versija spausdinimui
(3)
„Mes svarstome, ar aktyviai prisidėti prie pasaulinio Graikijos gelbėjimo plano“ – pareiškė Japonijos finansų ministerijos vadovas Jun Azum.
Savo kalboje jis akcentavo, kad euro zonos šalys turės greitai pateikti racionalų planą, kaip įveikti šią krizę. Jei toks projektas bus sukurtas, jis užtikrino, kad Japonija yra pasiruošusi aktyviai jame dalyvauti.
„Jei bus pristatytas planas, kuris už protingą pinigų sumą pasauliui ir rinkoms užtikrins saugumo jausmą dėl padėties Graikijoje, tai tuomet neatmetu scenarijaus, pagal kurį Japonija padengs dalį su tuo susijusių išlaidų“ – teigė Jun Azum.
Prastėjanti situacija euro zonoje kelia vis didesnį susirūpinimą Japonijai. Graikijoje esančios problemos gali labai greitai išplisti po kitas euro zonos šalis, o tai turėtų neigiamų pasekmių Japonijai, nes Europa yra pagrindinė Japonijos kompanijų gaminamos įvairios produkcijos pirkėja. Todėl Japonija ir kalba apie tai, kad gali prisidėti prie pagalbos Europai.
„Jei Europos fiskalinės problemos išplis po visą pasaulį, Japonijai nepavyks išvengti neigiamų pasekmių“ – pabrėžė JP Morgan Chase banko analitikas Masaaki Kanno.
Graikijos problemos Japonijai sukelia ir dar vieną negatyvų poveikį. Esant dabartinei situacijai investuotojai parduoda eurus ir ieško saugesnių valiutų, na o Japonijos jena yra laikoma esanti viena iš saugiausia pasaulio valiuta. Tad padidėjusi rizika rinkoje lėmė, kad Japonijos jena pastebimai sustiprėjo euro bei dolerio atžvilgiu, o tai neigiamai veikia Japonijos eksportuotojų konkurencingumą pasaulinėse rinkose.
Jei iš tiesų Japonija ims gelbėti Graikiją, tai bus įdomus reiškinys. Japonija šiuo metu yra labiausiai pasaulyje įsiskolinusi šalis, kurios viešosios skolos lygis daugiau nei dviem šimtais procentų viršija šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, t.y. sudaro daugiau nei dvylika trilijonų dolerių. Tačiau net devyniasdešimt procentų šios šalies viešosios skolos dalies sudaro vidaus skola vietiniams investuotojams ir gyventojams, todėl Japonija ir toliau turi didelį investuotojų pasitikėjimą.
Savo kalboje jis akcentavo, kad euro zonos šalys turės greitai pateikti racionalų planą, kaip įveikti šią krizę. Jei toks projektas bus sukurtas, jis užtikrino, kad Japonija yra pasiruošusi aktyviai jame dalyvauti.
„Jei bus pristatytas planas, kuris už protingą pinigų sumą pasauliui ir rinkoms užtikrins saugumo jausmą dėl padėties Graikijoje, tai tuomet neatmetu scenarijaus, pagal kurį Japonija padengs dalį su tuo susijusių išlaidų“ – teigė Jun Azum.
Prastėjanti situacija euro zonoje kelia vis didesnį susirūpinimą Japonijai. Graikijoje esančios problemos gali labai greitai išplisti po kitas euro zonos šalis, o tai turėtų neigiamų pasekmių Japonijai, nes Europa yra pagrindinė Japonijos kompanijų gaminamos įvairios produkcijos pirkėja. Todėl Japonija ir kalba apie tai, kad gali prisidėti prie pagalbos Europai.
„Jei Europos fiskalinės problemos išplis po visą pasaulį, Japonijai nepavyks išvengti neigiamų pasekmių“ – pabrėžė JP Morgan Chase banko analitikas Masaaki Kanno.
Graikijos problemos Japonijai sukelia ir dar vieną negatyvų poveikį. Esant dabartinei situacijai investuotojai parduoda eurus ir ieško saugesnių valiutų, na o Japonijos jena yra laikoma esanti viena iš saugiausia pasaulio valiuta. Tad padidėjusi rizika rinkoje lėmė, kad Japonijos jena pastebimai sustiprėjo euro bei dolerio atžvilgiu, o tai neigiamai veikia Japonijos eksportuotojų konkurencingumą pasaulinėse rinkose.
Jei iš tiesų Japonija ims gelbėti Graikiją, tai bus įdomus reiškinys. Japonija šiuo metu yra labiausiai pasaulyje įsiskolinusi šalis, kurios viešosios skolos lygis daugiau nei dviem šimtais procentų viršija šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, t.y. sudaro daugiau nei dvylika trilijonų dolerių. Tačiau net devyniasdešimt procentų šios šalies viešosios skolos dalies sudaro vidaus skola vietiniams investuotojams ir gyventojams, todėl Japonija ir toliau turi didelį investuotojų pasitikėjimą.