras euro smukimas, tiek JAV dolerio brangimas sumenkus rizikos polinkiui pasaulio rinkose. Toliau rublio kurso ateitis gali priklausyti nuo to kaip padėtis klostysis žaliavų rinkoje. Jei naftos kainos vėl ims augti ir infliacija darysis nuosaikesnė, galime pamatyti Rusijos valiutos stiprėjimą.
Gazprom (GAZP:RX, -12,0 proc.) akcijos gegužės mėnesį buvo vienos daugiausiai pigusių iš naftos ir dujų segmento įmonių. Be prastos finansų rinkų krypties, įmonę pasiekė žinia apie keliamus mokesčius ir muito tarifus, dėl kurių našta dujų sektoriaus įmonėms iš viso išaugtų 150 mlrd. JAV dolerių per metus. Iki 2012 metų šalies valdžia apie du kartus ketina padidinti mokestį gamtinių resursų išgavėjams. O tai ir mokestinės naštos „Gazpromui“ didinimas – šiai bendrovei priklauso beveik visa gamtinių dujų transportavimo sistema. Tad ateityje reiktų tikėtis mažesnių dividendų ir galbūt didesnio poreikio kapitalui stiprinti. Nesenai paskelbti balandžio mėnesio veiklos duomenys bylojo įmonės naudai – jos eksportas į Europą augo 20,5 proc. metiniu tempu, o tai gali sąlygoti įmonės prognozių peržiūrėjimą į geresniąją pusę.
Sberbank (SBER03:RX, -2,6 proc.). Netrukus po to kai Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 8,25 proc. „Sberbank“ pranešė apie keliamas paskolų palūkanų normas. Tokia žinia sulaukė teigiamos investuotojų reakcijos, tačiau įmonės akcijos kainai kilti buvo sunku dėl negatyvių tendencijų Vakarų rinkose. Šį mėnesį pasirodė balandžio mėnesio banko duomenys, kurie rodė ikimokestinį pelną per metus padidėjus 28 proc., tačiau dėl išaugusios mokesčių sumos galutinis veiklos rezultatas buvo 12 proc. menkesnis. Banko ateityje laukia nemažai pokyčių: laukiama kol užsibaigs sandoris dėl investicines ir bankines paslaugas teikiančios įmonės „Troika“ įsigijimo, o birželį Londono vertybinių popierių biržoje numatoma pradėti listinguoti apie 25 proc. visų jos akcijų depozitoriumo pakvitavimų (angl. global depository receipt, GDR) pavidalu.
Rosneft (ROSN:RX, -1,0 proc.) Europos komisija suteikė įmonei leidimą įsigyti 50 proc. „Ruhr Oel“ naftos bendrovės. Po šio įsigijimo „Rosneft“ gaus geresnį priėjimą prie Vakarų Europos naftos produktų vartojimo rinkų. Pačiame Europos centre bus dislokuota apie 18 proc. bendrovės naftos perdirbimo pajėgumų. Tiesa, gegužės mėnesį kritusi naftos kaina neleido investuotojams tinkamai sureaguoti į šią naujieną ir įmonės akcija pigo kartu su visa rinka. Be to, paskelbta, kad „Rosneft“ ir „BP“ sandorio apsikeisti akcijomis terminas nėra pratęsiamas. Įmonė ketina ieškoti kitų pasaulinių partnerių atlikti tyrimus Arktyje. Tokiu galimu partneriu šalies prezidentas įvardijo „Shell“ bendrovę, nors sklando kalbos ir apie kitas kandidatūras.
Surgutneftegaz (SNGS:RX, -7 proc.). Praėjusio mėnesio pabaigoje Vengrijos vyriausybė išpirko iš bendrovės jos turėtus 21 proc. naftos perdirbimo įmonės „MOL“ akcijų už 1,88 mlrd. eurų. „Surgutneftegaz“ šią naftos bendrovę įsigijo dar 2009 metų kovą, tačiau Vengrijos vyriausybė tokį įsigijimą palaikė ketinimu piktybiškai perimti bendrovę. „Surgutneftegaz“ taip ir nebuvo suteikta galimybe tapti pilnaverte akcininke ir dalyvauti „MOL“ valdyme. Nors „MOL“ liko tik finansine investicija, ji atnešė maždaug 34 proc. grąžą, nes buvo išpirkta už atitinkamai didesnę nei įsigijimo kainą.
Yandex (YNDX:US 33,7 proc.) . Rusijos interneto paieškų bendrovė „Yandex“ gegužės 24 dieną buvo pradėta listinguoti JAV Nasdaq biržoje. Per pirminį akcijų siūlymą buvo pritraukta apie 1,4 mlrd. JAV dolerių, o per dieną įmonės akcijos kaina pašoko 55 proc. Palyginimui, per 2004 m. vykusį „Google“ pirminį akcijų platinimą buvo pritraukta 1,67 mlrd. JAV dolerių. „Yandex“ 2010 metais tarp paieškų sistemų Rusijoje turėjo 60 proc. rinkos dalį, o prieš metus buvo paleista svetainės versija anglakalbiams.
Uralkali (URKA:RX, 6,7 proc.). pagalbą priimant investicinius sprendimus teikianti bendrovė „MSCI“ pranešė, kad nuo birželio 1 d. padidinamas „Uralkali“ bendrovės dalis Rusijai skaičiuojamame bendrame indekse. Tokia naujiena buvo sutikta džiugiai, nes gali sąlygoti papildomą paklausą šios bendrovės akcijoms iš fondų investuojančių Rusijoje. Gegužės pabaigoje paklausa įmonės akcijoms augo, kai jai priklausanti Baltarusijos bendrovė pranešė apie Brazilijoje kylančias kalio trąšų kainas. Jų didėjimą lėmė išaugusi paklausa šiems produktams ir ribota jų pasiūla. Be šių naujienų „Uralkali“ akcijos kainą palaikė ir progresuojantis jungimosi su kita trąšų gamintoja „Silvinit“ procesas.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
AB bankas “Finasta”
Prieš keletą dienų paskelbtas gegužės mėnesio gamybos pirkimo vadybininkų indeksas privertė suabejoti pramonės būkle. Gegužę indekso reikšmė sumažėjo nuo 52,1 iki 50,7 punkto – t.y. jau yra labai arti ribos (50 punktų), skiriančios sektoriaus augimą ir mažėjimą. Šie skaičiai perspėja, kad galime išvysti ne itin gerus gegužės mėnesio pramonės produkcijos duomenis. Juos veikiausiai lėmė pagreičio neįgaunanti vidaus paklausa, dėl kurios pas gamintojus susikaupė nemenkos produkcijos atsargos.
Neapibrėžtumą Rusijoje didina ir prastesnius užsienio kapitalo srautus sąlygoja artėjantys rinkimai. Investuotojai veikiau linkę repatrijuoti nei kad reinvestuoti gautus pelnus, kol nepaaiškės kokia linkme toliau keisis politinė šalies situacija. Šį gruodį vyks rinkimai į Rusijos Dūmą, o dar svarbesni, prezidento rinkimai – 2012 metais.
Šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra nubrėžęs tikslą per ateinančius penketą metų pasiekti 10 proc. ekonomikos plėtrą. Taip siekiama prilygti greičiausiai augančioms pasaulio ekonomikoms. Tačiau kol kas šis tikslas atrodo tolimas. Šiemet Rusijos vyriausybė prognozuoja 4,2 proc. BVP augimą, o 2012 metais – 3,5 proc. Kaip komentuoja kai kurie ekspertai, atrodo, kad Rusijos ekonomikos augimas vis mažiau koreliuoja su naftos kainomis, kurios šių metų I ketv. buvo ženkliai pakilę.
Tačiau ne visos prognozės Rusijai yra tokios nepalankios. OECD neseniai paskelbė savo vertinimus ir pasak jos ekspertų, šalis gali subalansuoti savo viešuosius finansus jau šiemet – t.y. keturiais metais anksčiau nei yra numačiusi šalies vyriausybė. Čia daugiausia nuopelnų tenka pakankamai aukštoms naftos kainoms, dėl kurių turėtų augti ir biudžeto pajamos. Rusijos vyriausybės ir pavienių ekspertų vertinimu biudžetą subalansuojantis naftos lygis šiuo metu gali svyruoti nuo 105 iki 115 JAV dolerių už barelį. Metalų ir energetinių išteklių eksportas sudaro 84 proc. viso Rusijos eksporto. Anot „Bloomberg“, šalis yra didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir gamtinių dujų eksportuotoja.
Rinkoje – atsitiesimas po nesėkmingo mėnesio
Iš šalies išplaukiantis kapitalas atsiliepė ne tik ekonomikos augimui, bet ir kapitalo rinkai. Rusijos akcijų indeksas RTS metų pradžioje buvo vienas geriausiai pasirodžiusių tarp didžiųjų pasaulio rinkų indeksų. Pastaruoju metu jo nuosmukis buvo taip pat vienas didžiausių – per gegužės mėnesį šalies akcijų rinka susitraukė 8 proc. Atrodo, politinis neapibrėžtumas išvaikė ir portfelines investicijas. Atsitiesimą Rusijos akcijų rinkoje pamatėme tik paskutinėmis gegužės dienomis – RTS indeksas paaugo apie 4 proc. kartu su kiek aprimusiais nuogąstavimais Vakarų rinkose. Tiesa, nemažai neapibrėžtumo išlieka pačioje Rusijoje. Be to, tebėra nelabai aiški krizės baigtis Graikijoje, rinkose tvyro abejonės dėl pasaulio ūkio atsigavimo. Tad kol kas sunku kalbėti apie ilgalaikę teigiamą tendenciją, tačiau trumpalaikis atsigavimas gali būti matomas.
Rublis JAV dolerio atžvilgiu per gegužę pigo 2,0 proc., euro – brango 0,4 proc. Tokius pokyčius pastarąjį mėnesį sąlygojo tiek euro zonos viešųjų finansų krizės sąlygotas bendras euro smukimas, tiek JAV dolerio brangimas sumenkus rizikos polinkiui pasaulio rinkose. Toliau rublio kurso ateitis gali priklausyti nuo to kaip padėtis klostysis žaliavų rinkoje. Jei naftos kainos vėl ims augti ir infliacija darysis nuosaikesnė, galime pamatyti Rusijos valiutos stiprėjimą.
Gazprom (GAZP:RX, -12,0 proc.) akcijos gegužės mėnesį buvo vienos daugiausiai pigusių iš naftos ir dujų segmento įmonių. Be prastos finansų rinkų krypties, įmonę pasiekė žinia apie keliamus mokesčius ir muito tarifus, dėl kurių našta dujų sektoriaus įmonėms iš viso išaugtų 150 mlrd. JAV dolerių per metus. Iki 2012 metų šalies valdžia apie du kartus ketina padidinti mokestį gamtinių resursų išgavėjams. O tai ir mokestinės naštos „Gazpromui“ didinimas – šiai bendrovei priklauso beveik visa gamtinių dujų transportavimo sistema. Tad ateityje reiktų tikėtis mažesnių dividendų ir galbūt didesnio poreikio kapitalui stiprinti. Nesenai paskelbti balandžio mėnesio veiklos duomenys bylojo įmonės naudai – jos eksportas į Europą augo 20,5 proc. metiniu tempu, o tai gali sąlygoti įmonės prognozių peržiūrėjimą į geresniąją pusę.
Sberbank (SBER03:RX, -2,6 proc.). Netrukus po to kai Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 8,25 proc. „Sberbank“ pranešė apie keliamas paskolų palūkanų normas. Tokia žinia sulaukė teigiamos investuotojų reakcijos, tačiau įmonės akcijos kainai kilti buvo sunku dėl negatyvių tendencijų Vakarų rinkose. Šį mėnesį pasirodė balandžio mėnesio banko duomenys, kurie rodė ikimokestinį pelną per metus padidėjus 28 proc., tačiau dėl išaugusios mokesčių sumos galutinis veiklos rezultatas buvo 12 proc. menkesnis. Banko ateityje laukia nemažai pokyčių: laukiama kol užsibaigs sandoris dėl investicines ir bankines paslaugas teikiančios įmonės „Troika“ įsigijimo, o birželį Londono vertybinių popierių biržoje numatoma pradėti listinguoti apie 25 proc. visų jos akcijų depozitoriumo pakvitavimų (angl. global depository receipt, GDR) pavidalu.
Rosneft (ROSN:RX, -1,0 proc.) Europos komisija suteikė įmonei leidimą įsigyti 50 proc. „Ruhr Oel“ naftos bendrovės. Po šio įsigijimo „Rosneft“ gaus geresnį priėjimą prie Vakarų Europos naftos produktų vartojimo rinkų. Pačiame Europos centre bus dislokuota apie 18 proc. bendrovės naftos perdirbimo pajėgumų. Tiesa, gegužės mėnesį kritusi naftos kaina neleido investuotojams tinkamai sureaguoti į šią naujieną ir įmonės akcija pigo kartu su visa rinka. Be to, paskelbta, kad „Rosneft“ ir „BP“ sandorio apsikeisti akcijomis terminas nėra pratęsiamas. Įmonė ketina ieškoti kitų pasaulinių partnerių atlikti tyrimus Arktyje. Tokiu galimu partneriu šalies prezidentas įvardijo „Shell“ bendrovę, nors sklando kalbos ir apie kitas kandidatūras.
Surgutneftegaz (SNGS:RX, -7 proc.). Praėjusio mėnesio pabaigoje Vengrijos vyriausybė išpirko iš bendrovės jos turėtus 21 proc. naftos perdirbimo įmonės „MOL“ akcijų už 1,88 mlrd. eurų. „Surgutneftegaz“ šią naftos bendrovę įsigijo dar 2009 metų kovą, tačiau Vengrijos vyriausybė tokį įsigijimą palaikė ketinimu piktybiškai perimti bendrovę. „Surgutneftegaz“ taip ir nebuvo suteikta galimybe tapti pilnaverte akcininke ir dalyvauti „MOL“ valdyme. Nors „MOL“ liko tik finansine investicija, ji atnešė maždaug 34 proc. grąžą, nes buvo išpirkta už atitinkamai didesnę nei įsigijimo kainą.
Yandex (YNDX:US 33,7 proc.) . Rusijos interneto paieškų bendrovė „Yandex“ gegužės 24 dieną buvo pradėta listinguoti JAV Nasdaq biržoje. Per pirminį akcijų siūlymą buvo pritraukta apie 1,4 mlrd. JAV dolerių, o per dieną įmonės akcijos kaina pašoko 55 proc. Palyginimui, per 2004 m. vykusį „Google“ pirminį akcijų platinimą buvo pritraukta 1,67 mlrd. JAV dolerių. „Yandex“ 2010 metais tarp paieškų sistemų Rusijoje turėjo 60 proc. rinkos dalį, o prieš metus buvo paleista svetainės versija anglakalbiams.
Uralkali (URKA:RX, 6,7 proc.). pagalbą priimant investicinius sprendimus teikianti bendrovė „MSCI“ pranešė, kad nuo birželio 1 d. padidinamas „Uralkali“ bendrovės dalis Rusijai skaičiuojamame bendrame indekse. Tokia naujiena buvo sutikta džiugiai, nes gali sąlygoti papildomą paklausą šios bendrovės akcijoms iš fondų investuojančių Rusijoje. Gegužės pabaigoje paklausa įmonės akcijoms augo, kai jai priklausanti Baltarusijos bendrovė pranešė apie Brazilijoje kylančias kalio trąšų kainas. Jų didėjimą lėmė išaugusi paklausa šiems produktams ir ribota jų pasiūla. Be šių naujienų „Uralkali“ akcijos kainą palaikė ir progresuojantis jungimosi su kita trąšų gamintoja „Silvinit“ procesas.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
AB bankas “Finasta”