versija spausdinimui
(1)
Ar Šveicarijos Centriniam bankui pavyks laimėti kovą prieš spekuliantus? Pesimistai primena Anglijos Centrinio banko pavyzdį bei svaro vertės kritimą 1992 metų rugsėjį.
Tuomet gerai žinomas investuotojas bei finansininkas George Soros surengė spekuliacinį išpuolį prieš Didžiosios Britanijos valiutą ir šiam tikslui jis panaudojo tik dešimties milijardų dolerių vertės lėšas bei iš šio spekuliacinio išpuolio uždirbo vieną milijardą dolerių.
Dėl šios atakos Anglijos bankas nutraukė nacionalinės valiutos svaro kurso palaikymą ties 2,7 markės už vieną svarą lygiu. Didžioji Britanija turėjo pasitraukti iš valiutų kurso mechanizmo ERM, kuris buvo iki euro atsiradimo, ir todėl ji nėra įsivedusi bendros valiutos euro.
Tačiau George Soros spekuliacinio išpuolio pavyzdys yra nepalyginamas. Tuomet Anglijos bankas gynė svarą nuo silpnėjimo, tuo tarpu Šveicarijos Centrinis bankas gina franką nuo stiprėjimo.
Didžioji Britanija 1992 metais buvo pažeidžiama, nes joje buvo mažos palūkanų normos ir tuo pačiu metu aukšta infliacija. Be to, Didžiosios Britanijos atveju, spekuliantai norėjo išbandyti ERM mechanizmo ilgaamžiškumą.
Tuo tarpu Šveicarija nėra ir nenori būti jokios pinigų sąjungos narė. Be to, pasikeitė laikai, ir norint nugalėti Šveicarijos Centrinį banką, kuris turi galimybę prispausdinti daugiau frankų, reikia kur kas didesnės sumos nei dešimt milijardų dolerių, kurie buvo panaudoti gerai žinomam investuotojui bei finansininkui George Soros vykdant spekuliacinį išpuolį prieš Didžiosios Britanijos valiutą svarą.
Tuomet gerai žinomas investuotojas bei finansininkas George Soros surengė spekuliacinį išpuolį prieš Didžiosios Britanijos valiutą ir šiam tikslui jis panaudojo tik dešimties milijardų dolerių vertės lėšas bei iš šio spekuliacinio išpuolio uždirbo vieną milijardą dolerių.
Dėl šios atakos Anglijos bankas nutraukė nacionalinės valiutos svaro kurso palaikymą ties 2,7 markės už vieną svarą lygiu. Didžioji Britanija turėjo pasitraukti iš valiutų kurso mechanizmo ERM, kuris buvo iki euro atsiradimo, ir todėl ji nėra įsivedusi bendros valiutos euro.
Tačiau George Soros spekuliacinio išpuolio pavyzdys yra nepalyginamas. Tuomet Anglijos bankas gynė svarą nuo silpnėjimo, tuo tarpu Šveicarijos Centrinis bankas gina franką nuo stiprėjimo.
Didžioji Britanija 1992 metais buvo pažeidžiama, nes joje buvo mažos palūkanų normos ir tuo pačiu metu aukšta infliacija. Be to, Didžiosios Britanijos atveju, spekuliantai norėjo išbandyti ERM mechanizmo ilgaamžiškumą.
Tuo tarpu Šveicarija nėra ir nenori būti jokios pinigų sąjungos narė. Be to, pasikeitė laikai, ir norint nugalėti Šveicarijos Centrinį banką, kuris turi galimybę prispausdinti daugiau frankų, reikia kur kas didesnės sumos nei dešimt milijardų dolerių, kurie buvo panaudoti gerai žinomam investuotojui bei finansininkui George Soros vykdant spekuliacinį išpuolį prieš Didžiosios Britanijos valiutą svarą.