versija spausdinimui
(0)
Europos finansinio stabilumo fondas gali būti padidintas net vieno trilijono eurų vertės suma, na o euro zonos gelbėjimui gali būti panaudota Amerikos patirtis, šiandien rašoma Times leidinyje.
Minimo laikraščio atstovai sužinojo, kad Vokietijos ekspertai analizuoja planus padidinti Europos finansinio stabilumo fondą, kuris pirktų euro zonos šalių valstybines obligacijas. Jo veikimas būtų paremtas Amerikos pavyzdžiu, kuomet ten 2008 metais buvo vykdoma TARP programa, t.y. iš bankų ir draudimo kompanijų buvo išperkami jų turimi toksiniai aktyvai.
„Vokietijos vyriausybės ekspertams duotas nurodymas rasti būdą, kaip be papildomos finansinės naštos Vokietijai, Europos finansinio stabilumo fondą padidinti vieno trilijono eurų suma. Vokietijos piliečiai priešinasi šiam fondo padidinimui, nes tai reikštų, jog Vokietijos indėlis į šį fondą išaugtų nuo 123 iki 211 mlrd. eurų“ – teigiama leidinyje.
„Svarstomos įvairios idėjos kaip padidinti finansinį svertą tokioms šalims kaip Italija ir Ispanija, kurių obligacijos rinkoje yra laikomos esančios rizikingos. Europos finansinio stabilumo fondas, turto vertės mažinimo atveju, galėtų apsaugoti investuotojus nuo pirmų trisdešimties procentų vertės nuostolių“ – aiškinama Times leidinyje.
„Viskas krypsta link to, kad Europos Centrinis bankas suvaidins pagrindinį vaidmenį suteikdamas garantijas, kurios yra būtinos norint padidinti Europos finansinio stabilumo fondo veiklos apimtis tokiu būdu, kad šis fondas galėtų tiesiogiai supirkinėti obligacijas iš šalių, kurios patiria problemų su skolinimusi rinkoje“ – priduriame laikraštyje.
Kaip teigiama Times leidinyje, į Europos finansinio stabilumo fondo restruktūrizavimo planą buvo atsižvelgta tada, kai Graikijos atstovai per susitikimą Vašingtone paskelbė, kad jie galėtų įvykdyti savo 350 mlrd. eurų vertės įsipareigojimus, tačiau tai nepadarė didesnio įspūdžio Centrinio bankų ir Tarptautinio Valiutos Fondo atstovams.
„Graikijos finansų ministras pabrėžė, kad Graikija yra per maža šalis, kad Europoje sukeltų domino efektą, tačiau Centrinių bankų atstovai sutelkė savo dėmesį į tai, kad būtų sukaupta pakankamai lėšų, kurios leistų užkirsti kelią Graikijos krizės išplitimui į kitas šalis“ – reziumuojama šiandieniniame Times leidinyje.
Minimo laikraščio atstovai sužinojo, kad Vokietijos ekspertai analizuoja planus padidinti Europos finansinio stabilumo fondą, kuris pirktų euro zonos šalių valstybines obligacijas. Jo veikimas būtų paremtas Amerikos pavyzdžiu, kuomet ten 2008 metais buvo vykdoma TARP programa, t.y. iš bankų ir draudimo kompanijų buvo išperkami jų turimi toksiniai aktyvai.
„Vokietijos vyriausybės ekspertams duotas nurodymas rasti būdą, kaip be papildomos finansinės naštos Vokietijai, Europos finansinio stabilumo fondą padidinti vieno trilijono eurų suma. Vokietijos piliečiai priešinasi šiam fondo padidinimui, nes tai reikštų, jog Vokietijos indėlis į šį fondą išaugtų nuo 123 iki 211 mlrd. eurų“ – teigiama leidinyje.
„Svarstomos įvairios idėjos kaip padidinti finansinį svertą tokioms šalims kaip Italija ir Ispanija, kurių obligacijos rinkoje yra laikomos esančios rizikingos. Europos finansinio stabilumo fondas, turto vertės mažinimo atveju, galėtų apsaugoti investuotojus nuo pirmų trisdešimties procentų vertės nuostolių“ – aiškinama Times leidinyje.
„Viskas krypsta link to, kad Europos Centrinis bankas suvaidins pagrindinį vaidmenį suteikdamas garantijas, kurios yra būtinos norint padidinti Europos finansinio stabilumo fondo veiklos apimtis tokiu būdu, kad šis fondas galėtų tiesiogiai supirkinėti obligacijas iš šalių, kurios patiria problemų su skolinimusi rinkoje“ – priduriame laikraštyje.
Kaip teigiama Times leidinyje, į Europos finansinio stabilumo fondo restruktūrizavimo planą buvo atsižvelgta tada, kai Graikijos atstovai per susitikimą Vašingtone paskelbė, kad jie galėtų įvykdyti savo 350 mlrd. eurų vertės įsipareigojimus, tačiau tai nepadarė didesnio įspūdžio Centrinio bankų ir Tarptautinio Valiutos Fondo atstovams.
„Graikijos finansų ministras pabrėžė, kad Graikija yra per maža šalis, kad Europoje sukeltų domino efektą, tačiau Centrinių bankų atstovai sutelkė savo dėmesį į tai, kad būtų sukaupta pakankamai lėšų, kurios leistų užkirsti kelią Graikijos krizės išplitimui į kitas šalis“ – reziumuojama šiandieniniame Times leidinyje.