versija spausdinimui
(0)
Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos šalies parlamentarams pranešė, kad jis mato tris scenarijus kaip galima būtų išspręsti dabartinę šalies skolų krizę. Na o vienas iš šių scenarijų – tai kontroliuojamas šalies bankrotas, kurio metu Graikijos obligacijų turėtai neatgautų 50 procentų savo investuotojų lėšų, šiandien rašo du Graikijos leidiniai.
Vyriausybės atstovas spaudai paneigė šiuos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, remiantis kuriais, vienas iš Graikijos skolų krizės sprendimo scenarijų būtų įprastas šalies bankrotas, na o trečiajame scenarijuje numatyta, kad Graikijos valdžia vykdytų su kreditoriais liepos 21 dieną suderintus įsipareigojimus bei gautų antrą 109 mlrd. eurų vertės paskolą.
Ta Nea dienraštis, remdamasis asmeniu, kuris girdėjo Graikijos finansų ministro Evangelos Venizelos pokalbį su valdančiosios partijos atstovais, rašo, kad Graikijos finansų ministras pasakė, jog būtų pavojinga reikalauti 50 procentų sumažinti nominalią obligacijų vertę. Jis taip pat sakė, jog tam reikėtų daugelio pritarimo ir koordinuotų veiksmų.
Graikijos finansų ministerijos atstovė pareiškė, kad negali komentuoti šių pranešimų. Tačiau vienas iš šalies vyriausybės atstovų Angelos Tolkas, paneigė šią informaciją.
„Mes pasirinkome likti Europos širdyje ir įgyvendinti liepos 21 dieną priimtus sprendimus. Mums iššūkis yra išvengti bankroto ar žlugimo“ – teigė jis.
Parlamentarė iš socialistų partijos Teodora Cakri, kuri teigia, kad girdėjo Graikijos finansų ministro Evangelos Venizelos kalbą, mano, jog jis tokiu būdu naujai taupymo bangai bandė užsitikrinti paramą valdančiojoje partijoje. Ji taip pat paneigė, kad jis pristatė scenarijų, kurio metu Graikijos obligacijų nominali vertė būtų sumažinta penkiasdešimt procentų.
Evangelos Venizelos savaitgalį vyksta į Vašingtoną, kur jis susitiks su inspektoriais, kurie atstovauja Tarptautinio Valiutos Fondo ir Europos sąjungos interesus.
Liepą kai kurie Europos bankai savanoriškai sutiko prisidėti prie Graikijos gelbėjimo ir nurašyti į nuostolius dvidešimt vieną procentą šios šalies turimų valstybinių obligacijų, kurios bus išperkamos iki 2020 metų, nominalios vertės. Susitarime taip pat numatyta, kad bankai galės pakeisti savo turimas Graikijos valstybines obligacijas į penkiolikos ar trisdešimties metų trukmės šios šalies valstybines obligacijas.
Vyriausybės atstovas spaudai paneigė šiuos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, remiantis kuriais, vienas iš Graikijos skolų krizės sprendimo scenarijų būtų įprastas šalies bankrotas, na o trečiajame scenarijuje numatyta, kad Graikijos valdžia vykdytų su kreditoriais liepos 21 dieną suderintus įsipareigojimus bei gautų antrą 109 mlrd. eurų vertės paskolą.
Ta Nea dienraštis, remdamasis asmeniu, kuris girdėjo Graikijos finansų ministro Evangelos Venizelos pokalbį su valdančiosios partijos atstovais, rašo, kad Graikijos finansų ministras pasakė, jog būtų pavojinga reikalauti 50 procentų sumažinti nominalią obligacijų vertę. Jis taip pat sakė, jog tam reikėtų daugelio pritarimo ir koordinuotų veiksmų.
Graikijos finansų ministerijos atstovė pareiškė, kad negali komentuoti šių pranešimų. Tačiau vienas iš šalies vyriausybės atstovų Angelos Tolkas, paneigė šią informaciją.
„Mes pasirinkome likti Europos širdyje ir įgyvendinti liepos 21 dieną priimtus sprendimus. Mums iššūkis yra išvengti bankroto ar žlugimo“ – teigė jis.
Parlamentarė iš socialistų partijos Teodora Cakri, kuri teigia, kad girdėjo Graikijos finansų ministro Evangelos Venizelos kalbą, mano, jog jis tokiu būdu naujai taupymo bangai bandė užsitikrinti paramą valdančiojoje partijoje. Ji taip pat paneigė, kad jis pristatė scenarijų, kurio metu Graikijos obligacijų nominali vertė būtų sumažinta penkiasdešimt procentų.
Evangelos Venizelos savaitgalį vyksta į Vašingtoną, kur jis susitiks su inspektoriais, kurie atstovauja Tarptautinio Valiutos Fondo ir Europos sąjungos interesus.
Liepą kai kurie Europos bankai savanoriškai sutiko prisidėti prie Graikijos gelbėjimo ir nurašyti į nuostolius dvidešimt vieną procentą šios šalies turimų valstybinių obligacijų, kurios bus išperkamos iki 2020 metų, nominalios vertės. Susitarime taip pat numatyta, kad bankai galės pakeisti savo turimas Graikijos valstybines obligacijas į penkiolikos ar trisdešimties metų trukmės šios šalies valstybines obligacijas.