versija spausdinimui
(0)
Liuksemburgo premjeras ir euro grupės, kuri vienija euro zonos šalių finansų ministrus, vadovas Jean-Claude Juncker mano, jog privatūs investuotojai Graikijos skolų restruktūrizavime turi dalyvauti savanoriškai, o ne priverstinai, kaip siūlo Vokietijos atstovai.
Jo nuomone, kad pagalbos planas Graikijai būtų įgyvendintas, reikalingas Centrinių bankų vadovų pritarimas.
Jean-Claude Juncker bando užglaistyti kilusį konfliktą tarp Vokietijos finansų ministro Wolfgang Schaeuble ir Europos Centrinio banko vadovo Jean-Claude Trichet. Vokietijos finansų ministras pasisako už tai, kad privatūs investuotojai pagalbos Graikijai pakete dalyvautų priverstinai, tuo tarpu Europos Centrinio banko vadovas teigia, kad tai turėtų būti daroma savanoriškai.
Kalba vyksta apie investuotojų turimas Graikijos valstybines obligacijas, kurios atėjus išpirkimo laikui, galėtų būti neišperkamos, o priverstinai arba savanoriškai keičiamos į naujas obligacijas. Tai tuo pačiu reikštų, kad investuotojai turėtų palaukti dar septynis metus, kad galėtų atgauti savo pinigus.
Europos Centrinis bankas, kuriam vadovauja Jean-Claude Trichet, taip pat savo portfelyje turi Graikijos valstybinių obligacijų.
Vieno iš didžiausio Vokietijos banko Commerzbank vadovas Martin Blessing mano, kad jei investuotojai būtų verčiami pripažinti nuostolius susijusius su Graikijos skolos vertybiniais popieriais, tai be jokios abejonės sumažintų jų pasitikėjimą. Jis priminė, kad privatiems investuotojams buvo žadėta, jog jie iki 2013 metų nebus įtraukti į pagalbos Graikijai planą.
Jo nuomone, kad pagalbos planas Graikijai būtų įgyvendintas, reikalingas Centrinių bankų vadovų pritarimas.
Jean-Claude Juncker bando užglaistyti kilusį konfliktą tarp Vokietijos finansų ministro Wolfgang Schaeuble ir Europos Centrinio banko vadovo Jean-Claude Trichet. Vokietijos finansų ministras pasisako už tai, kad privatūs investuotojai pagalbos Graikijai pakete dalyvautų priverstinai, tuo tarpu Europos Centrinio banko vadovas teigia, kad tai turėtų būti daroma savanoriškai.
Kalba vyksta apie investuotojų turimas Graikijos valstybines obligacijas, kurios atėjus išpirkimo laikui, galėtų būti neišperkamos, o priverstinai arba savanoriškai keičiamos į naujas obligacijas. Tai tuo pačiu reikštų, kad investuotojai turėtų palaukti dar septynis metus, kad galėtų atgauti savo pinigus.
Europos Centrinis bankas, kuriam vadovauja Jean-Claude Trichet, taip pat savo portfelyje turi Graikijos valstybinių obligacijų.
Vieno iš didžiausio Vokietijos banko Commerzbank vadovas Martin Blessing mano, kad jei investuotojai būtų verčiami pripažinti nuostolius susijusius su Graikijos skolos vertybiniais popieriais, tai be jokios abejonės sumažintų jų pasitikėjimą. Jis priminė, kad privatiems investuotojams buvo žadėta, jog jie iki 2013 metų nebus įtraukti į pagalbos Graikijai planą.