versija spausdinimui
(4)
Pirmadienio naktį euro zonos šalių atstovai pasiekė susitarimą dėl garantijos, kurios iš Graikijos mainais už kitą finansinę paskolą paprašė Suomija. Suomijos atstovai kelias savaites blokavo Graikijai pažadėto gelbėjimo plano įgyvendinimą.
„Po ilgų diskusijų mes sutarėme dėl draudimo detalių arba dėl garantijos, kurios reikalauja Helsinkis“ – po ilgai trukusio euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo, kuris baigėsi tik antradienį iš ryto, pareiškė euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker.
Euro zonos šalių finansų ministrai, kurie susitiko Liuksemburge, vis dėl to nesusitarė dėl kitų priemonių susijusių su pagalbos teikimu Atėnams. Tačiau kompromisas su Suomija dėl garantijų suteikimo už paskolintas lėšas, tai jau yra rimtas pasiekimas.
Euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker taip pat pabrėžė, kad per susitikimą niekas nesiūlė, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos.
Tuo tarpu Belgijos finansų ministras Didier Reynders žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad sprendimas dėl pagalbos suteikimo Graikijai neturėtų būtų priimtas tuoj pat, nes šiai šaliai reikės kitos paskolos dalies, kuri turėtų Graikijai padėti išvengti nemokumo, tik prieš antrąją lapkričio mėnesio savaitę.
„Laukiame trijulės ekspertų paruoštos ataskaitos, kad nuspręstume ar atblokuoti eilinės finansinės paskolos, kurios vertė aštuoni milijardai eurų, skyrimą Graikijai“ – teigė Belgijos finansų ministras Didier Reynders.
Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos Centrinio banko ir Europos komisijos trijulės ekspertų grupė su Graikijos valdžia pirmadienį baigė derybas dėl eilinės finansinės paskolos suteikimo šiai šaliai, na o trečiadienį bus pradėta rengti speciali ataskaita, kurioje bus pristatyta informacija apie Graikijos padėtį.
Sekmadienį Graikijos finansų ministerija pranešė, kad nepaisant priimtos taupymo programos, ji šiais ir kitais metais nesugebės sumažinti šalies biudžeto deficito iki reikalaujamo lygio. Ši informacija pirmadienį neigiamai paveikė finansų rinkų dalyvių nuotaikas.
Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos Graikijos viešosios skolos lygis, lyginant su metine šalies bendrojo vidaus produkto verte, pakils net iki 161,8 procentų, na o kitais metais dar iki 172,7 procentų. Tuo tarpu bedarbystė šalyje šių metų pabaigoje turėtų sudaryti 15,2 procentus, na o kitais metais ūgtels iki 16,4 procentų.
„Po ilgų diskusijų mes sutarėme dėl draudimo detalių arba dėl garantijos, kurios reikalauja Helsinkis“ – po ilgai trukusio euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo, kuris baigėsi tik antradienį iš ryto, pareiškė euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker.
Euro zonos šalių finansų ministrai, kurie susitiko Liuksemburge, vis dėl to nesusitarė dėl kitų priemonių susijusių su pagalbos teikimu Atėnams. Tačiau kompromisas su Suomija dėl garantijų suteikimo už paskolintas lėšas, tai jau yra rimtas pasiekimas.
Euro grupės vadovas Jean-Claude Juncker taip pat pabrėžė, kad per susitikimą niekas nesiūlė, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos.
Tuo tarpu Belgijos finansų ministras Didier Reynders žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad sprendimas dėl pagalbos suteikimo Graikijai neturėtų būtų priimtas tuoj pat, nes šiai šaliai reikės kitos paskolos dalies, kuri turėtų Graikijai padėti išvengti nemokumo, tik prieš antrąją lapkričio mėnesio savaitę.
„Laukiame trijulės ekspertų paruoštos ataskaitos, kad nuspręstume ar atblokuoti eilinės finansinės paskolos, kurios vertė aštuoni milijardai eurų, skyrimą Graikijai“ – teigė Belgijos finansų ministras Didier Reynders.
Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos Centrinio banko ir Europos komisijos trijulės ekspertų grupė su Graikijos valdžia pirmadienį baigė derybas dėl eilinės finansinės paskolos suteikimo šiai šaliai, na o trečiadienį bus pradėta rengti speciali ataskaita, kurioje bus pristatyta informacija apie Graikijos padėtį.
Sekmadienį Graikijos finansų ministerija pranešė, kad nepaisant priimtos taupymo programos, ji šiais ir kitais metais nesugebės sumažinti šalies biudžeto deficito iki reikalaujamo lygio. Ši informacija pirmadienį neigiamai paveikė finansų rinkų dalyvių nuotaikas.
Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos Graikijos viešosios skolos lygis, lyginant su metine šalies bendrojo vidaus produkto verte, pakils net iki 161,8 procentų, na o kitais metais dar iki 172,7 procentų. Tuo tarpu bedarbystė šalyje šių metų pabaigoje turėtų sudaryti 15,2 procentus, na o kitais metais ūgtels iki 16,4 procentų.