versija spausdinimui
(3)
Šiandien po posėdžio Europos Centrinio banko atstovai paskelbė, jog nusprendė 0,25 procentais iki 1,5 procentų kaip ir laukta rinkoje euro zonoje padidinti bazinę palūkanų normą. Priminsime, kad tai jau antras kartas šiais metais, kuomet Europos Centrinis bankas, siekdamas sumažinti infliacija euro zonoje, 0,25 procentais padidino bazinę palūkanų normą. Po šio sprendimo euras dolerio atžvilgiu pastebimai nėrė žemyn.
Europos Centrinio banko atstovai nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą euro zonoje netgi nepaisydami to, kad vis labiau didėja susirūpinimas dėl besitęsiančios kai kurių euro zonos šalių skolų krizės, be to ėmė lėtėti euro zonos ekonomikos augimas.
Po šio sprendimo bazinė palūkanų norma euro zonoje kaip minėta pakilo iki 1,5 procentų ir yra aukščiausia nuo pat 2009 metų kovo mėnesio. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas bazinę palūkanų normą dar kartą šiais metais, t.y. trečią kartą, turėtų padidinti spalio mėnesį.
Šio banko atstovai yra labiau susirūpinę dėl aukštos infliacijos euro zonoje, kuri šiuo metu sudaro 2.7 procentus, ir pastebimai viršija Europos Centrinio banko nustatytą dviejų procentų ribą.
Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet teigia, kad jo vadovaujamo banko pagrindinis rūpestis yra užtikrinti kainų stabilumą ir kovoti su kainų augimu, na o skolų krizės ir biudžetų deficitų problemas turi spręsti šalių vyriausybės.
Saxobank banko pagrindinis ekonomistas Steen Jakobsen mano, kad šiandieninis sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą, labiau yra politinis, o ne ekonomika pagrįstas sprendimas.
„Manau, kad Europos Centrinis bankas yra įspraustas į kampą, ir vienintelė jiems likusi priemonė, kurią jie gali naudoti, kad galėtų sukelti triukšmą, tai bazinės palūkanų normos padidinimas“ – teigė jis.
Praėjusį mėnesį Europos Centrinis bankas paskelbė atnaujintas prognozes, remiantis kuriomis šiais metais euro zonos ekonomika turėtų augti 1.9 procentais, na o kitais metais augimas sulėtės iki 1.7 procentų. Tuo tarpu infliacija, anot šio banko prognozių, kitais metais euro zonoje turėtų sumažėti iki 1.7 procentų.
Priminsime, kad Anglijos Centrinis bankas šiandien kaip ir laukta ir toliau paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą, kuri jau ilgą laiką sudaro 0.5 procentus. Tuo tarpu Švedijos Centrinis bankas Riksbank antradienį jau septintą kart per pastaruosius metus šalyje padidino bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu jau sudaro du procentus. Na o Kinijos Liaudies bankas, siekdamas kovoti su infliacija, vakar jau trečią kart šiais metais šalyje padidino bazinę palūkanų normą.
Dabartinis Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet savo kadenciją baigs šių metų spalio pabaigoje, na o jį šiame poste pakeis dabartinis Italijos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
Europos Centrinio banko atstovai nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą euro zonoje netgi nepaisydami to, kad vis labiau didėja susirūpinimas dėl besitęsiančios kai kurių euro zonos šalių skolų krizės, be to ėmė lėtėti euro zonos ekonomikos augimas.
Po šio sprendimo bazinė palūkanų norma euro zonoje kaip minėta pakilo iki 1,5 procentų ir yra aukščiausia nuo pat 2009 metų kovo mėnesio. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas bazinę palūkanų normą dar kartą šiais metais, t.y. trečią kartą, turėtų padidinti spalio mėnesį.
Šio banko atstovai yra labiau susirūpinę dėl aukštos infliacijos euro zonoje, kuri šiuo metu sudaro 2.7 procentus, ir pastebimai viršija Europos Centrinio banko nustatytą dviejų procentų ribą.
Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet teigia, kad jo vadovaujamo banko pagrindinis rūpestis yra užtikrinti kainų stabilumą ir kovoti su kainų augimu, na o skolų krizės ir biudžetų deficitų problemas turi spręsti šalių vyriausybės.
Saxobank banko pagrindinis ekonomistas Steen Jakobsen mano, kad šiandieninis sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą, labiau yra politinis, o ne ekonomika pagrįstas sprendimas.
„Manau, kad Europos Centrinis bankas yra įspraustas į kampą, ir vienintelė jiems likusi priemonė, kurią jie gali naudoti, kad galėtų sukelti triukšmą, tai bazinės palūkanų normos padidinimas“ – teigė jis.
Praėjusį mėnesį Europos Centrinis bankas paskelbė atnaujintas prognozes, remiantis kuriomis šiais metais euro zonos ekonomika turėtų augti 1.9 procentais, na o kitais metais augimas sulėtės iki 1.7 procentų. Tuo tarpu infliacija, anot šio banko prognozių, kitais metais euro zonoje turėtų sumažėti iki 1.7 procentų.
Priminsime, kad Anglijos Centrinis bankas šiandien kaip ir laukta ir toliau paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą, kuri jau ilgą laiką sudaro 0.5 procentus. Tuo tarpu Švedijos Centrinis bankas Riksbank antradienį jau septintą kart per pastaruosius metus šalyje padidino bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu jau sudaro du procentus. Na o Kinijos Liaudies bankas, siekdamas kovoti su infliacija, vakar jau trečią kart šiais metais šalyje padidino bazinę palūkanų normą.
Dabartinis Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet savo kadenciją baigs šių metų spalio pabaigoje, na o jį šiame poste pakeis dabartinis Italijos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
