![](datas/img/press/12553.jpg)
Jei įvyktų Graikijos bankrotas, tai paveiktų investuotojų pasitikėjimą visos euro zonos atžvilgiu ir iškiltų rizika, kad krizė gali išplisti po visas šalis, teigė bendraudama su žurnalistais Vokietijos Kanclerė Angela Merkel.
Ji priminė apie pasekmes, kurias prieš tris metus sukėlė Amerikos investicinio banko Lehman Brothers bankrotas.
„Buvo leista bankrutuoti ir pasaulis stebėjosi, kokią gilią krizę tai sukėlė. Turime išmokti, kad imtumėmės tik tokių veiksmų, kuriuos mes galime kontroliuoti“ – pabrėžė Vokietijos Kanclerė.
„Mes neturėtume pusiaukelėje sunaikinti visą investuotojų pasitikėjimą. Tuomet jie sakys, kad jeigu šiandien taip pasielgėme su Graikija, tai rytoj taip pat pasielgsime su Ispanija, poryt – su Belgija, arba su kuria nors kita šalimi. Tuomet nieks neinvestuos ir nelaikys pinigų Europoje. Tam turime užkirsti kelią“ – pridėjo ji.
„Neatmetu galimybės, kad ateityje turėsime mechanizmą, kuris leis valstybėms, panašiai kaip ir bankams, tapti nemokiomis“ – užsiminė Angela Merkel.
Ji pasisako už Europos sąjungos sutarties pakeitimą ta linkme, kad šalis, kurios pažeidžia biudžeto drausmės taisykles, baustų Europos Teisingumo teismas, be to jos turėtų laikytis Europos sąjungos sutarties.
„Tai uždavinys ateičiai, kuris reikštų, jog būtų baigta statyti pinigų sąjunga“ – pabrėžė Angela Merkel.
Ji atmetė galimybę, kad įsiskolinusi Graikija pasitrauks iš euro zonos, bei tai, kad Vokietija sugrįš prie savo ankstesnės valiutos markės. Vokietijos Kanclerė argumentavo, kad praeityje šios šalies valiutos vertė sustiprėjo ir jie eksportui negalėjo parduoti nei vieno jų nuostabaus produkto, nes jų gamyba buvo per daug brangi.
Jau ketvirtadienį Vokietijos Bundestage bus balsuojama dėl Europos finansinio stabilumo fondo, kuris skirtas pagelbėti per daug įsiskolinusioms euro zonos šalims, reformos. Kai kurie atstovai iš krikščionių demokratų ir liberalų koalicijos grasina, kad nepalaikys šios reformos, nes abejoja dėl ligšiolinių veiksmų, kurie skirti stabilizuoti bendrą valiutą, efektyvumo, bei baiminasi, kad euro gelbėjimas Vokietijai kainuos labai brangiai.
Angela Merkel teigė esanti įsitikinusi, kad daugumą koalicijos atstovų balsuos už šią reformą. Ji pabrėžė, kad šios reformos priėmimui nėra būtina absoliuti Bundestago balsų dauguma.
„Tai normalus teisės aktas, kuriam reikalinga balsų dauguma“ – teigė Vokietijos Kanclerė Angela Merkel.
Vokietijos opozicija mano, kad jei dabartinė šalies valdžia nesulauks daugumos palaikymo dėl Europos finansinio stabilumo fondo, tai bus pakankamas pagrindas surengti naujus rinkimus.
Ji priminė apie pasekmes, kurias prieš tris metus sukėlė Amerikos investicinio banko Lehman Brothers bankrotas.
„Buvo leista bankrutuoti ir pasaulis stebėjosi, kokią gilią krizę tai sukėlė. Turime išmokti, kad imtumėmės tik tokių veiksmų, kuriuos mes galime kontroliuoti“ – pabrėžė Vokietijos Kanclerė.
„Mes neturėtume pusiaukelėje sunaikinti visą investuotojų pasitikėjimą. Tuomet jie sakys, kad jeigu šiandien taip pasielgėme su Graikija, tai rytoj taip pat pasielgsime su Ispanija, poryt – su Belgija, arba su kuria nors kita šalimi. Tuomet nieks neinvestuos ir nelaikys pinigų Europoje. Tam turime užkirsti kelią“ – pridėjo ji.
„Neatmetu galimybės, kad ateityje turėsime mechanizmą, kuris leis valstybėms, panašiai kaip ir bankams, tapti nemokiomis“ – užsiminė Angela Merkel.
Ji pasisako už Europos sąjungos sutarties pakeitimą ta linkme, kad šalis, kurios pažeidžia biudžeto drausmės taisykles, baustų Europos Teisingumo teismas, be to jos turėtų laikytis Europos sąjungos sutarties.
„Tai uždavinys ateičiai, kuris reikštų, jog būtų baigta statyti pinigų sąjunga“ – pabrėžė Angela Merkel.
Ji atmetė galimybę, kad įsiskolinusi Graikija pasitrauks iš euro zonos, bei tai, kad Vokietija sugrįš prie savo ankstesnės valiutos markės. Vokietijos Kanclerė argumentavo, kad praeityje šios šalies valiutos vertė sustiprėjo ir jie eksportui negalėjo parduoti nei vieno jų nuostabaus produkto, nes jų gamyba buvo per daug brangi.
Jau ketvirtadienį Vokietijos Bundestage bus balsuojama dėl Europos finansinio stabilumo fondo, kuris skirtas pagelbėti per daug įsiskolinusioms euro zonos šalims, reformos. Kai kurie atstovai iš krikščionių demokratų ir liberalų koalicijos grasina, kad nepalaikys šios reformos, nes abejoja dėl ligšiolinių veiksmų, kurie skirti stabilizuoti bendrą valiutą, efektyvumo, bei baiminasi, kad euro gelbėjimas Vokietijai kainuos labai brangiai.
Angela Merkel teigė esanti įsitikinusi, kad daugumą koalicijos atstovų balsuos už šią reformą. Ji pabrėžė, kad šios reformos priėmimui nėra būtina absoliuti Bundestago balsų dauguma.
„Tai normalus teisės aktas, kuriam reikalinga balsų dauguma“ – teigė Vokietijos Kanclerė Angela Merkel.
Vokietijos opozicija mano, kad jei dabartinė šalies valdžia nesulauks daugumos palaikymo dėl Europos finansinio stabilumo fondo, tai bus pakankamas pagrindas surengti naujus rinkimus.