versija spausdinimui
(0)
Liuksemburgo premjeras ir euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker perspėjo, kad nereiktų iki rudenio atidėti sprendimo dėl naujo Graikijai skirto pagalbos plano. Vakar pasirodė informacija, kad vokiečiai norėtų iki rugsėjo mėnesio atidėti sprendimo dėl naujo pagalbos plano Graikijai priėmimą.
„Nemanau, kad turėtume leisti, jog sprendimas būtų atidėtas iki rugsėjo“ – pareiškė jis.
Jean-Claude Juncker pridūrė, kad Vokietijos noras, kad į antrąjį pagalbos planą Graikijai būtų įtraukti ir privatūs investuotojai, bus įvykdytas.
„Privatūs investuotojai dalyvaus šiame procese. Tačiau šiuo klausimu nevalia peržengti raudonos linijos“ – teigė jis, pridūręs, jog bankai pagalbos Graikijai procese turi dalyvauti savanoriškai ir nieko neverčiami, be to Graikijai privalo įvykdyti visus savo turimus įsipareigojimus.
Šiuo metu kaip tik ir kilo didžiausi nesutarimai dėl to, kaip privatus sektorius turi dalyvauti antrajame pagalbos Graikijai plane. Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble pasiūlė Graikijos valstybines obligacijas pakeisti naujomis, ir tuo pačiu nekeičiant palūkanų iki septynerių metų pratęsti išpirkimo laikotarpį. Vokietijai, kurios ekonomika yra didžiausia Europos sąjungoje, tenka didžiausia našta susijusi su įsiskolinusių euro zonos šalių gelbėjimu.
Tuo tarpu Vokietijos pasiūlytam variantui dėl privačių investuotojų dalyvavimo antrajame Graikijos gelbėjimo plane, nepritaria Europos Centrinis bankas, Prancūzija ir kai kurios kitos euro zonos šalys. Na o kompromisas šiuo klausimu gali būti pasiektas jau šiandien, kai Berlyne susitiks Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Antrojo pagalbos plano skirto Graikijai vertė, turėtų sudaryti 90 mlrd. eurų. Pirmojo pagalbos Graikijai plano arba lengvatinės finansinės paskolos vertė sudarė 110 mlrd. eurų, tačiau akivaizdu, kad šių pinigų Graikijai nepakaks, kad ji išspręstų visas savo skolų problemas.
„Nemanau, kad turėtume leisti, jog sprendimas būtų atidėtas iki rugsėjo“ – pareiškė jis.
Jean-Claude Juncker pridūrė, kad Vokietijos noras, kad į antrąjį pagalbos planą Graikijai būtų įtraukti ir privatūs investuotojai, bus įvykdytas.
„Privatūs investuotojai dalyvaus šiame procese. Tačiau šiuo klausimu nevalia peržengti raudonos linijos“ – teigė jis, pridūręs, jog bankai pagalbos Graikijai procese turi dalyvauti savanoriškai ir nieko neverčiami, be to Graikijai privalo įvykdyti visus savo turimus įsipareigojimus.
Šiuo metu kaip tik ir kilo didžiausi nesutarimai dėl to, kaip privatus sektorius turi dalyvauti antrajame pagalbos Graikijai plane. Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble pasiūlė Graikijos valstybines obligacijas pakeisti naujomis, ir tuo pačiu nekeičiant palūkanų iki septynerių metų pratęsti išpirkimo laikotarpį. Vokietijai, kurios ekonomika yra didžiausia Europos sąjungoje, tenka didžiausia našta susijusi su įsiskolinusių euro zonos šalių gelbėjimu.
Tuo tarpu Vokietijos pasiūlytam variantui dėl privačių investuotojų dalyvavimo antrajame Graikijos gelbėjimo plane, nepritaria Europos Centrinis bankas, Prancūzija ir kai kurios kitos euro zonos šalys. Na o kompromisas šiuo klausimu gali būti pasiektas jau šiandien, kai Berlyne susitiks Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Antrojo pagalbos plano skirto Graikijai vertė, turėtų sudaryti 90 mlrd. eurų. Pirmojo pagalbos Graikijai plano arba lengvatinės finansinės paskolos vertė sudarė 110 mlrd. eurų, tačiau akivaizdu, kad šių pinigų Graikijai nepakaks, kad ji išspręstų visas savo skolų problemas.