versija spausdinimui
(0)
Šiandien buvo pranešta, kad didžiausios euro zonos šalies Vokietijos ekonomika per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu ketvirčiu, ūgtelėjo vos 0.1 procentu, arba penkis kartus lėčiau nei tikėjosi analitikai. Tai blogiausias rezultatas nuo pat 2009 metų pirmojo ketvirčio, kuomet šios šalies ekonomika patyrė nuosmukį. Per pirmą ketvirtį Vokietijos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis augimas sudarė 1,3 procentus.
Metinis didžiausios euro zonos šalies ekonomikos augimas praėjusį ketvirtį sudarė tik 2,8 procentus, kai ankstesnį ketvirtį jis siekė net penkis procentus. Analitikai tuo tarpu prognozavo, kad per antrą šių metų ketvirtį metinis Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimas sudarys vidutiniškai 3,2 procentus.
Lėtesnį nei laukta Vokietijos ekonomikos augimą per praėjusį ketvirtį lėmė smukusi užsienio prekyba, sulėtėjas vidaus vartojimas ir silpnos investicijos į statybas. Be to, Vokietijos tiek verslo atstovų, tiek vartotojų lūkesčiai susiję su tolimesnėmis ekonomikos perspektyvomis, šiuo metu yra itin prasti.
Tuo tarpu euro zonos ekonomikos ketvirtinis augimas per praėjusį ketvirtį sulėtėjo iki 0.2 procentų, kai analitikai tikėjosi bent 0.3 procentų augimo. Ankstesnį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas buvo užfiksavęs 0.8 procentų vertės ketvirtį augimą. Metinis ekonomikos augimas euro zonoje praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo nuo 2.5 iki 1.7 procentų.
Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį tarp euro zonos šalių, per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmu ketvirčiu, neužfiksavo jokio pokyčio. Na o metinis šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas per antrąjį ketvirtį sudarė 1.6 procentus. Italijos ekonomikos ketvirtinis augimas per antrą šių metų ketvirtį sudarė 0.3 procentus, na o metinis - 0.8 procentus.
Remiantis Eurostat paskelbta informacija, Lietuvos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis augimas per antrą šių metų ketvirtį sudarė vos 0.2 procentus, kai Latvijos net 2.2 procentus, na o Estijos, kuri nuo šių metų tapo euro zonos šalimi, ekonomika per ketvirtį augo 1.8 procentais. Metinis Lietuvos ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį sudarė 5.9 procentus, Latvijos - 5.7 procentais, na o Estijos net 8.4 procentus, tiesa šios šalies ekonomikos augimas nėra pakoreguotas sezoniškumo faktoriais.
Kai kuriose euro zonos šalyse kilusi skolų krizė privertė jas aktyviau mažinti biudžeto išlaidas, be to biudžeto išlaidas ėmė mažinti ir kitos kol kas dar skolų krizės nepaliestos šalys, t.y. Ispanija, Italija bei Prancūzija. Mažinamos šalių biudžetų išlaidos tuo pačiu lėtina ir šių šalių ekonomikos augimo tempus, nes mažėja vartojimas.
Po paskelbtų tokių prastų Vokietijos ir euro zonos praėjusio ketvirčio ekonomikos augimo rodiklių, neverta net stebėtis, kad rinkoje vyrauja itin prastos nuotaikos, t.y. rinkos raudonuoja, dominuoja pardavėjai.
Metinis didžiausios euro zonos šalies ekonomikos augimas praėjusį ketvirtį sudarė tik 2,8 procentus, kai ankstesnį ketvirtį jis siekė net penkis procentus. Analitikai tuo tarpu prognozavo, kad per antrą šių metų ketvirtį metinis Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimas sudarys vidutiniškai 3,2 procentus.
Lėtesnį nei laukta Vokietijos ekonomikos augimą per praėjusį ketvirtį lėmė smukusi užsienio prekyba, sulėtėjas vidaus vartojimas ir silpnos investicijos į statybas. Be to, Vokietijos tiek verslo atstovų, tiek vartotojų lūkesčiai susiję su tolimesnėmis ekonomikos perspektyvomis, šiuo metu yra itin prasti.
Tuo tarpu euro zonos ekonomikos ketvirtinis augimas per praėjusį ketvirtį sulėtėjo iki 0.2 procentų, kai analitikai tikėjosi bent 0.3 procentų augimo. Ankstesnį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas buvo užfiksavęs 0.8 procentų vertės ketvirtį augimą. Metinis ekonomikos augimas euro zonoje praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo nuo 2.5 iki 1.7 procentų.
Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį tarp euro zonos šalių, per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmu ketvirčiu, neužfiksavo jokio pokyčio. Na o metinis šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas per antrąjį ketvirtį sudarė 1.6 procentus. Italijos ekonomikos ketvirtinis augimas per antrą šių metų ketvirtį sudarė 0.3 procentus, na o metinis - 0.8 procentus.
Remiantis Eurostat paskelbta informacija, Lietuvos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis augimas per antrą šių metų ketvirtį sudarė vos 0.2 procentus, kai Latvijos net 2.2 procentus, na o Estijos, kuri nuo šių metų tapo euro zonos šalimi, ekonomika per ketvirtį augo 1.8 procentais. Metinis Lietuvos ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį sudarė 5.9 procentus, Latvijos - 5.7 procentais, na o Estijos net 8.4 procentus, tiesa šios šalies ekonomikos augimas nėra pakoreguotas sezoniškumo faktoriais.
Kai kuriose euro zonos šalyse kilusi skolų krizė privertė jas aktyviau mažinti biudžeto išlaidas, be to biudžeto išlaidas ėmė mažinti ir kitos kol kas dar skolų krizės nepaliestos šalys, t.y. Ispanija, Italija bei Prancūzija. Mažinamos šalių biudžetų išlaidos tuo pačiu lėtina ir šių šalių ekonomikos augimo tempus, nes mažėja vartojimas.
Po paskelbtų tokių prastų Vokietijos ir euro zonos praėjusio ketvirčio ekonomikos augimo rodiklių, neverta net stebėtis, kad rinkoje vyrauja itin prastos nuotaikos, t.y. rinkos raudonuoja, dominuoja pardavėjai.