versija spausdinimui
(0)
Pasaulio finansų rinkose ir toliau vyrauja nerimas. Geresni, negu laukta, Europos bankų atsparumo testo rezultatai investuotojų nenuramino, nes testo prielaidos, investuotojų nuomone, buvo pernelyg švelnios. Penktadienį Europos akcijų indeksai atpigo 0,5-1 proc., JAV akcijų indeksai nuosaikiai brango, o šįryt Azijoje Akcijos vėl dažniau pinga, negu brangsta. Euras šįryt pigo net 0,7 proc. dolerio atžvilgiu.
Europos bankų atsparumo testo rezultatai buvo geresni, negu laukta. Testo neišlaikė tik aštuoni (iš 90-ies patikrintų) Europos bankai. Penkiems Ispanijos, dviems Graikijos ir Austrijos bankui reikia papildomai 2,5 mlrd. eurų. Tai gana nedaug, palyginti su tuo lėšų stygiumi, su kuriuo susiduria prasiskolinusios Europos šalys (vien Graikijai pernai skirta 110 mlrd. eurų). Kita vertus, rezultatų testai investuotojų neįtikėjo, nes atsparumo testo prielaidos, rinkos atstovų nuomone, buvo pernelyg švelnios. Blogiausias scenarijus numatė 0,5 euro regiono BVP sumažėjimą ir 15 proc. akcijų smukimą šiemet, tačiau neįvertino, kaip bankus paveiktų Graikijos įsipareigojimų nevykdymas. Nuogąstaujama, kad pastaruoju atveju testo rezultatai butų kur kas prastesni.
Euro zonos vadovai šią savaitę vėl renkasi Briuselyje. Ketvirtadienį šalių ministrai pirmininkai ieškos būdų, kaip spręsti prasiskolinusių šalių problemas. Vokietija ir toliau reikalauja, kad dalį nuostolių prisiimtų investuotojai, tačiau tam griežtai priešinasi Europos centrinis bankas, kartojantis, kad tokiu atveju nebegalės užtikrinti regiono finansinio stabilumo. Penktadienį, nerimaujant dėl Europos skolų, bene visų PIIGS šalių kredito rizika pasiekė naujus visų laikų rekordus. Investuotojams neramu ir dėl JAV, kurioje politikai ir toliau nesutaria, kaip padidinti didžiausios leistinos skolos ribą.
Šiandien itin svarbių ūkio rodiklių skelbiama nebus, todėl daugiausia dėmesio vėl bus skiriama Europos ir JAV skolų problemoms. Bent jau iki ketvirtadienio susitikimo Briuselyje aiškumo finansų rinkose veikiausiai nepadaugės, todėl investuotojų nuotaikos veikiausiai išliks slogios.
Praeita savaitė Baltijos biržose baigėsi palyginti ramiai -nors pigo šiek tiek daugiau akcijų negu brango, tačiau indeksų vertės nežymiai padidėjo (OMXV +0,20 proc., OMXT + 0,19 proc., OMXB10 +0,07 proc.). Bendra akcijų apyvarta nebuvo didelė, nes rinkos dalyviai vis dar lūkuriavo. „Tallink Grup" akcijos atsidūrė investuotojų dėmesio centre - dar penktadienį iš ryto bendrovė pranešė, kad per trečiąjį finansinių metų ketvirtį jos pajamos buvo 209,5 mln. eurų, o nuostolis siekė 7,3 mln. eurų. Šie rezultatai iš esmės atitiko analitikų lūkesčius. Tiesa, smulkieji investuotojai rezultatus iš pradžių įvertino gana neigiamai, todėl „Tallink Grupp" akcijų kaina prekybos pradžioje smuko net 3,75 proc., tačiau vėliau į pirkėjų gretas stojo užsienio investuotojai, tad bendrovės akcijų kaina prekybos sesiją užbaigė padidėjusi 0,28 procento.
Tuo tarpu Vilniuje ketvirtą prekybos sesiją iš eilės brango „Snaigės" akcijos - penktadienį jų kaina padidėjo net 12,85 proc., o keturių dienų augimas sudarė net 18,8 procento. Naujienų bendrovė neskelbė, tad šis spekuliacinis augimas iš tiesų stebina - galbūt investuotojai tikisi gerų „Snaigės" pusmečio rezultatų, arba artimiausiu metu sulauksime kažkokių kitų naujienų apie bendrovę.
Šiandien naują 50 mln. akcijų emisiją pradeda platinti Ūkio bankas. Akcijos parduodamos už nominalią vertę -1 litą. Pirmojo platinimo etapo metu, kuris truks 15 kalendorinių dienų (iki rugpjūčio 1 dienos) akcijų galės proporcingai įsigyti tie investuotojai, kurie turėjo banko akcijų šių metų balandžio 8 dieną. Antrojo etapo metu (kuris prasidės rugpjūčio 8 dieną) akcijų galės įsigyti visi to pageidaujantys investuotojai.
Viena iš svarbesnių šios savaitės naujienų - TEO LT pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, kurie turėtų būti paskelbti jau antradienį. „Tallink Grupp" pavyzdys rodo, kad investuotojai, ypač užsienio finansų institucijos, po jų paskelbimo suaktyvina savo veiksmus rinkoje.
Europos bankų atsparumo testo rezultatai buvo geresni, negu laukta. Testo neišlaikė tik aštuoni (iš 90-ies patikrintų) Europos bankai. Penkiems Ispanijos, dviems Graikijos ir Austrijos bankui reikia papildomai 2,5 mlrd. eurų. Tai gana nedaug, palyginti su tuo lėšų stygiumi, su kuriuo susiduria prasiskolinusios Europos šalys (vien Graikijai pernai skirta 110 mlrd. eurų). Kita vertus, rezultatų testai investuotojų neįtikėjo, nes atsparumo testo prielaidos, rinkos atstovų nuomone, buvo pernelyg švelnios. Blogiausias scenarijus numatė 0,5 euro regiono BVP sumažėjimą ir 15 proc. akcijų smukimą šiemet, tačiau neįvertino, kaip bankus paveiktų Graikijos įsipareigojimų nevykdymas. Nuogąstaujama, kad pastaruoju atveju testo rezultatai butų kur kas prastesni.
Euro zonos vadovai šią savaitę vėl renkasi Briuselyje. Ketvirtadienį šalių ministrai pirmininkai ieškos būdų, kaip spręsti prasiskolinusių šalių problemas. Vokietija ir toliau reikalauja, kad dalį nuostolių prisiimtų investuotojai, tačiau tam griežtai priešinasi Europos centrinis bankas, kartojantis, kad tokiu atveju nebegalės užtikrinti regiono finansinio stabilumo. Penktadienį, nerimaujant dėl Europos skolų, bene visų PIIGS šalių kredito rizika pasiekė naujus visų laikų rekordus. Investuotojams neramu ir dėl JAV, kurioje politikai ir toliau nesutaria, kaip padidinti didžiausios leistinos skolos ribą.
Šiandien itin svarbių ūkio rodiklių skelbiama nebus, todėl daugiausia dėmesio vėl bus skiriama Europos ir JAV skolų problemoms. Bent jau iki ketvirtadienio susitikimo Briuselyje aiškumo finansų rinkose veikiausiai nepadaugės, todėl investuotojų nuotaikos veikiausiai išliks slogios.
Praeita savaitė Baltijos biržose baigėsi palyginti ramiai -nors pigo šiek tiek daugiau akcijų negu brango, tačiau indeksų vertės nežymiai padidėjo (OMXV +0,20 proc., OMXT + 0,19 proc., OMXB10 +0,07 proc.). Bendra akcijų apyvarta nebuvo didelė, nes rinkos dalyviai vis dar lūkuriavo. „Tallink Grup" akcijos atsidūrė investuotojų dėmesio centre - dar penktadienį iš ryto bendrovė pranešė, kad per trečiąjį finansinių metų ketvirtį jos pajamos buvo 209,5 mln. eurų, o nuostolis siekė 7,3 mln. eurų. Šie rezultatai iš esmės atitiko analitikų lūkesčius. Tiesa, smulkieji investuotojai rezultatus iš pradžių įvertino gana neigiamai, todėl „Tallink Grupp" akcijų kaina prekybos pradžioje smuko net 3,75 proc., tačiau vėliau į pirkėjų gretas stojo užsienio investuotojai, tad bendrovės akcijų kaina prekybos sesiją užbaigė padidėjusi 0,28 procento.
Tuo tarpu Vilniuje ketvirtą prekybos sesiją iš eilės brango „Snaigės" akcijos - penktadienį jų kaina padidėjo net 12,85 proc., o keturių dienų augimas sudarė net 18,8 procento. Naujienų bendrovė neskelbė, tad šis spekuliacinis augimas iš tiesų stebina - galbūt investuotojai tikisi gerų „Snaigės" pusmečio rezultatų, arba artimiausiu metu sulauksime kažkokių kitų naujienų apie bendrovę.
Šiandien naują 50 mln. akcijų emisiją pradeda platinti Ūkio bankas. Akcijos parduodamos už nominalią vertę -1 litą. Pirmojo platinimo etapo metu, kuris truks 15 kalendorinių dienų (iki rugpjūčio 1 dienos) akcijų galės proporcingai įsigyti tie investuotojai, kurie turėjo banko akcijų šių metų balandžio 8 dieną. Antrojo etapo metu (kuris prasidės rugpjūčio 8 dieną) akcijų galės įsigyti visi to pageidaujantys investuotojai.
Viena iš svarbesnių šios savaitės naujienų - TEO LT pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, kurie turėtų būti paskelbti jau antradienį. „Tallink Grupp" pavyzdys rodo, kad investuotojai, ypač užsienio finansų institucijos, po jų paskelbimo suaktyvina savo veiksmus rinkoje.