versija spausdinimui
(0)
Prancūzijos bankams pateikus planą, kaip Graikijai padėti išvengti nemokumo situacijos, į akcijų rinkas sugrįžo optimizmas. Dow Jones Industrial indeksas kilo 0,91 proc., S&P 500 - 0,92 proc., o Nasdaq - 1,33 proc.
Didelio investuotojų susidomėjimo sulaukė informacinių technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Programinės įrangos gamintojos „Microsoft" akcijos brango 3,70 proc. Sklando kalbos, kad šiandien įonė turėtų pranešti apie programinio paketo „Office" internetu naudojamą versiją. Tokia programinė įranga įonei leistų stipriau kovoti su pagrindiniu konkurentu „Google", kuris jau keletą metų vartotojams leidžia naudotis internetiniu dokumentų redaktoriumi, skaičiuoklėmis ir prezentacijų ruošimo programa.
Investicinio banko „Morgan Stanley" analitikai pakėlė „Amazon" tikslinę kainą iki 245 JAV dolerių, argumentuodami tuo, kad Jonė antroje metų pusėje toliau didins rinkos dalį bei augins pelno maržą. Ankstesnė tikslinė kaina buvo 225 JAV doleriai. „Amazon" akcijos vakar brango 4,52 proc.
Vakar skelbti Dalaso FED gamybos indekso duomenys nenudžiugino investuotojų. Birželį rodiklio reikšmė siekė -17,4. Tai rodo ženklų sulėtėjimą gamybos sektoriuje, nes analitikai prognozavo šį rodiklį sieksiant] -3,4. Aukštos benzino ir maisto kainos privėrė vartotojų pinigines gegužės mėnesį. Vartotojų išlaidos, įvertinus infliaciją, gegužės mėnesį sumažėjo 0,1 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu. įvertinus infliaciją pajamos padidėjo tik 0,1 proc.
Vakarų Europa
Pirmadieni Vakarų Europos akcijų rinka taip ir neįgavo tvirtesnės krypties, o pagrindiniai indeksai pasižymėjo nedideliais pokyčiais. Vis dėlto pagal kryptį žemyn judėjusių indeksų būta daugiau nei kilusių. Po aštuonias savaites besitęsiančio nuosmukio, rinkose ir pirmadienį tvyrojo nežinia. Nors galima nujausti, kad po tokio kritimo rinkoje tikrai esama nemažai patrauklių ir nepakankamai įvertintų bendrovių, neapibrėžtumas dėl Graikijos likimo nesuteikė pagrindo sugrįžti į akcijų rinką. Graikijoje šią savaitę turi būti balsuojama dėl ateinančių penkerių metų vyriausybės taupymo projekto. Oficialūs debatai Atėnuose prasidėjo vakar ir jei niekas nepasikeis, balsavimas turėtų įvykti birželio 29 d. Graikijai jau šį rugpjūtį reikia išpirkti 6,6 mlrd. vertės skolą, o šalis balansuoja ties nemokumo riba. Kai kurie ekonomistai abejoja, kad net ir tarptautinę finansinę pagalbą gavusi šalis anksčiau ar vėliau vis tiek neišvengs bankroto.
Azija
Šiandien Azijos regiono akcijų indeksai nerodė vieningos krypties. Vis dėl to, neigiamos nuotaikos po truputį atslūgsta. Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 pasiekė aukščiausią lygį šį mėnesį, pašokęs 0,87 proc. Po penkių iš eilės judėjimo aukštyn dienų, šiandien 0,49 proc. smuko Kinijos akcijų indeksas CSI 300. Didėjančios viltys, jog bent trumpam Graikijos skolų krizės problema išsispręs, buvo naudingos į Europą eksportuojančių bendrovių akcijoms. Didžiąją dalį pajamų Europoje gaunančios drabužių gamintojos „Esprit Holdings" akcijos brango apie 2 proc. Pagal rinkos vertę didžiausio Europos banko „HSBC Holdings" akcijos brango 0,6 proc. Vakar JAV paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad informacinių technologijų naudojimas privačiose ir valstybinėse įmonėse šiais metais išaugs 5,6 proc. Ši teigiama žinia paskatino telefonų gamintojų „LG Electronics" ir „Samsung Electronics" akcijų brangimą 1 proc.
Šią savaitę sulauksime duomenų, kurie parodys Kinijos gamybos sektoriaus būklę, taip pat Japonija skelbs svarbius statybų, nedarbo lygio bei infliacijos duomenis.
Baltijos šalys
Pirmadienio akcijų prekyba Vilniaus biržoje buvo vangi. Po ilgos pertraukos didžiausias aktyvumas matytas prekiaujant „TEO" akcijomis - 54 tūkst. eurų. Nors apyvarta nebuvo įspūdinga, bet išsiskyrė iš kitų pozicijų. Labiausiai kilo „Rokiškio sūris" akcijos -2,74 proc. Labiausiai krito „Kauno energija" akcijos - 9,82 proc. NASDAQ OMX Talino biržos indeksas mažėjo labiau nei Vilniaus -jo vertė nukrito 0,74 proc. Prekyba nebuvo aktyvi, apyvarta tesiekė 251 tūkst. eurų. Pati aktyviausia pozicija pirmadienio prekybos sesijos metu buvo „Tallink Grupp", kurios akcijų perleista už 51 tūkst. eurų, o kaina liko nepakitusi. Latvijos birža neatsiliko nuo kaimynių ir smuko 0,03 proc. „Olainfarm" ir šiandien išlaikė likvidžiausios pozicijos vardą - jų perleista už 31 tūkst. eurų.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijoje savaitė prasidėjo akcijų rinkos vertės sumažėjimo. RTS indeksas smuko 0,8 proc. investuotojams reaguojant į tai, kad kažkuriuo metu vakar naftos kana buvo smukusi žemiau 90 JAV dolerių už barelį po to kai Tarptautinė energetikos agentūra pranešė atlaisvinti dalį atsargų. Kai kurie ekonomistai nuogąstauja, kad jei šios Rusijai aktualios žaliavos kaina išliks pastarojo meto lygyje ar trauksis dar žemiau, galime stebėti silpnėsiantį rublį.
Šiandien ateities sandoriai Rusijos rinkai rodo teigiamą kryptį. Vakar dienos pabaigoje naftos barelio kaina vis dėl to sugrįžo virš 90 JAV dolerių, o ir rinkos yra kiek ramesnės laukdamos Graikijos parlamento balsavimo rezultato.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje pirmadienį dar šiek tiek krito ir net kuriam laikui buvo nusileidusi žemiau 90 JAV dolerių už barelį. Rinkoje dominavo nerimas, kokią įtaką naftos kainai artimiausiu metu turės Tarptautinės energetikos agentūros sprendimas paduoti į rinką 60 mln. barelių žaliavinės naftos atsargų. Irano naftos pramonės ministras, kuris kartu yra ir OPEC prezidentas, pažadėjo, kad tiek pati šalis, tiek ir OPEC stipriai nekeis naftos gavybos apimčių artimiausiu metu. Visgi panašu, kad Saudo Arabija elgiasi priešingai ir taip pat didina naftos gavybos apimtis. OPEC prezidento nuomone, Tarptautinės Energetikos Agentūros sprendimas įsikišti į rinką pažeidžia laisvos rinkos sąlygas ir verčia abejoti jos neutralumu. Beje, toks sprendimas padėjo gerokai sumažėti neigiamam skirtumui tarp „WTI" ir „Brent" žaliavinės naftos kainų, kuris vakar siekė 13 JAV dolerių, nors dar prieš savaitę laikėsi arti 20 JAV dolerių už barelį. Artimiausiu metu bus įdomu stebėti, ar naftos kaina sugebės nusileisti žemiau 90 JAV dolerių už barelį, tačiau panašu, kad spaudimas leistis žemiau tos ribos bus didelis.
Didelio investuotojų susidomėjimo sulaukė informacinių technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Programinės įrangos gamintojos „Microsoft" akcijos brango 3,70 proc. Sklando kalbos, kad šiandien įonė turėtų pranešti apie programinio paketo „Office" internetu naudojamą versiją. Tokia programinė įranga įonei leistų stipriau kovoti su pagrindiniu konkurentu „Google", kuris jau keletą metų vartotojams leidžia naudotis internetiniu dokumentų redaktoriumi, skaičiuoklėmis ir prezentacijų ruošimo programa.
Investicinio banko „Morgan Stanley" analitikai pakėlė „Amazon" tikslinę kainą iki 245 JAV dolerių, argumentuodami tuo, kad Jonė antroje metų pusėje toliau didins rinkos dalį bei augins pelno maržą. Ankstesnė tikslinė kaina buvo 225 JAV doleriai. „Amazon" akcijos vakar brango 4,52 proc.
Vakar skelbti Dalaso FED gamybos indekso duomenys nenudžiugino investuotojų. Birželį rodiklio reikšmė siekė -17,4. Tai rodo ženklų sulėtėjimą gamybos sektoriuje, nes analitikai prognozavo šį rodiklį sieksiant] -3,4. Aukštos benzino ir maisto kainos privėrė vartotojų pinigines gegužės mėnesį. Vartotojų išlaidos, įvertinus infliaciją, gegužės mėnesį sumažėjo 0,1 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu. įvertinus infliaciją pajamos padidėjo tik 0,1 proc.
Vakarų Europa
Pirmadieni Vakarų Europos akcijų rinka taip ir neįgavo tvirtesnės krypties, o pagrindiniai indeksai pasižymėjo nedideliais pokyčiais. Vis dėlto pagal kryptį žemyn judėjusių indeksų būta daugiau nei kilusių. Po aštuonias savaites besitęsiančio nuosmukio, rinkose ir pirmadienį tvyrojo nežinia. Nors galima nujausti, kad po tokio kritimo rinkoje tikrai esama nemažai patrauklių ir nepakankamai įvertintų bendrovių, neapibrėžtumas dėl Graikijos likimo nesuteikė pagrindo sugrįžti į akcijų rinką. Graikijoje šią savaitę turi būti balsuojama dėl ateinančių penkerių metų vyriausybės taupymo projekto. Oficialūs debatai Atėnuose prasidėjo vakar ir jei niekas nepasikeis, balsavimas turėtų įvykti birželio 29 d. Graikijai jau šį rugpjūtį reikia išpirkti 6,6 mlrd. vertės skolą, o šalis balansuoja ties nemokumo riba. Kai kurie ekonomistai abejoja, kad net ir tarptautinę finansinę pagalbą gavusi šalis anksčiau ar vėliau vis tiek neišvengs bankroto.
Azija
Šiandien Azijos regiono akcijų indeksai nerodė vieningos krypties. Vis dėl to, neigiamos nuotaikos po truputį atslūgsta. Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 pasiekė aukščiausią lygį šį mėnesį, pašokęs 0,87 proc. Po penkių iš eilės judėjimo aukštyn dienų, šiandien 0,49 proc. smuko Kinijos akcijų indeksas CSI 300. Didėjančios viltys, jog bent trumpam Graikijos skolų krizės problema išsispręs, buvo naudingos į Europą eksportuojančių bendrovių akcijoms. Didžiąją dalį pajamų Europoje gaunančios drabužių gamintojos „Esprit Holdings" akcijos brango apie 2 proc. Pagal rinkos vertę didžiausio Europos banko „HSBC Holdings" akcijos brango 0,6 proc. Vakar JAV paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad informacinių technologijų naudojimas privačiose ir valstybinėse įmonėse šiais metais išaugs 5,6 proc. Ši teigiama žinia paskatino telefonų gamintojų „LG Electronics" ir „Samsung Electronics" akcijų brangimą 1 proc.
Šią savaitę sulauksime duomenų, kurie parodys Kinijos gamybos sektoriaus būklę, taip pat Japonija skelbs svarbius statybų, nedarbo lygio bei infliacijos duomenis.
Baltijos šalys
Pirmadienio akcijų prekyba Vilniaus biržoje buvo vangi. Po ilgos pertraukos didžiausias aktyvumas matytas prekiaujant „TEO" akcijomis - 54 tūkst. eurų. Nors apyvarta nebuvo įspūdinga, bet išsiskyrė iš kitų pozicijų. Labiausiai kilo „Rokiškio sūris" akcijos -2,74 proc. Labiausiai krito „Kauno energija" akcijos - 9,82 proc. NASDAQ OMX Talino biržos indeksas mažėjo labiau nei Vilniaus -jo vertė nukrito 0,74 proc. Prekyba nebuvo aktyvi, apyvarta tesiekė 251 tūkst. eurų. Pati aktyviausia pozicija pirmadienio prekybos sesijos metu buvo „Tallink Grupp", kurios akcijų perleista už 51 tūkst. eurų, o kaina liko nepakitusi. Latvijos birža neatsiliko nuo kaimynių ir smuko 0,03 proc. „Olainfarm" ir šiandien išlaikė likvidžiausios pozicijos vardą - jų perleista už 31 tūkst. eurų.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijoje savaitė prasidėjo akcijų rinkos vertės sumažėjimo. RTS indeksas smuko 0,8 proc. investuotojams reaguojant į tai, kad kažkuriuo metu vakar naftos kana buvo smukusi žemiau 90 JAV dolerių už barelį po to kai Tarptautinė energetikos agentūra pranešė atlaisvinti dalį atsargų. Kai kurie ekonomistai nuogąstauja, kad jei šios Rusijai aktualios žaliavos kaina išliks pastarojo meto lygyje ar trauksis dar žemiau, galime stebėti silpnėsiantį rublį.
Šiandien ateities sandoriai Rusijos rinkai rodo teigiamą kryptį. Vakar dienos pabaigoje naftos barelio kaina vis dėl to sugrįžo virš 90 JAV dolerių, o ir rinkos yra kiek ramesnės laukdamos Graikijos parlamento balsavimo rezultato.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje pirmadienį dar šiek tiek krito ir net kuriam laikui buvo nusileidusi žemiau 90 JAV dolerių už barelį. Rinkoje dominavo nerimas, kokią įtaką naftos kainai artimiausiu metu turės Tarptautinės energetikos agentūros sprendimas paduoti į rinką 60 mln. barelių žaliavinės naftos atsargų. Irano naftos pramonės ministras, kuris kartu yra ir OPEC prezidentas, pažadėjo, kad tiek pati šalis, tiek ir OPEC stipriai nekeis naftos gavybos apimčių artimiausiu metu. Visgi panašu, kad Saudo Arabija elgiasi priešingai ir taip pat didina naftos gavybos apimtis. OPEC prezidento nuomone, Tarptautinės Energetikos Agentūros sprendimas įsikišti į rinką pažeidžia laisvos rinkos sąlygas ir verčia abejoti jos neutralumu. Beje, toks sprendimas padėjo gerokai sumažėti neigiamam skirtumui tarp „WTI" ir „Brent" žaliavinės naftos kainų, kuris vakar siekė 13 JAV dolerių, nors dar prieš savaitę laikėsi arti 20 JAV dolerių už barelį. Artimiausiu metu bus įdomu stebėti, ar naftos kaina sugebės nusileisti žemiau 90 JAV dolerių už barelį, tačiau panašu, kad spaudimas leistis žemiau tos ribos bus didelis.