versija spausdinimui
(0)
„Kontroliuojamas Graikijos bankrotas ir jos skolų restruktūrizavimas, būtų pigesnė išeitis, nei kitos eilinės finansinės injekcijos, siekiant išsaugoti šią šalį“ – pareiškė Vokietijos ekonomistas Hans-Werner Sinn.
Jo nuomone, Graikijos skolų restruktūrizavimas nepavyks, jei ši šalis ir toliau išliks bendroje pinigų sąjungoje. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, minimo ekonomisto manymu, yra mažesnis blogis.
„Graikija yra nemoki nuo 2010 metų balandžio 28 dienos. Tą dieną, palūkanos už Graikijos obligacijas šoktelėjo iki 38 procentų. Po to buvo pradėtos įgyvendinti gelbėjimo programos. Graikija jau negauna pinigų finansų rinkose“ – teigė Hans-Werner Sinn, kuris yra Miuncheno IFO instituto Ekonominių tyrimų pirmininkas.
Minimo ekonomisto nuomone, Graikijos nemokumas politiniais veiksmais viso labo tik atidedamas ateičiai. Tačiau ši šalis nevykdo įsipareigojimų mažinti savo biudžeto deficitą, todėl vis didesnis dėmesys nukrypsta į Graikijos skolų restruktūrizavimą.
„Jei euro zonos šalys leis Graikijai bankrutuoti, jos turės gelbėti tik savo bankus, kurie patirs nuostolius dėl turimų Graikijos obligacijų. Tai visuomet bus pigiau, nei finansuoti kitų šalių deficitus ir nekonkurencingas ekonomikas, kas prilygsta bandymui užpildyti statinę, kuri neturi dugno“ – teigė ekonomistas Hans-Werner Sinn.
„Nemokumas nereiškia išnykimo, greičiau išsilaisvinimą“ – pridėjo jis, tuo pačiu pabrėždamas, kad jei tokia šalis kaip Graikija nori atgauti savo konkurencingumą, jei reikalinga devalvacija.
„Manau, kad Graikijos atveju devalvacija turėtų siekti 20 – 30 procentų“ – teigė Vokietijos ekonomistas.
Jo nuomone, jei Graikija ir toliau išliks euro zonoje, jei pavyks įgyvendinti devalvacijos.
„Profesinės sąjungos nesutiks su tokiu dideliu darbo užmokesčio sumažinimu. Kiekvienas nuo to ginsis rankomis ir kojomis. Tai nepavyks“ – prognozuoja Hans-Werner Sinn, todėl jo nuomone, lengviausia išeitis būtų Graikijai palikti euro zoną.
Minimo ekonomisto nuomone, Ispanijai ir Italijai negresia Graikijos likimas, nes šių šalių ekonomikos yra daug stipresnės. Nerimą gali kelti tik Portugalijos situacija.
Miuncheno IFO instituto Ekonominių tyrimų pirmininkas Hans-Werner Sinn taip pat sukritikavo Europos Centrinio banko veiksmus perkant probleminių euro zonos šalių valstybines obligacijas, kas jo nuomone, viršija šio banko įgaliojimus, ir nepadeda pasiekti stabilizacijos.
„Europos Centrinis bankas negali suteikti kredito, o turi sutelkti dėmesį į pinigų politiką“ – reziumavo jis, tuo pačiu primindamas, kad praėjusią savaitę nesutikdamas su Europos Centrinio banko vykdomą politiką, iš šio banko pasitraukė pagrindinis ekonomistas Juergen Stark.
Jo nuomone, Graikijos skolų restruktūrizavimas nepavyks, jei ši šalis ir toliau išliks bendroje pinigų sąjungoje. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, minimo ekonomisto manymu, yra mažesnis blogis.
„Graikija yra nemoki nuo 2010 metų balandžio 28 dienos. Tą dieną, palūkanos už Graikijos obligacijas šoktelėjo iki 38 procentų. Po to buvo pradėtos įgyvendinti gelbėjimo programos. Graikija jau negauna pinigų finansų rinkose“ – teigė Hans-Werner Sinn, kuris yra Miuncheno IFO instituto Ekonominių tyrimų pirmininkas.
Minimo ekonomisto nuomone, Graikijos nemokumas politiniais veiksmais viso labo tik atidedamas ateičiai. Tačiau ši šalis nevykdo įsipareigojimų mažinti savo biudžeto deficitą, todėl vis didesnis dėmesys nukrypsta į Graikijos skolų restruktūrizavimą.
„Jei euro zonos šalys leis Graikijai bankrutuoti, jos turės gelbėti tik savo bankus, kurie patirs nuostolius dėl turimų Graikijos obligacijų. Tai visuomet bus pigiau, nei finansuoti kitų šalių deficitus ir nekonkurencingas ekonomikas, kas prilygsta bandymui užpildyti statinę, kuri neturi dugno“ – teigė ekonomistas Hans-Werner Sinn.
„Nemokumas nereiškia išnykimo, greičiau išsilaisvinimą“ – pridėjo jis, tuo pačiu pabrėždamas, kad jei tokia šalis kaip Graikija nori atgauti savo konkurencingumą, jei reikalinga devalvacija.
„Manau, kad Graikijos atveju devalvacija turėtų siekti 20 – 30 procentų“ – teigė Vokietijos ekonomistas.
Jo nuomone, jei Graikija ir toliau išliks euro zonoje, jei pavyks įgyvendinti devalvacijos.
„Profesinės sąjungos nesutiks su tokiu dideliu darbo užmokesčio sumažinimu. Kiekvienas nuo to ginsis rankomis ir kojomis. Tai nepavyks“ – prognozuoja Hans-Werner Sinn, todėl jo nuomone, lengviausia išeitis būtų Graikijai palikti euro zoną.
Minimo ekonomisto nuomone, Ispanijai ir Italijai negresia Graikijos likimas, nes šių šalių ekonomikos yra daug stipresnės. Nerimą gali kelti tik Portugalijos situacija.
Miuncheno IFO instituto Ekonominių tyrimų pirmininkas Hans-Werner Sinn taip pat sukritikavo Europos Centrinio banko veiksmus perkant probleminių euro zonos šalių valstybines obligacijas, kas jo nuomone, viršija šio banko įgaliojimus, ir nepadeda pasiekti stabilizacijos.
„Europos Centrinis bankas negali suteikti kredito, o turi sutelkti dėmesį į pinigų politiką“ – reziumavo jis, tuo pačiu primindamas, kad praėjusią savaitę nesutikdamas su Europos Centrinio banko vykdomą politiką, iš šio banko pasitraukė pagrindinis ekonomistas Juergen Stark.