Liuksemburgo premjeras ir euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker savaitgalį perspėjo, kad skolų krizė euro zonoje gali išplisti ir į kitas šios zonos šalis, t.y. į Italiją ir Belgiją, ypač tuo atveju, jeigu reitingų agentūros Graikiją pripažins esančia nemokia.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad siūlymas dalyvauti ir privačiam sektoriui Graikijos gelbėjimo veiksmuose, blogiausiu atveju gali privesti prie to, jog reitingų agentūros gali pripažinti Graikiją esant nemokią, o tai tuo pačiu turės itin neigiamų pasekmių kitoms euro zonos šalims.
„Tai neigiamai gali paveikti Airiją ir Portugaliją, na o vėliau taip pat stipriai įsiskolinusią Belgiją ir Italiją, bei po to Ispaniją. Žaidžiame su ugnimi“ – perspėjo Liuksemburgo premjeras ir euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker.
Penktadienį Berlyne susitikę Vokietijos ir Prancūzijos šalių lyderiai, t.y. Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasisakė už tai, kad naujame Graikijos gelbėjimo plane taip pat dalyvautų ir privatūs investuotojai, tačiau jie tai darytų savanoriškai.
Šis Vokietijos ir Prancūzijos susitarimas turėtų leisti pasiekti galutinį kompromisą ir tuo pačiu susitarimą dėl antrojo pagalbos plano Graikijai.
Prognozuojama, kad iki 2014 metų vidurio Graikijai papildomai gali prireikti dar 90 mlrd. eurų vertės lengvatinės paskolos. Dėl pirmosios lengvatinės paskolos Graikijai buvo susitarta praėjusių metų pavasario pabaigoje, tuomet Europos sąjunga bei Tarptautinis Valiutos Fondas sutarė Graikijai suteikti 110 mlrd. eurų vertės lengvatinę paskolą, tačiau akivaizdu, kad jos Graikijai nepakaks.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad siūlymas dalyvauti ir privačiam sektoriui Graikijos gelbėjimo veiksmuose, blogiausiu atveju gali privesti prie to, jog reitingų agentūros gali pripažinti Graikiją esant nemokią, o tai tuo pačiu turės itin neigiamų pasekmių kitoms euro zonos šalims.
„Tai neigiamai gali paveikti Airiją ir Portugaliją, na o vėliau taip pat stipriai įsiskolinusią Belgiją ir Italiją, bei po to Ispaniją. Žaidžiame su ugnimi“ – perspėjo Liuksemburgo premjeras ir euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker.
Penktadienį Berlyne susitikę Vokietijos ir Prancūzijos šalių lyderiai, t.y. Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasisakė už tai, kad naujame Graikijos gelbėjimo plane taip pat dalyvautų ir privatūs investuotojai, tačiau jie tai darytų savanoriškai.
Šis Vokietijos ir Prancūzijos susitarimas turėtų leisti pasiekti galutinį kompromisą ir tuo pačiu susitarimą dėl antrojo pagalbos plano Graikijai.
Prognozuojama, kad iki 2014 metų vidurio Graikijai papildomai gali prireikti dar 90 mlrd. eurų vertės lengvatinės paskolos. Dėl pirmosios lengvatinės paskolos Graikijai buvo susitarta praėjusių metų pavasario pabaigoje, tuomet Europos sąjunga bei Tarptautinis Valiutos Fondas sutarė Graikijai suteikti 110 mlrd. eurų vertės lengvatinę paskolą, tačiau akivaizdu, kad jos Graikijai nepakaks.